Paieška Gyvūnų paplitimas: reguliuoti ar?..

Gyvūnų paplitimas: reguliuoti ar?..  

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Nors dalis visuomenės dar mano, jog medžioklė yra tik žvėrių žudymas, civilizuotame krašte žvėrių skaičiaus reguliavimas yra būtinas. Pasak medžiokles organizuojančios IĮ „Felis“ savininko Antano TRUSKAUSKO, jei dabar kas nors pamėgintų uždrausti medžioti šernus, ūkininkai tikrai sukiltų. Ta pati problema ir dėl bebrų. Kadaise jie buvo medžiojami grynai ekonominiais sumetimais. Kailiai turėjo paklausą, už juos būdavo gaunami neblogi pinigai. Taip pat bebrų skaičius buvo gana intensyviai reguliuojamas. Paskui, kai kailių paklausos beveik neliko, bebrai taip paplito, jog virto tiesiog stichine nelaime. Gerai, kad vėl grįžtama prie jų medžioklės.

Pasak Antano Truskausko, gerai, jog kiekvienoje šalyje yra visuomenės dalis, vadinamieji medžiotojai, kurie, tenkindami savo pomėgį, reguliuoja ir gyvūnų paplitimą atskiruose arealuose. „Nemažinant, tarkime, kanopinių žvėrių skaičiaus, jie padarytų didžiulę žalą žemės ir miškų ūkiui, būtų neįmanomas intensyvus šių ūkio šakų vystymas“, - sakė pašnekovas.

Daugelyje šalių medžioklė taip pat teikia ir apčiuopiamą ekonominę naudą. Netgi tokia išsivysčiusi valstybė, kaip JAV, didžiuojasi, jog medžioklė sudaro 2 proc. nacionalinio produkto.

Kai kuriose Afrikos šalyse, pavyzdžiui, Namibijoje, medžioklės verslas yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos šakų.

Be to, niekas taip nesirūpina ūkiškai leistinų gyvūnų populiacijos išsaugojimu, kaip medžiotojai. Gyvūnų globai, jų papildomam šėrimui, apsaugai nuo brakonieriavimo medžiotojai tikrai skiria daug laiko bei pinigų. Ten, kur nešeimininkauja valstybės griežtai kontroliuojamas legalus medžiotojas, visuomet išplinta nelegali ir nekontroliuojama medžioklė – brakonieriavimas.

 

Medžiotojų skaičius beveik nekinta...

 

Medžioklės specialistų nuomone, turėtų ir bebrų keliama problema laikui bėgant būti pašalinta, nes šių gyvūnų medžioklės populiarėja. Ypač artėjant pavasariui, kai kitiems žvėrims ir paukščiams suteikiamas ramybės periodas. O bebrus galima medžioti iki balandžio vidurio. Anksčiau dar buvo vykdoma pavasarinė slankų medžioklė, bet dabar (vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis) ji yra nutraukta, tad medžiotojams pavasarį ir neliko ką daugiau medžioti.

A.Truskauskas įsitikinęs, jog gerai, kad ir vilkų medžioklė Lietuvoje nėra visai uždrausta, nors medžioklės sezonas gerokai apkarpytas, nustatytas griežtas pilkių sumedžiojimo limitas.

„Nemanau, kad dėl vilkų skaičiaus sumažėjimo yra didelė problema. Vilkai Lietuvoje visada buvo medžiojami, o sovietmečiu net premijos už sumedžiotus pilkius buvo mokamos. Bet (net ir medžiojant) vilkų skaičius Lietuvoje yra iš esmės pastovus. Ten, kur gyvena vilkas, laukiniai gyvūnai arba pasitraukia, arba jų gerokai sumažėja...

Beje, ir medžiotojų skaičius ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai pasaulyje lieka beveik stabilus. O kiekvienoj šaly jų skaičius priklauso nuo kultūros, nuo tradicijų. Lietuvoje medžiotojų paskutiniu metu gal nežymiai net padaugėjo. Jų yra apie 30 tūkstančių. Medžiotojų skaičius būreliuose taip pat labai nekinta, nes medžioklės plotai išnuomojami gana ilgam laikui. Kiekvieno būrelio veikla susijusi su konkrečiais medžioklės plotais, teritorijomis. Dabar tų būrelių yra apie 700.

Dėl medžioklės tvarkos taip pat nematau kokių keistinų dalykų, nors Seime svarstomi Medžioklės įstatymo pakeitimai. Blogai , kad amžinas karas vyksta tarp medžiotojų ir miškų bei žemės savininkų. Dalis savininkų mano, jog kiekvienas medžiotojų klubas ar būrelis dėl medžioklių vieno ar kito savininko žemėje tartųsi su jos šeimininku. Bet didelė dalis savininkų gyvena mieste, be to, žemės grąžinimo procesas dar nėra iki šiol pasibaigęs. O kai yra daug žemės savininkų, kurie turi po vieną, du ar tris hektarus... Kaip tuos šeimininkus surasti? Labai sunku, o jei dar reikėtų su kiekvienu sudaryti sutartis, tai būtų sunkiai įsivaizduojamas darbas“, - kalbėjo A. Truskauskas.

Apskritai, kaip mano IĮ „Felis“ savininkas, dabar galiojanti medžiojimo tvarka nėra visai prasta.

 

...Bet keičiasi požiūris į medžioklę  

 

Pasak pašnekovo, džiugina tai, jog jauni medžiotojai ateina į būrelius išklausę labai rimtus kursus, išlaikę egzaminus. Gerai, kad jauniems medžiotojams suteikiama teisė lankyti medžiotojo selekcininko kursus, - įgyjama aukštesnė kvalifikacija bei teisė vykdyti kanopinių žvėrių atranką. Tačiau senojoje medžiotojų kartoje yra dar gana įsišaknijęs vartotojiškas požiūris į medžioklę. Kai kuriems iš vyresnių medžiotojų medžioklė nėra tam tikrų tradicijų laikymasis, lyg ir tam tikra dienos šventė, o tik siekimas parsivežti namo nušauto žvėries mėsos. Bet jauni medžiotojai ateina į būrelius ir kitoniškai nusiteikę. Keičiasi kartos, jauni medžiotojai jau pradeda dominuoti, kartu ir populiarindami kultūringos medžioklės tradicijas.  

„Esu visą savo sąmoningą gyvenimą susijęs su medžiokle. Nemažai žinau ir apie ankstesnes medžiokles, nes augau miškininkų, medžiotojų šeimoje. Ir mano senelis buvo medžiotojas, ir tėvas medžiojo. Galbūt iš dalies dėl to ir man šio užsiėmimo pomėgis atsirado. Iš ankstesnių laikų medžiojimo patirties nedaug ką galime perimti, nes medžioklė tada buvo tam tikra prievolė, sumedžiotų žvėrių, žvėrienos, kailių paruošų planų vykdymas. Tai buvo tik darbas – mėsinė medžioklė, žvėrienos paruošimas eksportui, planai, kuriuos būtinai reikėjo vykdyti.

Labiausiai vertinu atrankinę bei pramoginę medžioklę. Aišku, medžioklėje daug romantikos. Tai ir sportas, ir įdomus laisvalaikio praleidimas, kantrybės išbandymas. Proga pabūti gamtoje vienam, pačiam su savimi tykojant, laukiant galimo bei tinkamo sumedžioti žvėries. Tikram medžiotojui medžioklė yra gyvenimo būdas...

Esu gimęs tame Lietuvos kampe, kur susieina dabartiniai Ignalinos, Utenos ir Zarasų rajonai, netoli Salako. Vadinu save daugiau ignaliniečiu, nei Zarasų krašto žmogumi, tiesa, mūsų vienkiemis buvo jau Zarasų rajone. Vidurinę mokyklą esu baigęs Ignalinoje. Paskui, baigęs tuometinę Žemės ūkio akademiją, įgijęs miškininko specialybę, grįžau į Ignalinos rajoną, beveik dešimt metų dirbau Kazitiškio girininkijoje girininku. O miškas ir medžioklė – neatsiejami dalykai. Tikrai nesigailiu pasirinkęs miškininko specialybę. Taigi esu pagal išsimokslinimą miškininkas, o pagal dabartinį darbą, kurį dirbu jau daug metų, esu medžiotojas, medžioklių organizatorius. Be to, medžiokles organizuoju ne tik Lietuvoje, o ir visame pasaulyje“, - pasakojo IĮ „Felis“ savininkas.  

Beje, savą įmonę įkurti A.Truskauskui kilo mintis, kai tik Lietuvoje prasidėjo naujų įmonių steigimo bruzdesys. 1984 m. miškininko darbą pakeitė į profesionalaus medžiotojo, dirbo Medžiotojų ir žvejų draugijos Švenčionių skyriuje, o iš ten buvo pakviestas į respublikinę tarybą komercinių medžioklių organizatoriumi, yra šių medžioklių pradininkas. 1995  metais pakviestas į tuometės Miškų ūkio ministerijos medžioklės biurą „Unksna“. Šitame biure ir dirbo, kol jis buvo panaikintas. Tada kilo sumanymas imtis privačios veiklos. Pati jos pradžia buvo medžioklių organizavimas Lietuvoje, o paskui išsiplėtė iki medžioklių užsienyje rengimo.

 

Avijaučius vaikosi šunų kinkiniais

 

Dabar „Felis“ savo klientams medžiokles organizuoja visame plačiame pasaulyje – nuo Aliaskos, Kanados, Grenlandijos, Rusijos tolių iki visos Afrikos. Šio žemyno šalys gyvena labai skirtingomis gamtos sąlygomis – nuo džiunglių iki dykumų. Tad ir gyvūnijos įvairovė jose – didžiulė. O štai Kirgizijoje „Felis“ turi net nuosavus medžioklės plotus – Tianšanio kalnuose. Ten vyksta medžioti ne tik lietuviai, bet ir kitų pasaulio šalių medžiotojai. A.Truskausko medžioklės biuras yra žinomas visame pasaulyje. Ir veža medžioti į užsienį ne tik lietuvius, bet tarp įmonės klientų būna ir švedų, ir norvegų, ir vokiečių bei austrų, taip pat ispanų, italų, amerikiečių, kanadiečių, kurie vyksta medžioti į Rusiją. Iš kiekvienos kelionės A.Truskauskas parsiveža daugybę nuotraukų, nes apskritai labai daug fotografuoja. Medžioklėse nėra kada naudotis vaizdo kamera, tad pasikliauja tik fotoaparatu. Kadangi tenka medžioti įvairiausius žvėris – nuo paprastų antilopių iki leopardų, raganosių ir dramblių, per daugelį metų susikaupė labai gausus bei įvairus nuotraukų archyvas. Suprantama, daugybė ir medžioklės trofėjų, kuriais papuošti būtų galima ne vieną parodų salę.

„Man kiekvienas medžioklės trofėjus yra brangus. Kai kas sako, kad nevertina kokių nors nenormalių ragų, o aš kaip tik juos mėgstu, nes tokius žvėris būtina sumedžioti. Turiu net ištisą kolekciją nenormalių trofėjų. O briedžių, elnių ragų – net sunku pasakyti, kiek turiu. Esu sumedžiojęs Lietuvoje ir devynis vilkus.

Nuolat ieškome medžioklėms naujų šalių, kur dar lietuviai nėra medžioję. Tuos naujus plotus pirmiausia išbandau pats. Štai šiemet gana intensyviai pradėjome medžioti Grenlandijoje. Tai yra nuostabus kraštas ir įspūdingi žvėrys (avijaučiai, kurių kitur nesumedžiosi, nebent dar Kanadoje).

Grenlandijoje avijaučių medžioklė vyksta kovo mėnesį su šunų kinkiniais, taigi kur daugiau tokią medžioklę surengsi? Afrikos šalyse vis ką nors nauja randame, nes kiekvienoje šio žemyno valstybėje yra ir sava gyvūnų įvairovė. Praėjusiais metais pradėjome medžioti Tanzanijoje. Ten labai didelis medžiojamųjų gyvūnų sąrašas – drambliai, antilopės, plėšrieji žvėrys – didesnis nei kitose šalyse. Taigi vis sugalvojame ką nors nauja“, - pasakojo A. Truskauskas.

 

Puikus būdas pažinti pasaulį

 

Medžiotojai, IĮ „Felis“ savininko nuomone, yra, matyt, viena iš smalsiausių visuomenės grupių, labiausiai norinčių geriau pažinti pasaulį, pažinti ir suprasti gamtą. Todėl jie nesitenkina vien medžiokle savam krašte. Labai plinta išvažiuojamasis medžiojimas. Nemaža medžiotojų stengiasi kasmet aplankyti vis kitą šalį ar net kitą žemyną, pamedžioti dar nežinomose vietose. Mat skiriasi ir įvairių žvėrių medžiojimo būdai, vis kitokie trofėjai. Kartu yra galimybė susipažinti su tų šalių, kuriose medžiojama, bendra kultūra.

„Medžiotojai pamato daugiau negu gali pasiūlyti įprastinės turizmo firmos. O juk tikras vienos ar kitos šalies gyvenimas, tradicijos labiausiai išlikusios būna toliausiuose šalies užkampiuose, kur šiaip turistų niekas neveža“, - sakė pašnekovas.

Medžiotojai nusigauna į užkampius, kur žvėrys gyvena didžiausioje ramybėje, o žmonių gyvenimo būdas yra natūraliai tradicinis. Net ir nacionaliniuose parkuose galima pamatyti tik turizmo industrijos siūlomų įdomybių. Ir tai jau nėra natūrali gamtos tikrovė.

Tiesa, daugelyje šalių ir nacionaliniai parkai rengia komercines medžiokles, nes žvėrys nusensta ir, kad nepražūtų veltui, rengiamos jų medžioklės, kurios, žinoma, labai griežtai kontroliuojamos. Medžiojama ir medžioklės bei gamtos draustiniuose, rezervatuose, o už tas medžiokles gauti pinigai padeda aktyvinti saugomų teritorijų gamtosauginę plėtrą, gyvūnų apsaugą.

Mes dar daug ko mokomės iš kitų, bet džiugina, kad atkuriamos medžioklės tradicijos, kurios tiesiogiai susijusios su gamtosauga. Pamažu atkuriamas ir medžioklės ūkis, Lietuvoje gausėja medžiojamųjų gyvūnų. Dabar labai išpopuliarėjo minėtosios bebrų medžioklės. Praėjusiame sezone buvo sumedžiota 12 335 bebrai.

„Ko gera, reikėtų panaikinti ir stirnų sumedžiojimo licencijas, nes šių gyvūnų yra pakankamai, joks išnaikinimas jų populiacijai negresia, tuomet būtų galima normaliai vykdyti jų atranką – selekciją. Šernų, kuriems medžioti licencijos senokai panaikintos, Lietuvoje tik daugėja.

Kitose šalyse, net ir mūsų kaimynėje Lenkijoje, esama daug pilių su medžioklės menėmis, kur lankytojai gali išvysti labai įdomių medžioklės trofėjų. O Lietuvoje to nėra.

Neturime ir savų medžioklės tradicijų, iš esmės viskas perimta iš vokiečių, lenkų. Bet su nauja medžiotojų karta tos tradicijos pradeda populiarėti, nes apskritai kultūringa medžiokle besidominčių žmonių jau yra tikrai nemažai. Labai plinta išvažiuojamosios medžioklės. Tad galima tikėtis, kad atkurtose pilyse, dvarų rūmuose ir mes turėsime įdomių medžioklės trofėjų menių.

„O aš stengiuosi kaupti ir savų, ir kitų šalių medžiotojų patirtį, kaupti ir skleisti naudingą informaciją ypač išvykstantiems medžioti į kitas šalis. Mūsų darbas yra padėti medžiotojams orientuotis, kur ką geriau medžioti, kokios vienoje ar kitoje šalyje medžioklės sąlygos, kad išvykstantiems labiau sektųsi pažinti pasaulį, jų medžioklės būtų tikrai įdomios ir rezultatyvios.

Mūsų vadybininkai yra gana rimti medžioklės specialistai. Nemokamai teikiame patarimų visiems, kurie į mus kreipiasi, konsultuojame įvairiais medžioklės klausimais, suprantama, informuojame taip pat ir apie medžioklės būdus, įrankius bei reikmenis“, - kalbėjo A. Truskauskas.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"