Paieška žuvininkai protestuoja

Kokiu veidu Europoje rodysimės?..

Arba - žuvininkai protestuoja

Vacys PAULAUSKAS

 

2007 metais žvejai, mokslininkai, socialiniai partneriai ir valstybės institucijų atstovai parengė Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimus, kurie 2008 metų pradžioje buvo pradėti svarstyti Vyriausybėje. Tačiau aplinkos ministras Artūras Paulauskas pakeitė šio įstatymo projektą, siūlydamas visur uždrausti verslinę žvejybą, išskyrus Kuršių marias, uždrausti išduoti leidimus naudoti žūklės plotus ir leisti visiems nemokamai žvejoti vienu mėgėjišku žūklės įrankiu.

Žvejai, žvejybinės organizacijos, mokslininkai ir Žemės ūkio ministerija pasipriešino siūlymams kardinaliai pakeisti Mėgėjiškos žūklės įstatymą ir balandžio mėn. kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas pateikdami argumentus dėl pakeitimų neobjektyvumo.

 

Pasitarimas Žuvininkystės departamente

 

Šie aplinkos ministro A.Paulausko siūlomi Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimai š.m. lapkričio 5 d. buvo aptarti žvejų verslininkų ir vandens telkinių naudotojų atstovų pasitarime „Dėl vidaus vandenų verslinės žvejybos ir vandens telkinių naudojimo žuvininkystėje“. Pasitarimą organizavo: Asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras, Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, kooperatinė bendrovė „Kauno žuvys“, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas, Žuvininkų sąjunga.

Žuvininkų rūmų prezidentas Leonas Kerosierius įžanginiame žodyje akcentavo: „Norisi atkreipti dėmesį, kad LR Vyriausybė 2007 06 19 priėmė, o Europos Komisija 2007 12 17 patvirtino Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų Veiksmų programą (Europos Komisijos sprendimas C/2007/6703). Aplinkos ministras A.Paulauskas nereagavo į teikiamas pastabas ir toliau pažeidinėjo Europos teisės reglamentus, Lietuvoje patvirtintą normatyvinių aktų tarp institucijų derinimo tvarką ir teikė Vyriausybei priimti nesuderintus su Žemės ūkio ministerija įstatymus. Vyriausybė taip pat nereagavo į žvejų, mokslininkų ir visuomeninių organizacijų bei Žemės ūkio ministerijos pastabas ir prašymus.“

 

Kreipėsi pagalbos

 

Toliau L.Kerosierius kalbėjo: „Asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ 2008 10 13 kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininką Jose Manuel Barroso „Dėl verslinės žvejybos naikinimo vidaus vandenyse“ ir prašė Europos Komisiją atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir neleisti Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai piktnaudžiauti valdžios galiomis ir pažeidinėti Europos Komisijos patvirtintą Veiksmų programą bei trukdyti vykdyti numatytus darbus.

Žuvininkų rūmai 2008 10 28 kreipėsi į Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komitetą ir prašė nagrinėti Lietuvos valstybinių institucijų teisės aktų pažeidinėjimus teikiant ir svarstant Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimus Vyriausybėje ir Aplinkos ministerijoje.

Stebėsenos komitetas, kurio darbe dalyvauja Vyriausybės nutarimu patvirtintų institucijų 27 įvairių sričių ekspertai, 2008 10 29 informavo LR Seimą ir LR Vyriausybę, kad Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų Veiksmų programa gali būti keičiama tik gavus Stebėsenos komiteto pritarimą bei Vyriausybei iš naujo derantis su Europos Komisija. Stebėsenos komiteto manymu, žvejus mėgėjus ir profesionalius žvejus tenkinantis subalansuotas sprendimas gali būti pasiektas ir be tokių radikalių priemonių, o Vyriausybės siūlomas sprendimas nepagerins išteklių apsaugos ir nesuaktyvins kovos su brakonieriais. Europos Komisijos atstovai, dalyvavę Stebėsenos komiteto posėdyje, buvo apstulbę Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos veiksmais. Jie pažadėjo informuoti Europos Komisijos vadovybę – todėl tikimės atsakymo iš Europos Komisijos. Dėl Stebėsenos komiteto išvadų Vyriausybė atidėjo Mėgėjiškos žūklės įstatymo svarstymą. Toks nokdaunas turėtų priversti valdžios institucijas ir valdininkiją laikytis teisės normų reikalavimų.“

 

Nepritaria pakeitimams

 

Pasitarime, aptardamas žvejybą vidaus vandenyse, Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Antanas Gonta atkreipė dėmesį, jog Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų Veiksmų programa yra didžiulė stora knyga, kuriai paruošti įdėta daug darbo. Ji buvo daug kur svarstyta. Programos dokumentų rengime ir svarstyme dalyvavo ir Aplinkos ministerija. Toji programa daug kartų aptarta Žuvininkystės komitete. Dėl jos ne kartą reikėjo važinėti į Briuselį, atsakinėti į klausimus,  įrodinėti programos teiginių pagrįstumą ir derinti Europos Komisijoje. „Galų gale programa patvirtinta ir ją reikia įgyvendinti, - teigė A. Gonta. – Joje yra numatytos konkrečios priemonės verslinei ir mėgėjiškai žvejybai remti. Pakeisti programą nėra taip paprasta ir ne ministro įsakymu tai daroma. Reikia, kad visas Stebėsenos komitetas pritartų esminiam keitimui ir tada jau važiuoti į Briuselį. Bet prašyčiau pasakyti,  su kokiu veidu ten reikia važiuoti. Aš visą dieną per aštuonis raundus su specialistais gyniau pristatinėjamą programą, kuriai Vyriausybė pritarė. Mums pavyko išspręsti daug svarbių mūsų šalies žuvininkystei klausimų, o dabar kas atsitiks ne tik su 2007-2013 metų programa. Prisiminkime, kad prieš penketą metų parama pasinaudojo žuvininkystės įmonės ir buvo įsipareigota dirbti, kaip numatyta investiciniuose projektuose. To neužtikrinus, paramą reikėtų grąžinti Europos biudžetui. Tai tektų padaryti verslo įmonėms iš savo pelno, kurio jos, deja, neturi. Todėl tai gultų ant mūsų šalies biudžeto pečių. Mes nesame tokie turtingi, kad švaistytume iš Europos Sąjungos gautas lėšas. Kai kuriuos programos punktus galime svarstyti, toliau diskutuoti, tačiau elkimės apgalvotai ir venkime vaikiškų žingsnių. Negalima visko paleisti savieigai. Jau dabar nesuvaldome brakonierių. Jie, vykstant akcijai „Lašiša – 2008“, šaiposi iš gamtosaugininkų, fotografuojasi su didžiulėmis lašišomis ir savo nuotraukas talpina internete. Aš nežinau, kaip elgsis savo darbą pradėję naujieji ministrai, tačiau kol kas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų Veiksmų programa Žemės ūkio ministerijos kompetencijos ribose bus vykdoma.“

 

Svari nuomonė

 

Apie tai, jog mokslininkai pasisako už Žuvininkystės sektoriaus programos tęstinumą, galima spręsti iš Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktoriaus Mečislovo Žalakevičiaus rašto „Dėl verslinės žvejybos naikinimo vidaus vandenyse“, adresuoto  LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui. Jame, be kita ko, teigiama: „Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai pasisako už racionalų žuvų išteklių panaudojimą vidaus vandenyse, atsižvelgiant į jų dydį, išteklių būklę, žuvų bendrijų struktūrą ir gausą. Kaip ir daugelyje Europos valstybių, Lietuvos vidaus vandenyse tradiciškai yra vykdoma verslinė, mėgėjiška ir rekreacinė žuvininkystė. Turimi Lietuvos vandenų ir žuvų ištekliai leidžia ir ateityje vystyti šias žuvininkystės kryptis. Atsižvelgiant į visuomenės poreikius, pastaruoju metu intensyviau vystoma mėgėjiška-rekreacinė žuvininkystė. Todėl natūralu, kad jų reikmėms skirta didžioji dalis vidaus vandens telkinių. Verslinei žvejybai ežeruose buvo išduoti 97 leidimai (stintos, seliavos žvejojamos 35 ežeruose, o intensyviai visos kitos žuvų rūšys - tik 13 valstybinių ežerų). Toks nedidelis verslinei žvejybai skirtas vandens telkinių kiekis nedaro žymesnės įtakos mėgėjiškos ir rekreacinės žuvininkystės plėtrai Lietuvoje. Be to, Lietuvoje versline žvejyba užsiimama tik ežeringose rajonuose, kur dar yra išlikusių šį amatą išmanančių žvejų. Reikia manyti, kad artimiausiu metu verslinė žvejyba taps išimtinai etnografine. Vadovaudamiesi mokslinėmis ir ekologinėmis žiniomis, ežeruose mes privalome išlaikyti tam tikrą išteklių būklę ir žuvų bendrijų struktūrą, atsižvelgdami į tam tikrą vandens telkinio tipą. Šiuo metu didžiuosiuose ežeruose biologinę pusiausvyrą palaiko žvejai verslininkai, išgaudydami daugelį žuvų rūšių, kurių nesugauna žvejai mėgėjai. Verslininkai taip pat neleidžia žuvų ištekliams prapulti (t.y. išmirti natūralia mirtimi) ir skatinti vandens telkinių būklės blogėjimą, kas prieštarautų Bendrajai ES Vandenų direktyvai.

Mes palaikome Vyriausybės 2007 06 19 priimtą ir Europos Komisijos 2007 12 17 patvirtintą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų programą ir manome, kad jos vykdymą reikia tęsti. Žuvininkystės veiksmų programoje ir strategijoje yra numatyta didinti žuvų sugavimą vidaus vandenyse ir skirti ES ir Lietuvos biudžeto lėšas vidaus vandenų žvejybos verslui skatinti ir sutvarkyti. Tai pat norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad pastaruoju metu vidaus vandenų priežiūrai yra skiriama per mažai dėmesio. Daugelyje valstybinių ežerų, ypač mažesniuose, žuvų ištekliai yra negausūs dėl blogos jų apsaugos ir pastovaus brakonieriavimo. Brakonieriai laisvai ir nebrangiai gali įsigyti verslinės žvejybos priemones, o tai sudaro prielaidas tolimesniam ežerų siaubimui.

Vadovaudamiesi aukščiau išdėstytais teiginiais, manome, kad visiškas verslinės žvejybos uždraudimas esamos padėties neišspręs, kadangi priežastys yra gilesnės (tarp jų - vidaus vandenų administravimas, apsauga, įžuvinimo tvarka, politizavimas  ir nepakankamas dėmesys šiai problemai spręsti, mėgėjiškos plėtros ir tolimesnės vizijos bei strategijos nebuvimas).“

Apie verslinės žvejybos uždraudimo nepagrįstumą, aptardamas žuvų išteklių vidaus vandenyse būklę, pasitarime kalbėjo Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vedėjas dr. Vytautas Kesminas. Tokias pat kalbėjo, apibūdindamas žuvų išteklius Kuršių mariose ir Kauno vandens saugykloje, Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas dr. Rimas Repečka. Apie žuvų išteklius ir mėgėjiškos žvejybos organizavimą dėstė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas doc. dr. Egidijus Bukelskis. Jis labai akcentavo žvejybos formų įvairovę ir kokybiškų paslaugų suteikimą žvejams mėgėjams, pastebėjo, jog „šiandien vandenys žuvinami nepaprastai dideliais kiekiais. Seliavomis per 10 metų įžuvinom beveik už 10 milijonų litų. Ar tai ekonomiška? Ar tokių kiekių mums reikia? Be abejo, ne, nes iš tos gausos buvo sugauta vos keli šimtai kilogramų „auksinių“ žuvų. Viena iš anksčiau padarytų klaidų - nepaprastai didelės įžuvinimo normos. Šiandien jos yra tokios, kad vandens naudotojai nebegali įžuvinti vandens telkinių, nes paskutinių laikotarpiu įžuvinamos medžiagos kaina pabrango daugiau nei 3-4 kartus.“ Kalbėtojo nuomone, pinigai į balą mėtyti nederėtų, reikėtų pritarti siūlymui, jog vandens telkinių naudotojai galėtų ne patys žuvinti, bet pinigus skirtų į bendrą fondą, kurio lėšomis būtų atliekamas įžuvinimas. Atpultų vežiojimas ir būtų stabdomas ligų plitimas, kuris yra labai aktualus. Kalbėtojas taipogi paminėjo, jog kol kas nėra atsakyta, kas įvyko Nemunėlio, Mūšos upėse ir kodėl ten krinta ešeriai.

 

Aktualūs klausimai

 

Pasitarimo problematika buvo labai aktuali, prasminga. Tačiau daugiausiai dėmesio, kalbėdamas apie mėgėjišką ir verslinę žvejybą, vandens plotų naudojimą, žuvų sugavimus ir įrankių limitavimą, sulaukė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas, Žuvininkystės tarybos pirmininkas Vilmantas Graičiūnas. Jis išsamiai papasakojo apie rengiamus Mėgėjiškos žūklės ir Žuvininkystės įstatymų pakeitimus ir atsakė į užduotus žvejų verslininkų ir vandens telkinių naudotojų klausimus. Be kita ko, jam teko pasitarime pavaduoti į Estiją išvykusį Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininką Antaną Kontautą ir aptarti vidaus vandenų panaudojimą mėgėjiškos žūklės vystymui. Pripažindamas kol kas griozdišką mėgėjiškos žūklės leidimų ir licencijų išdavimo tvarką A.Graičiūnas džiaugėsi, jog panaikintos licencijos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ir sakė, jog neskubama keisti licencinės lašišinių žuvų tvarkos, kol galutinai nesukurta elektroninė licencijų ir žūklės leidimų sistema.  Apibūdinant mėgėjiškos žūklės įstatymo nuostatas, buvo pabrėžta, jog jos yra politinės, paruoštos ne specialistų. „Politikai tam ir yra, kad priimtų kažkokius sprendimus, kurie yra ne visada populiarūs ar priimtini. Taip atsitiko ir su versline žvejyba“, – sakė pranešėjas.

Susirinkusiems taipogi buvo išaiškinta, kuo skiriasi leidimas naudoti žūklės plotą, nuo leidimo naudoti žvejybos plotą. Kalbėta ir apie kitokias įstatymų vingrybės, kuriose sunkiai susigaudo patys politinių sprendimų autoriai, o ką jau porinti apie rūpesčiuose ar nežinomybėje murkdomą verslininką ar prie vandens telkinio susiruošusį pailsėti meškeriotoją.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"