Paieška Jaunųjų miško bičiulių akcija Butėnuose

Bus nameliai sparnuočiui!..

Jaunųjų miško bičiulių akcija Butėnuose

Regina RAGALIAUSKIENĖ

JMBB „Drevinukas“ vadovė, mokytoja ekspertė

 

Artėjant Pasaulinei Žemės dienai, Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijos Butėnų skyriaus jaunųjų miško bičiulių būrelio „Drevinukas“ nariai nutarė organizuoti akciją „Kelkime inkilėlius miško paukšteliams“.

Būdami aktyvūs būrelio nariai, vaikai išsiaiškino, kad teisė į sveiką, švarią aplinką yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Tačiau išsaugoti aplinką galima tik tada, jei visuomenė, sąveikaudama su aplinka, vadovaujasi tam tikrais aplinkosaugos reikalavimais. O tai reiškia, kad neužtenka mylėti mišką, bet ir reikia jį saugoti bei globoti. Todėl, atėjus pavasariui, labai svarbu pasirūpinti, kad mūsų miškų giesmininkai turėtų kur lizdelį sukti, vaikelius perėti, kad daugėtų miško giesmininkų, kurie ne tik linksmintų žmogų, bet ir naikintų miškų, sodų bei daržų kenkėjus.

Akcijos metu JMBB „Drevinukas“ nariai pakvietė visus mokyklos mokinius kartu su savo tėveliais gaminti inkilus. Jaunieji miško bičiuliai išsiaiškino, kad yra daug įvairiausių inkilų formų ir jų pagaminimo būdų. Bene populiariausi yra uoksiniai ir lentiniai inkilai. Juos draugams ir siūlė gaminti. Uoksiniai inkilai natūraliai atrodo ir puikiai dera prie kraštovaizdžio. Juose mielai įsikuria visi uoksuose perintys paukščiai. Miško bičiuliai paaiškino draugams, kad inkilų gamybai geriausia tinka 2-2,5 cm storio sausos neobliuotos lentos. Stogeliui parenkama kiek storesnė lenta, nes jis greičiausiai pūva. Jo kraštai iškišami 2-3 cm į šonus ir 4-6 cm į priekį. Specialiai pakreipto ar dvišlaičio stogelio daryti neverta. Dugnas kalamas ne iš apačios, kaip dažnai daroma, bet įleidžiamas į inkilo vidų, kad greitai nesupūtų ir neiškristų. Visi mažesnieji – zyliniai inkilai turi būti atidaromi, kad rudenį juos būtų galima išvalyti. Paprasčiausias būdas tai pasiekti – inkilo stogelį pritvirtinus tik trimis vinimis, jas įkalant ne iki galo. Taip pritvirtinto stogelio vieną kampą pakėlus ir pasukus į šoną, patogu inkilą išvalyti. Norint stebėti paukščius - stogelį ar inkilo sienelę galima tvirtinti lankstais bei kabliuku. Tačiau nereikia pamiršti, kad sparnuočiai veisimosi metu jautriai reaguoja į bet kokį trikdymą.

... Mokykloje vyko gražus konkursas, kurio metu visi gėrėjomis pačių pagamintais inkilėliais, aptarėme, kokie paukšteliai galėtų juose apsigyventi. Buvo apdovanoti visi inkilėlių gamintojai. Po to, padedant Enrikos tėveliui Ruslanui Čeplinskiui, vežėme inkilėlius į mums artimiausią mišką. Ten jau mūsų laukė girininko pavaduotojas Artūras Sikorskis, kuris patarė, kur ir kaip geriau pakabinti inkilėlius. Mokyklos darbininkas Viktoras Šadbaras ir Enrikos tėvelis padėjo sukabinti namelius miško giesmininkams. Visi džiaugėmės iškeltais inkilėliais, kiekvienas stengėsi įsiminti, kurioje vietoje kabo jo „namelis“ paukšteliams, kad galėtų aplankyti, pastebėti, o kas gi apsigyveno jame. Kartu stebėjome ir džiaugėmės pirmaisiais pavasario požymiais miške.

Smagu, kad ši jaunųjų miško bičiulių akcija puikiai pavyko – tai puikiausia pilietiškumo pamoka ir nuoširdi vaikų dovana Žemei artėjančios Pasaulinės Žemės dienos proga. Būk pasveikinta, Žeme! Tave sveikina mylintys gamtą ir mišką Tavo mažieji piliečiai.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"