Paieška Integruoto tarpmokyklinio projekto „Metų ratu“

„Atkelkim Vėlių vertelius“

Integruoto tarpmokyklinio projekto „Metų ratu“ šventė Karmazinų pilkapiuose (Neries regioninis parkas)

Jelena SKUPIENĖ

Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos muzikos mokytoja metodininkė

 

Ruduo pamažu užgožia krentančiais lapais žemę ir vis tamsesnis dangus priverčia mus pamąstyti apie nenumaldomai tekantį laiką. Ne vienas dažnai susimąstome, kaip greit viskas keičiasi - ne tik gamta, keičiamės ir mes. Mokykla – tai vieta, kur laikas teka į priekį ne valandomis, dienomis, o mėnesiais. Galvoji apie ateitį, kurioje matai bręstantį ir tobulėjantį žmogutį. Mintyse ir planuose užsibrėži sau tikslus ir uždavinius, kuriuos kartu su mokiniais planuoji įgyvendinti. Taip žingsnis po žingsnio keliauji vis nauju, užsibrėžtu tikslu.
Šį rudenį suplanavome ir sėkmingai įgyvendinome pirmąją integruoto tarpmokyklinio projekto „Metų ratu“ šventę „Atkelkit Vėlių vartelius“, kuri tradiciškai, jau treti metai vyko Karmazinų pilkapiuose. Šventę organizavo Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos mokytojos Jelena Skupienė, Marija Mašanauskienė ir direktorės pavaduotoja Virginija Pranckietytė. Ši šventė ypatinga, nes pati aplinka, kurioje šventėme, dvelkia paslaptimi, rimtimi. Rudenėjantys Karmazinų pilkapiai jau trečią rudenį mums pasakoja apie lietuvių senovės laidojimo papročius. Ir vis kitiems mokinukams, kurie atvyksta švęsti Vėlinių šventės į pilkapius, primena apie tekantį laiką ir istoriją. Juk kalbamės su mokiniais mokykloje apie žmogaus gyvenimą, jo prasmę, apie savo gimtinę Lietuvą, apie protėvius, gynusius savo brangią šalį nuo priešų... Kadaise gyvenusius, o dabar aukštam kalnely amžinai miegančius.      

Šventė „Atkelkim Vėlių vartelius“ sukvietė gausų būrį dalyvių iš Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos, Medeinos pradinės mokyklos ir Naujamiesčio moksleivių namų. Tradiciškai šventę pradėjome pilkapyno pradžioje – kur Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė mums visiems papasakojo apie Karmazinų pilkapius. Sužinojome, jog Neries regioniniame parke yra daug pilkapynų, ypač tose Neries pakrantėse, kur upė teka į vakarus. Karmazinų pilkapynas – didžiausias Vilniaus krašte. Beveik 150 pilkapių sampilų išsibarstę daugiau nei 10 ha plote. Karmazinų pilkapyne buvo laidojama V-VIII a., mirusiųjų palaikai buvo deginami.

Žmonės čia atvažiuoja pasivaikščioti, ramiai pabūti, pamąstyti, ant pilkapių sukrauna vėlėms stalelius, dainuoja Vėlinių dainas taip, kaip darydavo mūsų protėviai...

Priėję prie pilkapių klausėmės Medeinos folkloro ansamblio „Bitela“ (vad. Irma Dobrovolskienė) grojimo kanklėmis. Kartu su Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos folkloro ansambliu „Rugelis“ (vad. Jelena Skupienė) dainavome Vėlinių dainas, etnokultūros būrelio mokiniai (vad. Marija Mašanauskienė) deklamavo eilėraščius apie Vėlių šalelę, giminėlę, kurios jau nebėra... Kartu su Naujamiesčio moksleivių namų (vad. Astrida Gaspariūnienė) mokiniais ruošėme stalelį Vėlėms, kurios gal paukšteliu atlėkusios pasivaišintų.

... Senoliai pasakoja, kad rudenį atsiveria Vėlių langeliai ir iš anapus, iš ten, kur dega ugnelės, Vėlės lanko žemę. Mokiniai degančias žvakeles paliko pilkapio viršuje ir senoviniu rateliu „Žalio vario“ pakvietė Vėles pasivaišinti. Nebuvo pamiršta ir Gabija – nuo seno garbinama ugnelė. Ugnelės Gabijos prašėme prisiminti ugnyje sudegusius, vandenyje paskendusius, medžių užmuštus ar perkūno nutrenktus. Mesdami surinktus sausus medžių lapus į ugnį, padėkojome, kad ji mus saugo, pasidžiaugėme jos skleidžiama šviesa ir šiluma, paprašėme, kad ji mus saugotų nuo nelaimių.

Šį gražų protėvių pagerbimo ritualą užbaigėme giros gėrimu iš ąžuolinio kaušelio, vaišėmis ir lietuviškais žaidimais – rateliais, kaip darydavo mūsų senoliai.

Manau, vaikai prisimins šią dieną, kupiną įspūdžių, ramybės, praeities ir dabarties sąsajų. Kai mes visi drauge – esame stiprūs ir tvirti. Ir tėviškės žemė su savo istorija mums sava, miela ir neužmirštama.
Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"