Paieška Medžioklė: pažeidimai, jų tyrimas, kontrolė...

Mėnulio išgrynintoje naktyje...

Medžioklė: pažeidimai, jų tyrimas, kontrolė...

 

Pasikalbėjimas su Kęstučiu Motiekaičiu, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėju, ir Lauriu Martišiumi, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus Medžioklės ir gyvūnų naudojimo kontrolės poskyrio vedėju

 

Brakonierius – tik iš sodžiaus?

 

Visai neseniai kaimuose žmonės kalbėdavo, jog socialinės negalios laikotarpiu kaimietį gelbsti trys esminiai banginiai: miško (malkų) vogimas, naminukės varymas ir žuvies bei žvėrių galabijimas (brakonierystė).

Kaip manytumėte, ar pakito ši samprata šiandienos kaime, ypač tuose sluoksniuose, kurie yra be kokios socialiai saugesnės nišos?

 

Lauris MARTIŠIUS. Institucijos, kuriai atstovauju, tiesioginė funkcija – ne brakonierių gaudymas, o metodinis vadovavimas regioniniams aplinkos apsaugos departamentams (RAAD), kuriuose dirba gyvosios gamtos inspektoriai, praktiškai atliekantys gyvosios gamtos apsaugą (štai šiuo metu kompleksiškai tikriname kaip dirbama Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente). Čia – ir teisės aktų, instrukcijų, kitokių poįstatyminių ar žinybinių dokumentų rengimas. Žinoma, inspekcinius-praktinius įgaliojimus veikti visos šalies teritorijoje turime ir mes. Tad neatsitiktinai taipogi organizuojame reidus įvairiose vietovėse. (Juoba, kad RAAD-uose gyvosios gamtos apsaugai reikiamų inspektorių esama tik perpus mažiau, nei to reikėtų. Rajonų aplinkos apsaugos agentūrose specialistai tuo, galima sakyti, jau nebeužsiima. Iš tikro, ar gali 6-8 RAAD-o gyvosios gamtos apsaugos specialistai sėkmingai dirbti teritorijoje, kuri prilygsta apskričiai, nes dalį laiko „suvalgo“ ir duomenų apdorojimas, sėdėjimas prie kompiuterio.)

Jų metu ir patiriame, jog esama ir tos paminėtosios situacijos kaime. Tačiau toji visuomenės dalis, kad ir kaime, ko gero, mažėja.

Kita vertus, su žvėrimis, medžiokle gal čia mažiau sietina, labiau - su žuvimis... Tačiau tai jau būtų atskiro pokalbio tema.

Medžioklės taisykles, deja, neretai pažeidžia ir patys medžiotojai, nes žmonių, kurie medžiotų su neįteisintais ginklais, kasmet vis mažėja. Juk griežtai baudžiama vien už ginklo įgijimą, neturint tam atitinkamo dokumento.

Kęstutis MOTIEKAITIS. Asocialūs ir kitokio visuomenei nepriimtino elgesio žmonės ne vien brakonieryste juk užsiima, o ir kitokiomis vagystėmis. Diapazonas nusižengimams yra gana erdvus.

Tačiau kiekvienas kaime gyvenantis žmogus juk gali ir teisėtai įgyti šautuvą, įsirengti bokštelį ir medžioti šernus, kuriems dabar licencijos tikrai nereikia...

 

O kilpininkavimas?

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Tuo užsiima, sakyčiau ne tie, kurie turi teisę medžioti.

Lauris MARTIŠIUS. Būtų net keista, jog teisėtai įgijęs ginklą dar ir kilpas spęstų. Žinoma, skaudu girdėti, jog kilpose žūsta ir vilkas, ir lūšis... Mat kilpa brakonierių skirta, tarkime, stirnai, tačiau atitinka ir vilko, lūšies konstituciją... Šiais metais kilpose medžiotojai aptiko du pasismaugusius vilkus (Šakių ir Kretingos rajonuose). Tos žūtys, sakyčiau, ir brakonieriui yra betikslės. Žinoma, kilpininkavimas asmeniui užtraukia - nuo 2000 iki 4000 Lt baudą; tenka atlyginti ir žalą, kuri padaroma gamtai.

 

Kokia yra tendencija medžiagai apie brakonierystės atvejus atsidūrus teismuose?

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Lietuvoje kasmet (per paskutinį dešimtmetį) yra tokia statistika: išaiškinama 16000-17000 aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimo atvejų. Iš jų – apie 6000 yra gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimai. O jau iš tų teisės aktų pažeidimų per 4000 yra žvejybos taisyklių pažeidimai. O medžioklėje kasmet padaroma 500-700 pažeidimų. Tačiau medžioklės taisyklių pažeidimai – ne vien brakonieriavimas (gyvosios gamtos apsaugos įstatymų pažeidimai). Liūdnoka, jog apie 60 proc. medžioklės taisyklių pažeidimų atitenka vadinamiesiems teisėtiems medžiotojams.

 

Jeigu dar numanysime, jog ne visos medžiotojų nuodėmės visuomenei yra žinomos, ta procentinė išraiška gal ir pakistų...

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Anksčiau būta daugiau vadinamųjų šiurkščių pažeidimų, tačiau dabar medžiotojų bendroji kultūra tikrai yra ūgtelėjusi. Net atsiranda medžiotojų tarpe baudos, kurios skiriamos už šernų patinų nešaudymą, nes šernų itin pagausėjo, daroma žala tampa aktuali visuomenei (neminint Kuršių nerijos).

Medžiotojams užsiimant selekcija svarbu, kad varomųjų medžioklių metu nebūtų šaudomi ragus turintys stirninai („ožiai“), o jie sumedžiotini tik sėlinant ar tykant iš bokštelio.

 

Urbanizuotieji...

 

Miestų žmonėms brakonierystės „kerai“ taipogi nėra svetimi. Tačiau čia – kita esmė. Siekiama brakonierystės vien dėl to, jog sočiai ir patogiai gyvenama, siekiama nuotykių, adrenalino... Siekiama ir paniekos valstybės tarnautojams, kuriems tiesioginė pareiga – užkirsti storžievių žygius teritorijose, kuriose gyvena ne žmonės, o žvėrys.

Ar dažnai susiduriate su tais miestiečiais-vartotojais-storžieviais?

 

Lauris MARTIŠIUS. Duomenis apie pažeidėjus, vadovaujantis kad ir asmens duomenų teisine apsauga, mes dabar nė negalime teikti visuomenei, viešinimui. Štai ir policija neseniai siekė viešai pateikti (internete) pavardes tų piliečių, kurie girtutėliai vairavo transporto priemonę. Tačiau teismuose nutariama, jog to daryti negalima.

Kita vertus, dabar mieste gyvenantieji į medžioklę važiuoja tikrai ne dėl mėsos. Arba tokių yra labai nedaug. Medžioklė yra tarsi tokį pomėgį turinčiųjų laisvalaikio praleidimo nepigoka forma. Žinoma, medžioklėje negalioja principas: nušovei – paleisk. Tačiau juk galima ir nešauti, o pasigrožėti gyvūnais gamtoje kokioje mėnulio išgrynintoje naktyje. Juk čia taipogi esama teigiamos emocijų dozės. Neminint jau to, jog medžiotojų pastebimi ir brakonieriai, kurių aplinkos apsaugos inspektoriai dažnai nesučiumpa.

 

Neseniai teko sužinoti, jog medžiokliai net peršovė brakonieriavimu įtariamų piliečių automobilio padangas...

 

Lauris MARTIŠIUS. Tai jau atvejis, kai medžiotojai gal ir peržengė jiems skirtas funkcijas, tad po to turima reikalų ir su policija, teisėsauga.

 

Tipinio brakonieriaus beieškant...

 

Kokius esminius brakonierystės atvejus galėtumėte vadinti kaipo tipinius?

 

Lauris MARTIŠIUS. Esama vadinamųjų šiurkščių (medžiojama neturint galiojančio medžioklės lapo; medžiojami draudžiami sumedžioti žvėrys – tada taikomos baudos, atimama teisė medžioti, konfiskuojamas šautuvas ir t.t.) ir nešiurkščių (pažeidimai, kurių Medžioklės taisyklės neįvardija kaipo šiurkščių – medžioklės vadovas nevykdo savo prievolių, pareigų ir pan.) pažeidimų. Turiu pasakyti, jog per šių metų 9 mėnesius medžioklės vadovas nevykdė savo prievolės daugiau nei 150 kartų (pernai – 202).

 

Ką sakytų statistika: kas yra pirmaujančioje pozicijoje tarp atskirų brakonierių tipažų – kilpininkai, medžiojantys be licencijų?.. 

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Lietuvoje turime apie 917 medžioklės plotų vienetų. (Kiekvienas jų, grubiai vertinant, apima apie 8000 ha.) Kasmet Lietuvoje fiksuojame apie 500-700 medžioklės taisyklių pažeidimų. Apie 20 proc. iš to skaičiaus yra vadinamieji šiurkštūs pažeidimai. Kitaip tariant, už tokius pažeidimus paprastai skiriamos baudos, kitokios nuobaudos (pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 3, 4, 6 dalis). Populiariai kalbant, taip baudžiama, kai žvėrys medžiojami draudžiamu metu, kai nepildomos licencijos, kai medžiojama draudžiamais būdais bei įrankiais, kai medžiojama draudžiamu metu ir t.t. Tarkime, licencijuojami žvėrys yra briedžiai, stirnos, elniai, tačiau sumedžiojus stirną neužpildoma licencija – laukia nuobauda. Jei stirna sumedžiojama ne tuo metu, kada leidžiama jos medžioklė – taipogi atitinkama nuobauda. Jei medžiojama pasišviečiant iš kokio visureigio galingu prožektoriumi – taipogi nuobauda.

 

Greta to, ką pasakėte, galiu pajausti ir kitokį trendą: įsiviešpatauja galingi visureigiai, galingi nakties tamsą sudraskantys  prožektoriai, naktinio matymo prietaisai, patys naujausi ginklai...

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Tu galingų prožektorių tikrai sumažėjo. Nors naktinio matymo prietaisų atsirandama, jie konfiskuojami, tai netoleruojama.

 

 

Kokie brakonierystės bei kitokie žalos darymo gyvajai gamtai atvejai buvo įsimintiniausi 2007-2008 metais?

 

Lauris MARTIŠIUS. Pernai buvo nušautas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas stumbras, tad tai sukėlė ypatingą atgarsi visuomenėje. Džiaugiamės, jog šiemet tokio atvejo, kai nušaunamas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas žvėris, dar nebuvo.

Liūdna, jog šiemet Kaišiadorių rajone buvo sučiuptas medžiotojas, kuris prie savojo ginklo buvo pritaisęs naktinio matymo prietaisą. Tai yra neleistina, tačiau tokių atvejų jau ir daugėja. Turiu pasakyti, jog naktinio matymo prietaisų naudojimas medžioklėse yra suvis draudžiamas. O tokios optikos naudojimas kartu su šautuvu juk suvis draudžiamas (tai draudžia taipogi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas), nes šautuvas tada jau vadintinas tik žudiko įnagiu. Jei toks optinis prietaisas vien yra medžioklio automobilyje, susilaukiama 50-250 Lt baudos (konfiskuojant prietaisą) arba prarandama teisė medžioti vienerius metus. Jei toji optika panaudojama medžiojant, sumontuojama prie šautuvo žvėries sumedžiojimui, tada medžiotojui gresia prarasti teisę medžioti 1-3 metus (asmeniui, kuris neturi teisės medžioti – 2000-4000 Lt bauda). Žinoma, visada konfiskuojamas ir minėtas optinis prietaisas. Kas nežino, jog medžiotojui kur kas skaudžiau, kai nebeturi teisės medžioti...

 

Kartu su aplinkosaugininkais...

 

Minėjote medžiotojus, kaipo gamtos išteklių sergėtojus ir puoselėtojus.

Kokius teisėtų medžiotojų veiksmus (atvejus) galėtumėte paminėti kaipo užkardą brakonierystei?

Norėčiau klausti, ar užtenka gyvosios gamtos inspektorių pajėgų brakonieriams gaudyti, tačiau nutuokiu ir koks bus atsakymas...

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Didžioji dalis pažeidimų gamtoje padarome poilsio dienomis. O gyvosios gamtos inspektorių tikrai turime dukart mažiau, nei reikėtų. Tad nėra kas pakeistų tuos, kurie, tarkime, dirba savaitgaliais, išeiginėmis dienomis, neminint jau apmokėjimą išeiginėmis. Negalima pamiršti ir apie inspektorių socialines garantijas.

Visa tai įvertinant, dar aiškiau ir suvoki, jog žvėrių apsauga nuo brakonierių medžioklės plotuose didžia dalimi gula ant pačių medžiotojų pečių. Juk Lietuvoje medžiotojų esama daugiau nei 30 tūkstančių. O kiek inspektorių?.. Tad dar kartą sakau: kuo dažniau medžiotojui reikia būti medžioklės plotuose. Netoleruočiau, kai medžiotojai žavisi vadinamąja varymine medžiokle (su varovais, kaip įprasta, savaitgaliais), kai nepageidauja tų, kurie tyko žvėries. Paprastai ir tykantys žvėries vietinių yra matomi, tada brakonieriui lyg ir nebėra „laisvo ploto“.

 

Kaip čia neprisiminsi ir neetatinius gyvosios gamtos apsaugos inspektorius. Ar vadinamųjų teisėtų medžiotojų gretose esama daug tų neetatinių gamtos sergėtojų?

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Tiksliai žerti statistikos skaičius dabar negalėčiau. Galiu tik pasakyti, jog neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių (kurie turi teisę surašyti ATPK protokolą, pristatyti pažeidėją į policijos ar savivaldybės įstaigą, taikyti kitas galimas priemones) Lietuvoje esama daugiau nei 500, nors prieš keturis metus būta apie 900 (iš jų ne visi yra medžiotojai). Jei ir būtų gerokai daugiau, pažeidimų visi tiek neitin mažėtų. Dar kartą sakau, jog daugiau lemia ir pačių medžiotojų, kurių Lietuvoje yra per 30 tūkst., aktyvumas (nepamirštant ir vietos žmonių). Kai medžiotojas dažnai būna medžioklės plotuose (atvažiuoja ir išvažiuoja bet kada), kai yra tvarkingas, brakonieriui miške vietos kaip ir nebelieka.

 

Ar socialiai apginti neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie vaikosi tūlą brakonierių?

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Tam tikras socialines garantijas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas numato tiek valstybiniams, tiek neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Jei patiriama, tarkime, trauma atliekant valstybines minėtas funkcijas, žūties atveju arba kai netenkama darbingumo, numatytos ir socialinės garantijos. Kaip ir etatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Dėl to neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kartu su etatiniais, išaiškina kasmet apie 4000 pažeidimų (iš jų didžioji dalis susieti su gyvąja gamta).

Kita vertus, aktualu, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius taipogi dirbtų itin sąžiningai, todėl ir pažymėjimai išduodami tik vienerių metų laikotarpiui, kasmet atsiskaitant už atliktą darbą. Mums svarbu, jog neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių „pulkas“ būtų veiksmingas.

 

Panorus tobulesnio įstatymo...

 

Šalies įstatymai, poįstatyminiai dokumentai yra tarsi veiklos probleminė dirva ne vien tiems, kurie žvelgia į gamtą pro brakonieriaus binoklį ar taikiklį?

 

Lauris MARTIŠIUS. Galimos pataisos Medžioklės įstatyme. Nesubalansuotas santykis tarp medžiojančiųjų ir žemę valdančiųjų – tokia esminė dabartinė problematika. Reikia vertinti ir savininko interesus, nors teisės kartais yra suabsoliutinamos, nes pagal mūsų šalies įstatymus, žvėrys priklauso valstybei.

 

Turime kalbėti ir apie pažeidimų medžioklėse prevenciją, apie brakonierių padarytų pažeidimų kruopštesnį tyrimą, turint omenyje, jog ir miške neturėtų nusikaltėlis jaustis esąs nepagaunamas, nepakaltinamas...

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Atsakomybę už atitinkamus pažeidimus reglamentuoja ir Medžioklės taisyklės (MT), kuriose esama daugiau nei 70 straipsnių. Jose nurodoma, jog atsakomybę reglamentuoja ir Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 85 straipsnis. Jį sudaro šešios dalys, kurios nėra pakankamai aiškios, jei tai gretinsime prie Medžioklės taisyklių. Čia ir matau tam tikrą spragą, kurią reikia taisyti, t.y. viską susaistant, konkretinant, paaiškinant. Tad tiek ATPK, tiek MT yra koreguotinos, ypač taikant vieningą teisinę praktiką (čia atsiranda terpė ir piktnaudžiavimui). Tam pasitarnautų ir juristų konsultacijos, ir MT atskiras komentaras (tai, be abejo, kokios juridinės galios gal ir neturėtų, tačiau aiškumo atsirastų). Juk yra ATPK komentarai, kurių dalis, susieta su medžiokle, galėtų būti toji dalis kur kas išsamesnė. Tada ir teismai mažiau sulauktų įvairiausių nusiskundimų.

 

Kai susiduria žvėris ir savininkas...

 

Jei aš esu miško savininkas, imu ir kaltinu briedį, jog jis nuėdė pasodintųjų ir ūgtelėjusių pušaičių viršūnes...

 

Lauris MARTIŠIUS. Savininkui neturi būti naujiena, jog reikia jaunuolyną ir atitinkamai apsaugoti...

 

... tad medžiotojai kaltina miško savininką ir už tai, kad medžių nesaugau, ir už tai, jog pagausėjusių žvėrių bandos nemėgstu?..

 

Lauris MARTIŠIUS. Todėl ir reikia ieškoti sąlyčio taškų. Jei aveles vilkai, mokydami savo vaikus medžioklės dalykų, išpjauna, reikia galvoti ir savininkui, kur (kaip) tas avis laikyti. Gamta žvėrims juk yra jų namai, nes kitokių ir neturi.

 

Tatai, numanydami, žinodami naujieji seimūnai gal greitai ims „čiupinėti“ norimą tobulinti Medžioklės įstatymą. Ką šioje srityje galėtumėte patarti tiems, kurie suinteresuoti kokiomis korekcijomis?

 

Kęstutis MOTIEKAITIS. Esama iš kai kurių žemės ar miškų savininkų pageidavimų, jog jo valdoje niekas nemedžiotų. Man suprantama tokia nuostata, tačiau kartu labai aiškiai, kaipo medžiotojas, turintis 25 metų medžioklės stažą, norėčiau žinoti, kas ir kur nenori matyti medžiotojų. Ir niekas į tuos privatininkams priklausančius plotus su šautuvu neis.

Tačiau kaip suderinti būsimą medžioklę su žemės ar miško savininkais, jei tų savininkų esama daug, jei jie dar net nuosavybės teisių nėra pilnai (kai kurie) atkūrę, jei kai kurie mišką turi prie Skuodo, o gyvena Panevėžyje?.. Žodžiu, esamam sunkiai lukštenamų problemų, esama tokių, perkeltine prasme tariant, brūzgynų, kurie niekam jokios naudos neteikia. Atsiranda tik terpė nesusipratimams, nesusikalbėjimui... Aiškiausiai bus, jei medžiotojai žinos, jog viename ar kitame plote medžioti negalima. Kaipo medžiotojas tiesiog sakau: bus tokia tvarka, niekas ir nemedžios.

Kita vertus, žvėrys ir paukščiai, esantys Lietuvoje, juk vadintini valstybės nuosavybe, o ne vieno ar kito miško savininko, į kurį užklysta, nuosavybe. Priešingu atveju, kiekvienas žemės ar miško savininkas netrukdomai galės medžioti ir naikinti visą gyvūniją. Ne paslaptis, jog gretimame plote, kuriame savininkas pasirodo kartą per metus, imsis veiklos kokie brakonieriai, nors medžiotojai, kuriems brakonieriai nėra draugai, to neleistų. Žinoma, medžiotojai savo plotuose turi būti ne vien kokį šeštadienį ar sekmadienį, o kur kas dažniau, atsitiktine tvarka, kad brakonieriai tiesiog nebežinotų, kur ir kada esama „laisvų plotų“... Propaguojamos naujosios medžioklės, medžiotojų elgesio gamtoje tradicijos tikrai yra labiau buvimo gamtoje, o ne žvėries nukovimo tradicijos.

 

Dėkoju už pokalbį.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"