Paieška Būkime gyvi ir žodingi!

    Būkime gyvi ir žodingi!

Augustas UKTVERIS

Savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ vyriausiasis redaktorius

 

Prasidėjus šiems metams tradiciškai kėliau telefono ragelį: reikia kalbėtis su atstovais iš spaustuvės, su paštininkais, su... Ir kone kiekvienas pašnekovas taukštelėjo per manąją optimistinę nosį: tatai, sutartis reikia kitoniškai surašyti, kainos kyla, kaip suksitės?.. Tarsi kokie gongo garsai, kai turi pradėti ilgoką distanciją. Stajeriškai (gal net ir stoiškai) tada imi čiupinėtis: ar to užteks, o ano?.. Tačiau kaip čia viską numatysi, kai, kaip toje pasakaitėje, dangus griūva... Gerai dar, kad dangus, o ne stogas... Suvis būtų blogai.

Tačiau ir iš dangaus kai kas šiokios tokios manos sulaukdavo. Gal ir šiemet sulauks. Tik gamtininkų savaitraščiui toks, trumpiau įvardijant, Spaudos fondas vis ir pagaili skambančiųjų. Esame ekologinė spauda, laikome ir aplinkosaugos frontą, kurio kareivėliai senojoje Europoje yra gerbiami. Tačiau šalelėj mūsų mylimoj štai jau koks dešimtmetis iš to minėtojo Spaudos fondo vienintelis šalies savaitraštis gamtos draugams „Žaliasis pasaulis“ finansinės užuojautos vis ir nesulaukia. Mat esame atsilikėliai, esame tolėliau nuo kultūros... Bent tatai tenka nugirsti, kai kokios lėšos kitais karavanai nutolsta...

Nuliūsti, kai aplinkosauga, ekologija (liaudiškai tariant, plačiąja prasme) nepagretinami prie kultūros, nes tik kultūrinius projektus, projektėlius anas fondas testumiąs...

... Krizena Lietuvoje Motulė Krizė, visi surimtėja, visiems skauda, ką jau čia apie kokias ekologijas man kalbėti... Visažiniai tik ir pučia žandus: apie ekologiją kalbėsime, kai turtingesni būsime. Tačiau liaudies patarlė čia pokšteltų: namas statomas su keturiais kampais. Vadinamieji senieji europiečiai jau įprato, jog tas gyvenimo namas turi du esminius kampus: ekonomiką ir ekologiją. Tiesa, ir šalelė Lietuva juk turi Nacionalinę darnaus vystimosi strategiją. Joje, kaip ir skambioje dainoje, viskas sudėta, jokių žodžių nevalia braukyti. Tačiau ratui ant ašies sukantis sunkiai ima raštą išmanantieji rašymo priemones, „paišo“ projektus, bando ką išprašyti iš vežėčiose dar vis nudardančių finansinių gėrybių vežėjų...

Tatai... Pasiguosiu: jei kultūrinę spaudą kas sumanė prislėgti mokesčių padargais, tai kur dėtis tokiu atveju su gamtos draugams skirtuoju leidiniu? Ir tas aukščiausios prabos mokesčių retežis vis labiau spaudžia, ir dangus griūva, jokios manos nebežarstydamas...

Būtų suvis blogai, tačiau apninka darbinio įniršio bitės, apninka keistasis optimizmas, prisimeni esąs stajeris (eina devynioliktieji „Žaliojo pasaulio“ leidimo meteliai). Prisimeni, jog ir vilką kojos kartais pamaitina. Juk pabėgsime nuo tos mielosios krizenančios Motulės Krizes, nes kitos išeitis nėra?..

Ir tada dar prisimename (nuolat rašantys „Žaliajam pasauliui“), jog norime draugauti su visais, kurie yra bičiuliški augalui, gyvūnui, žmogui...

Dėkojame specialistams savivaldybėse, kurie vis dar atveda „Žaliojo pasaulio“ žodžius į mokyklas, bibliotekas. Dėkojame visiems rėmėjams, kurių duris galime praverti ir nesame siunčiami anapus.

Dėkojame visoms (jų buvo daugiau) ir visiems, kurie 2008-ais mums rašė, nuotraukas siuntė. (Dėkojame, jog suprantate, jog mūsų finansinis kelias nėra rožėmis klotas, o jei jos ir būtų, - nesmagu kojas badyti...) Gal 2009-ais net bus ir smagiau, gal sugalvosime kartu naujų konkursų – pasiūlykite!.. Mes nesakome, jog išgyvensime iki pirmadienio, mes sakome, jog gyvi ir žodingi norėtume būti visais 2009-ais!..  Kartu su Jumis, malonieji mūsų skaitytojai, rėmėjai, kolegos, bendražygiai!..

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"