Paieška Lietuvos gamtos draugijos aktyvistai

Santarvės salose...

Trakų urėdijoje svečiavosi Lietuvos gamtos draugijos aktyvistai

Nijolė BALČIŪNIENĖ

Geografė

 

Saulėtą lapkričio vidurio penktadienį Trakų miškų urėdija sulaukė svečių - Lietuvos gamtos draugijos  aktyvistų. Šiai grupei vadovavo Vilniaus universiteto prof. V. Valenta. Į svečius atvyko Gamtos draugijos (GD) centro valdybos nariai, kiti žymūs gamtininkai: Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dėstytojai doc., dr. Vytautas Raškauskas, dr. Ričardas Skorupskas, dr. Vytautas Račkauskas, dr. Lilija Mikutienė ir kiti. Kartu su jais atvyko  keletas jaunų gamtos mokslininkų, geologijos magistras  Simonas Saremas, keletas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentų, taip pat nenuilstanti draugijos atsakingoji sekretorė Monika Meleišytė. Su jaunuoju Simonu susipažinau Pavilnių regioniniame parke, vedant ekskursiją studentams - užsienio lietuviams. Maloniai buvau nustebinta, kai Simonas profesionaliai papildė informaciją apie Pūčkorių geologinę atodangą, ekskursijos dalyviams pristatė nešiojamą uolienų, kriauklių kolekciją. Jis atvyko iš Estijos į mamos gimtinę mokytis geologijos, prof. Algirdo Gaigalo paskatintas, aktyviai dalyvauja Gamtos draugijos veikloje. 

 

5 proc. miškų kirviai nekalba

 

Prie atvykusių svečių prisijungė GD Trakų skyriaus vadovai A. Tervydis ir R. Kantarovičienė. Svečius prie kavos puodelio priėmė Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis. Jis supažindino su urėdijos veikla bei pažymėjo, jog greta įprastinės miškų ūkio veiklos daug dėmesio skiriama gamtosauginiams reikalams. Urėdijos miškus sertifikavus pagal FSC (Miškų valdymo tarybos) standartus, vykdant giriose ūkines priemones stengiamasi išsaugoti bioįvairovę, palikti atitinkamus kiekius negyvosios medienos, kurioje gyvena įvairios kerpių, grybų bei vabalų rūšys. Vykdant kirtimus, išsaugomi įdomesni biotopai su savitu pomiškiu, traku ir sienmedžiais. O sklypuose, kuriuose peri retieji paukščiai, visiškai nevykdomi plynieji kirtimai. Stengiamasi mažinti plynųjų kirtimų plotus, juos pakeičiant neplynaisiais. Pastaruoju metu apie 25 proc. pagrindinių kirtimų urėdijoje iškertama atvejiniais arba atrankiniais kirtimais.

Urėdijoje išskirta 663 ha miško kertinių buveinių, t.y. vietų, kuriose aptikta saugomų, retų bei nykstančių augalijos ar gyvūnijos rūšių. Šiose vietose nevykdomi kirtimai ir kita ūkinė veikla. Iš viso apie 5 proc. urėdijos miškų visiškai atsisakyta miško ūkinių priemonių ir čia visi miško procesai vystosi natūraliai, be žmogaus įsikišimo.

Daug jėgų, laiko ir lėšų skiriama miškų pritaikymui poilsiui: remontuojami miško keliai, įrengiamos ir prižiūrimos poilsiavietės bei trumpalaikio atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kiti gamtosauginiai bei rekreaciniai objektai. Visa ši veikla vykdoma bendradarbiaujant ir konsultuojantis su Trakų istorinio-nacionalinio, Aukštadavario ir Neries regioninių parkų direkcijų darbuotojais.

Po pokalbio, svečiai buvo pakviesti aplankyti naujai šalia Žeronių girininkijos įrengtą miško sodmenų medelyną. Jo viršininkas Č.Auryla aprodė savo valdų plotus, laistymui iškastą ir į kraštovaizdį gražiai įkomponuotą tvenkinį, medelyne naudojamus mechanizmus, supažindino su auginamų miško medžių sortimentu.

Lydimi miškininkų, aplankėme keletą miškų urėdijos tvarkomų gamtosauginių objektų. Gerą įspūdį paliko per įspūdingą pelkę įrengtas Varninkų pažintinis takas. Jame yra 10 pažintinių stotelių, kuriose pristatyti vertingi gamtiniai objektai. Kadangi takas pakankamai ilgas, gimė pasiūlymas prie stotelių įrengti nuorodas apie atstumus iki tako pradžios ir pabaigos, kad lankytojai, ypač vyresnio amžiaus, galėtų apsispręsti, ar eiti tolyn, ar jau laikas grįžti. Šis gamtos takas, svečių nuomone, gali būti pavyzdžiu kaip reikėtų atsakingai tvarkyti ypač jautrią gamtinę teritoriją: stendai nedideli, nedominuojantys miškų ir pelkių aplinkoje, miškais ėjome natūraliai pramintais takeliais, jokių dirbtinių dangų ar skaldynėlių.

 

Mitologinei žiniai paliepus...

 

... „Karališkuoju“ keliu pajudėjome Aukštadvario regioninio parko link, aplankėme dvi garsias termokarstines įgriuvas. Svečiams patiko naujausias urėdijos įrengtas gamtosauginis objektas – pažintinis takas apie Strėvos įgriuvą. Natūralios  gamtos grožį sustiprino stačiuose šlaituose palikti samanoti senoliai, termokarstinės įgriuvos dugne bujojantis papartynas.

Netoliese  įgriuvos įrengta atokvėpio aikštelė su mediniais lauko baldais ir laužaviete. Tiesa, prieštaringų diskusijų sukėlė daubos dugne pastatytas „namelis“. Matyt, norėta tiesmukiškai papildyti legendą apie moterų prakeiktą ir dėl to prasmegusią karčiamą. Tačiau dauguma ten buvusių gamtininkų mano, jog tvarkant gamtos paveldo objektus būtinas profesionalus požiūris, kuris apima objekto pritaikymą lankymui (privažiavimo takų, apžvalgos ir poilsio aikštelių įrengimas, erdvių formavimas taikant įvairių tipų kraštovaizdinius kirtimus) iki jo eksponavimui ir kilmės ypatumų atskleidimui reikalingo lygio. Mitologinę informaciją verčiau tik teikti informaciniuose stenduose, paliekant laisvės kiekvieno lankytojo fantazijai, interpretavimams.

Aukštadvaryje užkopėme pasižvalgyti nuo aukštojo „Kartuvių“ kalno. Sužavėjo Dzūkų aukštumos, kuriose paskutinis apledėjimas paliko didžiulę reljefo formų įvairovę, paviršiaus nelygumų amplitudė siekia daugiau kaip 150 metrų. Čia pat smalsus keliautojas aptiktų per 90 ežerų, aukščiausią Dzūkų aukštumos Gedanonių kalvą, iškilusią 257,4 metrų virš jūros lygio. Daugybė geologinių darinių: termokarstinės įgriuvos, riedulynai, sakraliniai šaltiniai, akivarai, kurie tiesiogiai siejami su senovinėmis šventyklomis.

Išvykos pabaigoje aplankėme garsiąją „Velnio duobę“, kuria miškininkai išties rūpinasi ir prižiūri. Kiekvienas iš mūsų ne kartą čia lankėmės, tačiau vėl ir vėl ši paslaptinga įgriuva kviečia sugrįžti. Ypatingai taisyklinga duobės forma kėlė minčių, gal tai meteoritinės kilmės dauba? Deja, hidrogeologas dr.Vytautas Račkauskas purtė galvą, kad neturi geologai tvirtų įrodymų dėl meteoritinės kilmės.

Išvyką į Trakų miškų urėdiją baigėme Aukštadvario girininkijoje, kur maloniai priėmė girininkas J.Urbanavičius. Prie puodelio arbatos aptarėme išvykos įspūdžius, diskutavome apie natūralios gamtos ir miškų išsaugojimo problemas šiandienos plėtros ir urbanistikos kontekste. Gamtos draugijos veteranai su jaunimu pasidalijo gamtosauginės veiklos patirtimi, kalbėjo apie ateities planus. GD atstovai pasidžiaugė, jog Trakų miškų urėdija iš tiesų tausoja miškus, puoselėja gamtines vertybes, didžiulį dėmesį skiria rekreacijai, o miškininkų bendradarbiavimas su saugomų teritorijų direkcijomis yra puikus gražaus bendradarbiavimo pavyzdys.

 

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"