Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. gruodžio 15-21 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. gruodžio 15-21 d.

 

Gruodžio 15-17 d. Briuselyje vyko ES Tarybos darbo grupės susitikimas, kuriame buvo svarstomas naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų projektas. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėjaMarija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

 

Gruodžio 16-17 d. Briuselyje vyko EK Regionų politikos generalinio direktorato (DG REGIO) Teritorijų sanglaudos ir urbanistinių klausimų pakomitečio posėdis. Dalyvavo AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas Aleksandras Gordevičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3609.

 

Gruodžio 16-18 d. Helsinkyje (Suomija) - 9-asis Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos posėdis, kuriame dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

 

Gruodžio 18-20 d. Taline (Estija) vyksta Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) Aplinkos vyresniųjų pareigūnų komiteto susitikimas. Bus aptariami ES klimato kaitos ir energetikos paketo, trišalio bendradarbiavimo, prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) klausimai, Estijos pirmininkavimo rezultatai ir pristatyti Lietuvos pirmininkavimo 2009 m. prioritetai. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Klimato kaitos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistas Raimondas Bogdevičius, Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Agnė Kniežaitė ir Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus vyr. specialistė Jolita Meilūnė. Išsamesnė informacija: Stasilė Znutienė, tel. 266 3499.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

 

Lietuvoje bus registruojami duomenys apie teršalus

 

Gruodžio 16 d. Seimas ratifikavo konvenciją „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų“.

Ratifikavusi šį protokolą, Lietuva įsipareigojo įsteigti nacionalinį viešai prieinamą išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, kuriame būtų registruojami duomenys apie į aplinką išleidžiamus teršalus. 

Protokolo pagrindinis tikslas - didinti visuomenės galimybes susipažinti su informacija įsteigiant nuoseklius, integruotus nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus. Protokolas nustato, kad kiekviena šalis įsteigia ir tvarko viešai prieinamą nacionalinį išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą. Jis turi būti paremtas metinėmis ūkinės veiklos vykdytojų ataskaitomis, o valstybė, kaip Protokolo šalis, turės užtikrinti, kad surinkta informacija būtų viešai prieinama, parengta ir pateikta pagal kalendorinius metus. Pagal Protokolą registru gali būti struktūrinė kompiuterizuota duomenų bazė ar kelios susietos duomenų bazės, kurios užtikrintų galimybę viešai naudotis jose esančia informacija.

Informaciją apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus Europos komisijai įpareigota teikti Aplinkos apsaugos agentūra.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 12 16

 

Kontrolė ir pažeidimų prevencija išsaugojo daugiau miškų

 

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šiais metais per tris pirmuosius ketvirčius Lietuvos miškuose, palyginus su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, 39 proc. sumažėjo neteisėtai iškirstos medienos kiekis, pažeidimų skaičius sumažėjo 4 procentais. Dar negalutiniais duomenimis ir pastaraisiais mėnesiais tokių pažeidimų mažėja.  

„Nuo metų pradžios buvo stiprinama kontrolė ir prevencinis darbas, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Saulius Gatelis. - Regionų aplinkos apsaugos departamentų, miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir rezervatų pareigūnai šalies miškuose šiais metais nustatė 482 neteisėtus miško kirtimo atvejus. Neteisėtai iškirsta 6509 m3 medienos.“

Iš jų valstybiniuose miškuose nustatyti 195 neteisėti miško kirtimo atvejai, iškirsta 1758 m3 medienos, o privačiuose - nustatyti 287 tokie pažeidimai, iškirsta 4751 m3 medienos. Miško savininkai savo miškuose patys neteisėtai iškirto 2558 m3 medienos.   

Kaip teigia Saulius Gatelis, šalies miškuose per minėtą laikotarpį vidutiniškai iš 1 tūkst. ha privačių miškų neteisėtai iškirsta 6,2 m3 medienos, arba 3,9 m3 medienos mažiau nei buvo pernai. Sustiprinus prevencinę veiklą, privačiuose miškuose šiais metais iškirsta 2,9 tūkst. m3 medienos arba net 39 proc. mažiau nei buvo pernai. Neteisėtų kirtimų atvejų privačiuose miškuose sumažėjo 4 proc. 

Nustatyti 29 pagamintos miško produkcijos grobimo atvejai. Pagrobta 379 m3 pagamintos produkcijos. Pernai buvo nustatyti 37 tokie pažeidimai, kurių metu pagrobta 604 m3 medienos. 

Už neteisėtus kirtimus bei kitus pažeidimus miškuose administracine tvarka nubausti 2748 asmenys, jiems paskirta 548 tūkst. litų baudų.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 12 16

 

Per vėgėlių nerštą jas draudžiama žvejoti

 

Vėgėlių, vienų vertingiausių žuvų Lietuvoje, ištekliams apsaugoti nuo gruodžio 15-osios iki sausio 15 d. jas draudžiama žvejoti. Tai šių žuvų neršto migracijos ir paties neršto laikotarpis.
Siekiant gausinti vėgėlių išteklius buvo mėginta jas dirbtinai veisti. Valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras 1997-2005 m. šalies vandens telkiniuose įveisė 687 milijonus šių žuvų, tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad dirbtinis įveisimas neduoda nei ekonominės, nei biologinės naudos. Bene vienintelis būdas vėgėlėms gausinti, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Greičiūno, – natūralių išteklių apsauga. Todėl 2006 m. pradėta drausti žvejoti vėgėles jų neršto metu.
Aplinkosaugininkai primena, kad iki gruodžio 31-osios dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas ir šlakius. Nuo sausio 1 d. sykus, lašišas ir šlakius bus galima žvejoti tik įsigijus licenciją pagal aplinkos ministro 2005 m. nustatytas licencinės žūklės sąlygas.
Nepasikeitė ir draudimo žvejoti gyva žuvele vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, laikas. Šis draudimas pradės galioti nuo sausio 1 d., kaip ir anksčiau. Siūlymą pailginti lydekų žvejybos gyva žuvele laiką dėl šylančio klimato dviem savaitėmis – iki sausio 15 d. – numatė neseniai parengtas Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimo projektas, tačiau praėjusį penktadienį, gruodžio 12 d., posėdžiavę Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos nariai beveik vienbalsiai nutarė šio siūlymo atsisakyti. Mokslininkų nuomone, pratęsus leidimo žvejoti lydekas su skrituliais gyva žuvele laiką, sumažėtų jų išteklių.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 12 15

 

Aptartos Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo perspektyvos

 

Gruodžio 11-12 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos susitikimas, kuriame buvo aptarti  ir  teritorijų planavimo darbo grupės darbai pagal ankstesnius Komisijos  nutarimus. Komisija šiame posėdyje pažymėjo, kad svarbu tęsti darbus dėl Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono teritorijos vystymo.

„Lietuva pastaruoju metu teritorijų planavimo srityje buvo sutelkusi visą dėmesį ir finansinius išteklius į apskričių ir savivaldybių teritorijų bendrųjų planų rengimą, - sakė Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė. - Iš šalies biudžeto ir kitų šaltinių buvo finansuojamas visų 10-ies apskričių teritorijų bendrųjų planų rengimas. Šiuo metu jau patvirtinti Šiaulių, Vilniaus ir Kauno apskričių teritorijų bendrieji planai. Kitose septyniose apskrityse planai baigiami rengti. Taip pat buvo rengiama daugiau kaip 70 savivaldybių teritorijų ir jų dalių (t.y. miestų ir miestelių) bendrųjų planų.“

Pasak Jūratės Juozaitienės, Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono teritorijų vystymui reikšmingi tokie infrastruktūros projektai, kaip Via Baltica, Rail Baltica, elektros tiltas Alytus –Elkas. Bendri veiksmai reikalingi numatant rekreacinių teritorijų ateitį. Lietuva mato dideles galimybes bendradarbiauti darnaus teritorijų vystymo srityje.

Abi šalys bendradarbiauja su kitomis Baltijos jūros regiono (BJR) šalimis, rengiant Baltijos jūros regiono Ilgalaikio vystymo perspektyvą. Šis bendradarbiavimas žinomas VASAB bendradarbiavimo vardu. Tai bendradarbiavimas tarp Baltijos jūros regiono ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą. Numatoma iki 2009 m. Baltijos jūros regiono Ilgalaikio vystymo perspektyvą parengti ir priimti visų BJR 11 šalių bendrame ministrų pasitarime. Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionas yra sudėtinė Baltijos jūros regiono dalis ir jis atsispindės BJR Ilgalaikio vystymo perspektyvoje.

Teritorijų planavimo projektas dėl Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono teritorijos vystymo padės valstybės mastu nustatyti teritorijų tvarkymo politiką pasienio teritorijoje ir koordinuos čia vyksiančius darbus. Tikimasi pasiekti teigiamų rezultatų. Jau aptarti galimi bendro darbo su lenkų partneriais būdai. Į šį darbą bus įtrauktos apskritys ir savivaldybės. 

Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinė bendradarbiavimo per sieną komisija nutarė 2009 m. pirmame pusmetyje surengti abiejų valstybių teritorijų planavimo darbo grupės posėdį. Komisija taip pat patvirtino, kad būtina tęsti darbus ir parengti Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono teritorijos vystymo koncepciją.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 12 12

 

Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad aplinkosaugininkai pagrįstai pareikalavo atlyginti žalą

 

Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai patenkino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 29 493 litų ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Villon“ už gamtai padarytą žalą ir atmetė šios bendrovės kasacinį skundą.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, kaip sakė šio departamento direktorius Rolandas Masilevičius, dar 2006 m. liepos 13 d. nustatė, kad UAB „Villon“ jai priklausančiuose miškuose Vilniaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje, Masionių ir Avižienių seniūnijos Ežeraičių kaimuose savavališkai, neturėdama leidimo, iškirto 640 kubinių metrų medienos. Tai padaryta šalia viešbučio „Le Méridien Vilnius“ įrenginėjant golfo laukus.
UAB „Villon“ bandė nuginčyti jai pateiktą ieškinį. Bendrovė apskundė šį ieškinį patenkinusio Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismui, o pastarajam atmetus apeliacinį skundą kasacine tvarka kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 12 12

 

Poznanės konferencijoje Lietuva palaiko bendrą ES poziciją klimato kaitos klausimais

 

Mūsų šalis klimato kaitos klausimais pritaria bendrai Europos Sąjungos pozicijai ir ją palaiko JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (BKKK) šalių 14-ojoje konferencijoje ir Kioto protokolo šalių 4-ojoje sesijoje, kuri nuo gruodžio 1 d. vyksta Lenkijos mieste Poznanėje. 2008 12 11 prasidėjo svarbiausia baigiamoji šio didžiulio tarptautinio forumo dalis – BKKK ir Kioto protokolo valstybių aplinkos ministrų ir aukščiausių pareigūnų pasitarimas. Jis vyks dvi dienas. Beveik pusantro šimto šalių vyriausybių aukščiausio rango atstovai apsvarstys aktualiausias su klimato kaita susijusias problemas ir tarptautinės bendruomenės veiksmus joms spręsti.

Kaip sakė šiame vadovų susitikime dalyvaujantis Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, konferencija Poznanėje – tai perėjimas nuo diskusijų prie konkrečių derybų rengiant tarptautinį susitarimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo po 2012 metų. Tokį susitarimą numatoma pasiekti kitais metais per Kopenhagoje vyksiančią 15-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją.
Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti sėkmingus derybų rezultatus, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis BKKK bei Kioto protokolo šalimis ir per Poznanės konferenciją siekia apibrėžti pagrindines Kopenhagoje numatomo pasirašyti susitarimo nuostatas. Daugiausia dėmesio skiriama ilgalaikiams bendradarbiavimo veiksmams, norint užtikrinti darnią gamybą bei vartojimą su mažu išmetamų šiltnamio dujų kiekiu ir atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Kopenhagos susitarimas turėtų sudaryti galimybes sustabdyti pasaulinį atšilimą iki 2°C ribos. Todėl išmetamas šiltnamio dujų kiekis pasauliniu mastu iki 2050 m. turės būti sumažintas bent jau 50 proc., palyginti su 1990 metais.
Poznanėje buvo svarstyti ES pasiūlymai klimato kaitos klausimus po 2012 m. spręsti atsižvelgiant į Kioto protokolą ir į tai, ką pavyko pasiekti įgyvendinant jo reikalavimus. Lietuva, pasak Aleksandro Spruogio, pritaria ES požiūriui, kad besivystančios šalys taip pat turi prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas ir išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažinti 15-30 proc. Konferencijos dalyviai daug diskutavo šiam tikslui skirto finansavimo ir investicijų klausimais. Mūsų šalis laikosi nuomonės, kad prieš kuriant naujus finansavimo mechanizmus reikia atlikti išsamią analizę, ar tikslinga juos kurti. Reikėtų remtis jau esančiomis finansavimo priemonėmis ir jas tobulinti. Pavyzdžiui, pertvarkyti bei atnaujinti Pasaulio aplinkos fondą, Prisitaikymo fondą ir kt. Lietuvos požiūriu, valstybių įnašai į tokius fondus turėtų būti savanoriški, pagal galimybes, o labiausiai išsivysčiusios šalys ir šalys, kurios į atmosferą išmeta daugiausia šiltnamio dujų, turėtų kuo daugiau prisidėti prie finansavimo.
Poznanės konferencijos rezultatus apibendrins jos dalyvių priimtos išvados, kurios bus patvirtintos ir paskelbtos rytoj, paskutinę forumo dieną.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 12 11

 

Gruodžio mėnesio žibuoklės – dar ne pavasaris

 

Aplinkos ministerija gauna daug pranešimų apie gamtos reiškinius, kurie šiuo metu stebina gyventojus. Žuvinte laikosi apie 1000 želmeninių ir baltakakčių žąsų, dar stebimi perkūno oželiai, slankos. Prie Kauno žmonės rado žydinčias žibuokles. Suaktyvėjo ir į butus skrenda uodai. Kaip tai paaiškinti, teiraujasi gyventojai. 

„Jau kelinta iš eilės šilta žiema ir ypač – vėluojanti jų pradžia sukuria palankias sąlygas daugeliui gyvūnų ir augalų, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.- Labiausiai pastebimi tie, kurie gruodžio pradžioje žydi ar yra aktyvūs. Nors tokie atvejai nėra dažni, tačiau žmonės juos pastebi ir bando daryti išvadas, kad tai – anomalijos požymių turintys reiškiniai.“

Pasak Selemono Paltanavičiaus, anomalija, kaip išskirtinis, netipiškas rūšiai ar populiacijai reiškinys, yra gana retas dalykas. Anomalija galėtume vadinti per sausio mėnesio atlydžius lizdus pradėjusius krauti paukščius, užmegztus vaisius. Tačiau dabar stebimi aktyvūs augalai ir gyvūnai kol kas auga ir gyvena rudeniškoje aplinkoje, nes ryškios rudens pabaigos nebuvo. 

Neišskridusios žąsys ir gulbės – taip pat ne anomalija. Ir kiti vandens paukščiai Lietuvoje galėtų žiemoti, jeigu būtų atviri, neužšalę vandens telkiniai ir pakaktų maisto. Jų tikrose žiemavietėse Vakarų Europoje tokios žiemos ir būna. Beje, jeigu staiga užšaltų ežerai, žąsys per vieną parą pasiektų Vokietiją ar Olandiją ir ten liktų žiemoti.

Šiuo metu gamtoje galima rasti dar nuo rudens užsilikusius notrelių, bitkrėslių, našlaičių žiedus. Žydi kai kurie darželių augalai. O žibuoklės, pražydusios gruody ar sausy – jokia retenybė. Šie žiedai – augalų reakcija į palankias sąlygas. Tokie žiedai nebus lankomi vabzdžių, patiems augalams jie nėra biologinio ciklo, kurio metu užmezgamos sėklos, dalis. Daug svarbiau žinoti, kad šis anaiptol ne visuotinis reiškinys žalos augalams nepadaro – pavasarį tikėsimės gausaus ir vešlaus žydėjimo.

Kiekvieną rudenį paskutinės generacijos uodai lieka žiemoti rūsiuose, patalpose, medžių plyšiuose. Laikinai jie būna nejudrūs, tačiau pakilus aplinkos temperatūrai, jie tampa aktyvūs ir gali skraidyti, patekti į laiptines ir butus. Toks aktyvumas neturi nieko bendro su veisimusi, nes kiaušinėlius dėti uodų patelės galės tik pavasarį.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 12 11

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"