Paieška Aplinkos ministerijoje:2008 m. gruodžio 22-31

Pirkėjas ar nuomininkas turės teisę reikalauti pastato energinio naudingumo sertifikato

 

Nuo 2009 metų sausio 1 d. pirkėjas jau turės teisę reikalauti, kad pardavėjas pateiktų parduodamo pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą. Šia teise lygiai taip pat gali naudotis ir pastato ar jo dalies nuomininkas. Jeigu parduodama ar nuomojama pastato dalis, sertifikatas gali būti išduotas remiantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame name sertifikatu. Privalomą pastatų energinio naudingumo sertifikavimą juos parduodant ar išnuomojant numato 2009 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Statybos įstatymo nuostatos.
Išduotas sertifikatas galios 10 metų. Jis pirkėjui ar nuomininkui, dar prieš įsigyjant ar išsinuomojant nekilnojamąjį turtą, suteiks tikslios informacijos apie pastato šildymui, vėdinimui ar karšto vandens ruošimui reikalingas energijos sąnaudas.
Nuo 2009 metų pradžios, kaip sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Tomas Baranauskas, taip pat bus privaloma sertifikuoti viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatus, turinčius didesnį kaip 1000 kvadratinių metrų naudingąjį vidaus patalpų plotą. Tokių pastatų energinio naudingumo sertifikatas turi būti iškabintas aiškiai matomoje vietoje ir gerai įžiūrimas.
Įstatymas numato išimtis, kai sertifikavimas nėra privalomas. Tai kultūros paveldo statiniai, maldos namai ir kitokios religinės veiklos pastatai, laikini, skirti naudoti ne ilgiau kaip dvejus metus pastatai, nedaug energijos naudojantys gamybos ir pramonės, sandėliavimui ir žemės ūkiui tvarkyti skirti negyvenamieji pastatai, atskirai stovintys ir ne didesni kaip 50 kvadratinių metrų bendro naudingojo vidaus patalpų ploto pastatai, poilsiui ar sodui skirti pastatai, naudojami ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus, taip pat nešildomi pastatai.
Išduoti pastato energinio naudingumo sertifikatą gali tik Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atestuoti ekspertai. Juos atestuoti ministerija yra pavedusi Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Norintieji gauti pastato energinio naudingumo sertifikatą gali pasirinkti bet kurį iš tokius atestatus turinčių 240 ekspertų. Pastarųjų registras skelbiamas Statybos produkcijos sertifikavimo centro tinklapyje (www.spsc.lt). Čia skelbiamas ir pastatų energinio naudingumo sertifikatų registras.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 12 23

 

Kovai su neteisėtomis statybomis – daugiau bendrų pastangų ir atsakomybės

 

Įvertinti kovai su neteisėtomis statybomis ir statybos reikalavimų pažeidimais skirtas priemones, jų poveikį ir veiksmingumą, ypač saugomose teritorijose ir vandens telkinių apsaugos zonose, pasiūlyti konkrečius būdus, kaip kuo skubiau pašalinti savivalės padarinius ir užkirsti jai kelią – tokią užduotį aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas praėjusios savaitės pabaigoje skyrė regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir kitų ministerijos padalinių bei jai pavaldžių institucijų vadovams.

„Esame ryžtingai nusiteikę spręsti su neteisėtomis statybomis susijusias problemas. Visos institucijos – ne tik ministerija ir jos tarnybos, bet ir apskričių viršininkų administracijos, teisėsaugininkai – turime sutelkti pastangas. Šiuo požiūriu reikia ir didesnės kiekvieno atsakingo darbuotojo atsakomybės. Taip pat tikimės aktyvesnės visuomenės paramos. Žmonės apie bet kokį neteisėtos statybos atvejį gali pranešti ministerijos „karštosios linijos“ telefonu“, – sakė aplinkos ministras.

Kovos su neteisėtomis statybomis problemos išsamiai aptartos gruodžio 23 d. per šiuo tikslu ministerijoje surengtą jos padalinių ir pavaldžių institucijų vadovų pasitarimą. Jo metu numatyti neatidėliotini veiksmai pažeidimams pašalinti ir priemonės, užtikrinančios galimybes šalies gyventojams laisvai lankytis miškuose, prieiti prie vandens telkinių ir jais naudotis.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2008 12 22

 

Naujovės aplinkosauginių mokesčių mokėtojams

 

Aplinkos ministerija parengė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifus 2010 metams ir vėlesniam laikotarpiui. Taip pat šiuo įstatymo projektu siūloma visiems mokesčiams už aplinkos teršimą nustatyti vienodą mokestinį laikotarpį - kalendorinius metus.  

“Nustačius metinį mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčio mokėtojams sumažėtų sąnaudos, skiriamos mokesčio apskaičiavimui ir deklaravimui, - sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Živilė Liberienė. - Gaunamų įplaukų dydis iš esmės nesikeis, išskyrus pirmuosius įstatymo įsigaliojimo metus, kadangi įplaukos už 2009 metų mokestinį laikotarpį bus gautos tik 2010 metų pradžioje. Vėlesniais metais įplaukų dydis dėl to neturėtų keistis. Metų pradžioje gautos įplaukos leis realiai planuoti ir išlaidas aplinkosaugai. “ 

Kaip informavo Živilė Liberienė, numatoma, kad nuo 2010 metų mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai iš esmės lieka tokie patys, kokie yra dabar tik indeksuoti pagal Statistikos departamento vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą. Numatomas taikyti mokesčio tarifas kelių transporto priemonėms ir kitiems ne keliais judantiems mechanizmams su vidaus degimo varikliais, naudojantiems benziną, būtų - 27 Lt/t, naudojantiems dyzeliną – 28 Lt/t, naudojantiems suskystintas naftos dujas – 26 Lt/t, naudojantiems suslėgtas gamtines dujas – 21 Lt/t. Vandens transporto priemonėms, naudojančioms benziną, numatoma taikyti 41 Lt/t dydžio mokesčio tarifą, naudojančioms dyzeliną – 44 Lt/t, naudojančioms mazutą, kurio sieringumas yra apie 0.5 proc. – 10 Lt/t, naudojančioms mazutą, kurio sieringumas yra nuo 1,5 proc. iki 2,5 proc, siūloma nustatyti 26 Lt/t mokesčio tarifą. Geležinkelio transporto priemonėms, vartojančioms dyzeliną, būtų taikomas 33 Lt/t mokesčio tarifas, o oro transporto priemonėms už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą - 6 Lt/t mokesčio tarifas. 

Per 2009 metus bus parengti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingi poįstatyminių teisės aktų pakeitimai. 

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 12 22

 

Visagino AE poveikis aplinkai jau svarstomas tarpvalstybinėse konsultacijose

 

Gruodžio 18 d. Aplinkos ministerijoje vyko konsultacijos su Lenkijos Respublikos valdžios institucijų atstovais dėl Lietuvoje planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės(VAE) galimo poveikio aplinkai. Tai jau antrasis susitikimas su užsienio šalių, dalyvaujančių naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime, institucijomis. Prieš mėnesį pirmosios konsultacijos vyko su Austrijos ekspertais. 

Susitikime dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo dalyvavo Lenkijos nacionalinės atominės energetikos agentūros ir Bialystoko regiono aplinkos apsaugos departamento ekspertai, mūsų šalies Aplinkos ir Ūkio ministerijų, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Radiacinės saugos centro, Aplinkos apsaugos agentūros, veiklos užsakovo – UAB „ Visagino atominė elektrinė“ ir poveikio aplinkai vertinimo dokumento rengėjo – Suomijos kompanijos „Poyry Energy Oy“ ir Lietuvos energetikos instituto konsorciumo atstovai.

“Atsakyta į Lenkijos delegacijos klausimus. Svečiams labiausiai rūpėjo įvairios problemos, - sakė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinmo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys. - Tai naujos atominės elektrinės saugumo, galimų avarinių situacijų identifikavimo, vertinimo ir galimų avarijų pasėkmės Lenkijos Respublikos teritorijoms, ypač Palenkės vaivadijai”.

Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime dalyvauja Baltarusija, Latvija, Lenkija, Estija, Suomija, Švedija ir Austrija. Lietuvai nusiuntus minėtoms šalims VAE poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, šios šalys turėjo informuoti savo šalių visuomenę, organizuoti visuomenės susitikimus su mūsų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjais. Ir tik gavus savo šalių visuomenės nuomonę bei surinkus savo šalių įvairių institucijų bei tarnybų ekspertų komentarus, minėtos šalys šių metų spalio pabaigoje pateikė savo apibendrintus komentarus dėl būsimos Visagino atominės elektrinės ir jos galimo poveikio. Pažymėtina, kad tik Baltarusija, Latvija, Lenkija ir Austrija išreiškė pageidavimą surengti papildomus konsultacinius susitikimus labiausiai joms rūpimais klausimais. 

Pasak Vitalijaus Auglio, tokios konsultacijos naudingos visoms dalyvaujančioms pusėms. Planuojamos veiklos užsakovas ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas gauna naudingų rekomendacijų ir pasiūlymų, kaip patobulinti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Į ką atkreipti dėmesį, toliau projektuojant, eksploatuojant pačią jėgainę. Taip pat apsvarstomi tolimesni žingsniai, susiję su aplinkos stebėsenos duomenų teikimu. Šalių, kurios gali patirti didesnį ar mažesnį elektrinės poveikį, ekspertai gauna išsamius atsakymus į juos dominančius klausimus. Konsultacijos naudingos ir Lietuvos institucijų ekspertams, kurie pasidalina patirtimi ir nuomonėmis su kitų šalių kolegomis.

Numatytas susitikimas su Baltarusijos atstovais. Jame dalyvaus Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos, Energetikos ministerijų, respublikinio radiacinės kontrolės ir monitoringo centro, kitų valstybės institucijų atstovai. Baltarusija akcentuoja kiek kitokio pobūdžio klausimus. Jai, kaip artimiausiai kaimynei ir Drūkšių ežero “ bendrasavininkei”, labiausiai rūpi, kaip nauja atominė elektrinė paveiks šio ežero ekosistemos būklę, koks galimas radiologinis poveikis Baltarusijos gyventojams atominės elektrinės normalios eksploatacijos metu, kokių veiksmų bus imtasi avarinių situacijų metu ir kt. Taip pat šalis išreiškė pageidavimą, kad būtų sukurta bendra aplinkos monitoringo sistema, kuri apimtų ir stebėjimo taškus Baltarusijos teritorijoje. Konsultacijas su Latvijos institucijomis Aplinkos ministerija organizuos kitų metų pradžioje.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius,  tel. 219 1855

2008 12 18

 

Patvenkti durpynai – geriausia apsauga nuo jų gaisrų

 

Neseniai užbaigtas Velniabalės (Zarasų r.) ir Gegužinės (Vilniaus r.) durpynų patvenkimas – pirmasis sėkmingai įgyvendintas Apleistų durpynų hidrologinio režimo atkūrimo programos, kurią Aplinkos ministerija pradėjo šiemet vykdyti, projektas. Vienas svarbiausių šios programos tikslų – panaikinti galimybes kilti gaisrams durpynuose. Tai ypač aktualu sausringais metais, kai durpės gali užsidegti savaime ir dėl durpynų gaisrų padidėja oro tarša. Antai 2002 m. vasarą, kai aplink Vilnių degė durpynai, sostinėje oro užterštumas buvo pasiekęs rekordinį lygį.
Atkuriant apleistų durpynų hidrologinį režimą, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, sudaromos sąlygos pelkių ekosistemoms atkurti. Šios ekosistemos, ypač aukštapelkių, yra labai vertingos aplinkosauginiu požiūriu. Jose randama daug į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių. Aukštapelkės pasižymi ir išskirtiniu kraštovaizdžiu. Durpynų hidrologinio režimo atkūrimas taip pat padeda išsaugoti juose išlikusius durpių išteklius.

Velniabalės ir Gegužinės durpynuose hidrologinis pelkių ekosistemų režimas atkurtas 100 ha teritorijoje. Čia įrengtos 388 užtvankos. Joms įrengti buvo naudojamos tik ekologiškos, natūralios medžiagos: durpės, mediena, pintos karklų užtvaros ir kt. Šių abiejų apleistų durpynų hidrologinio režimo atkūrimo darbai kainavo 513 tūkst. litų. Tai pirmieji tokio pobūdžio darbai, kuriems skirtos valstybės biudžeto lėšos. Ligi šiol jie buvo atliekami tik naudojantis tarptautinių aplinkosaugos fondų parama. Atkurti hidrologinį režimą numatyta Rablių (Rokiškio r.) ir Žaltūnų (Šalčininkų r.) durpynuose.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 12 17

 

Lietuvoje bus registruojami duomenys apie teršalus

 

Gruodžio 16 d. Seimas ratifikavo konvenciją “Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų”.

Ratifikavusi šį protokolą, Lietuva įsipareigojo įsteigti nacionalinį viešai prieinamą išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, kuriame būtų registruojami duomenys apie į aplinką išleidžiamus teršalus. 

Protokolo pagrindinis tikslas - didinti visuomenės galimybes susipažinti su informacija įsteigiant nuoseklius, integruotus nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus. Protokolas nustato, kad kiekviena šalis įsteigia ir tvarko viešai prieinamą nacionalinį išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą. Jis turi būti paremtas metinėmis ūkinės veiklos vykdytojų ataskaitomis, o valstybė, kaip Protokolo šalis, turės užtikrinti, kad surinkta informacija būtų viešai prieinama, parengta ir pateikta pagal kalendorinius metus. Pagal Protokolą registru gali būti struktūrinė kompiuterizuota duomenų bazė ar kelios susietos duomenų bazės, kurios užtikrintų galimybę viešai naudotis jose esančia informacija.

Informaciją apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus Europos komisijai įpareigota teikti Aplinkos apsaugos agentūra.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 12 16

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"