Paieška Aplinkos ministerijoje: 2009 m. sausio 12-18 d.

Aplinkos ministerijoje: 2009 m. sausio 12-18 d.

 

Sausio 12-14 d. Kopenhagoje (Danija) - susitikimas dėl Helsinkio komisijos ir Europos Komisijos finansuojamo projekto apie taršos incidentų riziką vertinimo Baltijos jūroje (BRISK). Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Agnė Kniežaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3517.

 

Sausio 12-14 d. Briuselyje vykusiame ET Miškų ūkio darbo grupės posėdyje dalyvavo AM Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Donatas Dudutis. Išsamesnė informacija tel. 272 8289.

 

Sausio 14-15 d. Briuselyje - komiteto, derinančio su technikos pažanga atliekų tvarkymą reglamentuojančius ES teisės aktus, posėdis. Aptariamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo. Dalyvaja AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Gerda Survilienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3492.

 

Sausio 18 d. Prahoje (Čekija) prasidės ES pirmininkausiančios šalies Čekijos organizuojamas neformalus ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdis klimato kaitos klausimais. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Klimato kaitos skyriaus vyr. specialistė Jurga Rabazauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3508.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

Nugalėtojų laurai – „Gamtos patruliams“

 

Gruodžio 30 d. paskelbti ir apdovanoti tradicinio kūrybinio konkurso „Žmogus ir aplinka“, kurį kasmet rengia Aplinkos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, laimėtojai. Pirmąją vietą vertinimo komisija skyrė Lietuvos televizijos laidos „Gamtos patruliai“ kūrėjams Daumantui Butkui ir Sandrai Kučinskienei už laidą apie saugomose teritorijose esančių ežerų niokotojus. Antrąją vietą pelnė žurnalistė Jūratė Mičiulienė už „Lietuvos žiniose“ paskelbtą straipsnį “Ką kalba vilkų advokatai?”. Trečiąją vietą laimėjo žurnalistė Roma Mėčienė už straipsnį „Šiukšlyno “karaliai“ pardavinėja krabų lazdeles“, išspausdintą laikraštyje „Žemaitis“.

Šiemet konkurse dalyvavo 22 spaudos, radijo ir televizijos žurnalistai. Jie pateikė 54 darbus. Šiuos darbus vertino septynių narių, kaip ir numato konkurso nuostatai, komisija, sudaryta iš keturių Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) ir trijų Aplinkos ministerijos atstovų. Renkant nugalėtojus, kaip sakė vertinimo komisijai vadovavęs LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, buvo remtasi trimis pagrindiniais kriterijais. Tai autoriaus kūrybiškumas, temos traktuotės savitumas bei pateikto darbo raiškos ypatumai. Kadangi, kaip juokavo vertinimo komisijos nariai, pritrūko prizinių vietų visiems apdovanojimo vertiems darbams pažymėti, nutarta įsteigti ir specialiuosius prizus. Jie bus įteikti Lietuvos radijo žurnalistei Vaidai Pilibaitytei, „Respublikos“ laikraščio žurnalistui Tomui Beržinskui ir Žinių radijo laidų vedėjui Ginui Dabašinskui.

Šiųmetinis kūrybinis konkursas „Žmogus ir aplinka“ – jau šeštasis. Sumanymas rengti tokį kasmetį konkursą gimė 2002-aisiais siekiant kuo išsamiau šviesti ir informuoti visuomenę aktualiais aplinkos apsaugos ir statybos bei būsto plėtros klausimais, kelti svarbiausias šios srities problemas, stiprinti gyventojų dėmesį aplinkos kokybei, ugdyti jų ekologinį sąmoningumą bei raštingumą, skatinti pilietines iniciatyvas tausojant gamtą ir rūpinantis gyvenamąja aplinka. Jame dalyvauti gali žurnalistai, per metus šalies periodinėje spaudoje ar interneto leidiniuose paskelbę straipsnių, sukūrę per radiją ar televiziją transliuotų laidų apie aplinkos apsaugos, statybos bei būsto sektoriaus aktualijas, problemas ir jų sprendimo būdus. Šiuo metu konkurso prizinį fondą sudaro penki tūkstančiai litų. Jį paskirsto vertinimo komisija.

Šiemetiniai laimėtojai Daumantas Butkus, Sandra Kučinskienė, Jūratė Mičiulienė ir Roma Mėčienė papildys vis gausėjantį konkurso nugalėtojų būrį. Jį sudaro pernykštė laureatė Rūta Duobaitė ir prizininkės Irma Dubovičienė bei Sigita Nemeikaitė, 2006 m. nugalėjusi Lietuvos radijo laidos „Gamta – visų namai“ kūrybinė grupė (Zenonas Butkevičius, Adolfas Drungilas ir Audronė Šopagaitė) ir prizininkės Nijolė Koskienė bei Rūta Skatikaitė, 2005 m. laimėtojos Dalia Juočerytė, Inga Saukienė ir Daiva Norkienė, 2004 m. laimėtojos Aldona Kvedarienė, Salomėja Pranaitienė, Daiva Valevičienė bei Asta Krogertienė ir 2003 m. laimėtojai Vaida Pilibaitytė, Mantas Katinas, Artūras Rožėnas, Vita Morkūnienė, Mykolas Deikus bei Aušra Žukauskienė.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 12 30

 

Ramūnas Kalvaitis - aplinkos viceministras

2008-12-31

 

Gruodžio 31 d. aplinkos viceministro pareigas pradėjo eiti Ramūnas Kalvaitis, iki šiol dirbęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Strateginio valdymo skyriaus vedėju.  

Naujasis viceministras yra Vilniaus universiteto auklėtinis, turi ekonomisto ir ekonomisto-inžinieriaus diplomus. Ekonomikos fakulteto Tarptautinio verslo mokykloje apgynė magistro darbą apie  Lietuvos savivaldybių ekonominės plėtros planavimo aspektus integracijos į Europos Sąjungą kontekste.  

Ramūnas Kalvaitis dvidešimt metų dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje, vadovavo Ekonomikos ir planavimo, Ekonominės plėtros skyriams. Prieš tai buvo dirbęs Mokslinio techninio instituto “Venta” Automatizuotų valdymo sistemų skyriaus inžinieriumi. Dalyvavo rengiant mūsų šalies ir tarptautinius projektus strateginio planavimo srityje. Kvalifikaciją kėlė įvairiuose seminaruose, mokymo kursuose. 

“Į Aplinkos ministeriją atėjau tikėdamasis visas savo žinias ir patirtį pritaikyti aplinkosaugai, - sakė Ramūnas Kalvaitis. – Manau, kad aplinkosaugos sistemoje naudojant pažangius strateginio planavimo ir valdymo metodus daugelis įsisenėjusių problemų bus sprendžiamos greičiau ir geriau.”

Ramūnas Kalvaitis gimęs 1961 m., vedęs, turi sūnų. Laisvai kalba rusų, vokiečių kalbomis, moka anglų ir lenkų kalbas. Laisvalaikiu keliauja, medžioja, mėgsta poilsį gamtoje. 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 12 31

 

Leidžiama žvejoti lašišines žuvis

2009-01-08

 

Baigėsi lašišinių žuvų nerštas ir nuo sausio 1 d. Lietuvoje leidžiama žvejoti marguosius upėtakius, o įsigijus licenciją žvejybai - lašišas, šlakius ir sykus.

Lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti dirbtiniu masalu nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo. Licencija išduodama vienai parai arba vienam mėnesiui. Ji suteikia teisę sugauti 1 šlakį arba 1 lašišą. Informacija apie žvejybos vietas ir licencijų limitus pateikta tinklalapyje http://www.am.lt/VI/index.php#r/965 

Sykus galima žvejoti natūralios kilmės ar dirbtiniais masalais Platelių (Plungės r.), Galvės (Trakų r.), Lūšių (Ignalinos r.) ir Vištyčio (Vilkaviškio r.) ežeruose . Šiai žvejybai išduodama vienkartinė licencija parai, suteikianti teisę sugauti 5 sykus.

„Lietuvos upėse pagausėjo lašišų ir šlakių, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. – Šių žuvų pagausėjo sėkmingai įgyvendinant planą „Lašiša 1997-2010“ - dėl dirbtinio veisimo darbų, kasmet vykdomų lašišinių žuvų neršto apsaugos akcijų, statomų žuvų praėjimo takų.”

Iki sausio 15 dienos dar išlieka draudimas žvejoti vėgėles, kurios šiuo metu dar neršia. Nuo sausio 1 d. draudžiama vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, žvejoti gyva žuvele. Taip siekiama apsaugoti lydekų išteklius.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 01 07

 

 

Aplinkos ministro patarėja – Laura Dzelzytė

2009-01-08

 

Aplinkos ministro patarėjo pareigose pradėjo dirbti Laura Dzelzytė – pasaulyje žinoma kaip gabi jauna verslo moteris, daug dirbanti aplinkosaugos srityje.

Laura Dzelzytė gimė 1981 m. Biržuose. 

1999 m. baigė Biržų Aušros vidurinę mokyklą. Vėliau Jungtinėje Karalystėje  Sussexo universitete ( Brightonas) lankė Teisės ir Europos ekonomikos ir politikos studijas. 2005 metais apgynė disertacijas: “Lyginamoji Britanijos ir Lietuvos aplinkosaugos teisė”, “Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos įgyvendinimas”.

2000–2006 m. dirbo verslo ir įmonės įvaizdžio kūrimo konsultante Londone. Yra viena iš Londono   kompanijos “GreenIndex” įkūrėjų ir vadovių.

2007 m. Shell korporacija ir žurnalas World Business Laurą Dzelzytę įvardino kaip vieną iš 35 išskirtinių jaunų pasaulio verslo moterų. Ji apdovanota už aplinkosaugos ir bendrinius ne pelno siekiančius projektus. Tais pačiais metais gavo Lietuvos tapatybės prizą už veržlumą. Oxfordo Jėzaus koledžas ją atrinko iš nedidelio rato Europos studentų, akademikų ir verslo lyderių, kuriuos paskyrė planuoti Rytų Europos aplinkosaugos politiką. Stažavosi Oxfordo Jėzaus koledže.

Yra Britanijos aplinkosaugos teisininkų asociacijos narė. Dirbo aplinkosaugos reguliavimo konsultante su įvairiomis Britanijos politinėmis partijomis formuojant aplinkosaugos programas, nevyriausybinėmis organizacijomis taip pat ir Lietuvos advokatų kontora Lideika, Valiūnas, Petrauskas ir Partneriai.

Skaitė pranešimus tarptautinėse Europos ir Amerikos konferencijose, tokiose kaip “Front End Innovations” ar “Future Trends” darnaus vystymo ir žaliųjų inovacijų tema.

2008 m. antrą kartą išrinkta Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos pirmininke.

Inicijavo Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos projektą “Lietuvos ateitis”, kuriuo siekiama įtraukti užsienyje gyvenantį lietuvių jaunimą domėtis Lietuvos politine bei ekonomine situacija ir dalyvauti jos ateities kūrime, o įgijus akademines žinias ir darbo patirtį grįžti į Lietuvą. 

“Dirbdama Aplinkos ministerijoje tikiuosi Lietuvos labui panaudoti savo patirtį, kurią įgijau tarptautiniame žaliųjų inovacijų versle, dalyvaudama Europos Sąjungos aplinkosaugos diskusijose, - sakė Laura Dzelzytė. – Manau, kad sukaupti kontaktai bus reikalingi ruošiant tarptautinius aplinkosauginius projektus, stiprinant šalies konkurencingumą per darnią plėtrą ir ieškant naujoviškų kovos su klimato kaita sprendimų. Mane labiausiai domina strateginis Lietuvos pasiruošimas konkuruoti tarptautiniu mastu ir tikiu, kad Lietuva turi tam potencialą. Be to, norėčiau parodyti pavyzdį, kad Lietuvoje yra puikios galimybės jaunam ir su patirtimi asmeniui save realizuoti ir prisidėti prie mūsų valstybės ateities kūrimo. “

Netekėjusi. Laisvalaikiu domisi menais, muzika, teatru, Europos istorija, darniu vystymusi.  

 

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 01 08

 

Už nušautą lūšį medžiotojui skirta bauda

2009-01-08

 

Sausio 8 d. Aplinkos ministerija buvo informuota, kad Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijos Laukelių miške, Kupiškio urėdijos profesionalios medžioklės plotuose organizuotoje medžioklėje Vokietijos pilietis 11.30 val. nušovė lūšies jauniklį (patelę). Lūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Už neteisėtai sunaikintą retą gyvūną medžiotojui pateiktas 19 570 Lt  ieškinys už gamtai padarytą žalą ir skirta 700 Lt administracinė bauda.

Įvykio tyrimas tęsiamas.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, 266 3657

 

Dujotiekio “Nord Stream” vertinimo procesas dar nepasibaigė

2009-01-09

 

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad visos Europos Sąjungos šalys pritarė “Nord Stream” dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektui. Aplinkos ministerija informuoja, kad planuojamo dujotiekio įrengimo poveikio aplinkai vertinimo procesas dar nepasibaigęs. 

“Lietuva, kaip ir kitos Baltijos jūros šalys, dalyvaujančios “Nord Stream” dujotiekio įrengimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, nėra gavusi pranešimo apie pradedamas tarpvalstybines konsultacijas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, - sakė ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys. – Lietuvai nepateikta ir oficiali poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.”

Tarpvalstybinės konsultacijos su šalių suinteresuotomis institucijomis ir visuomene vyks vadovaujantis JTO Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos nuostatomis. “Nord Stream” projektas Baltijos jūroje galės būti realizuotas tik tuo atveju, jei bus tinkamai užbaigtas poveikio aplinkai vertinimas ir konsultacijos su visomis į šio projekto poveikio zoną patenkančiomis šalimis, jų tarpe ir su Lietuva. Šalys, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis eis dujotiekio trasa, dar turės išduoti statybos leidimus.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius. 219 1855

2009 01 09

 

Atliekų deginimo įmonės poveikį aplinkai dar vertins nepriklausomi ekspertai ir visuomenė

2009-01-12

 

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo UAB „Cowi Baltic“ parengtą regioninės komunalinių atliekų deginimo įmonės, kurią numatoma statyti šalia Lazdynų,  poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Jai jau pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys.

“Šios įmonės projektas sulaukė didelio visuomenės dėmesio, - sake Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. – Todėl ministerija svarsto galimybę ataskaitą pateikti nepriklausomiems ekspertams ir gauti jų išvadas dėl komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ir veiklos galimybių. Vertinti kviečiama ir visuomenė.”

Būsimoje komunalinių atliekų deginimo įmonėje numatoma deginti Vilniaus ir Utenos regionuose susidarančias komunalines atliekas. Per metus įmonėje būtų sudeginama iki 250 000 tonų nepavojingų atliekų. Deginant atliekas gauta šiluminė energija būtų naudojama įmonės reikmėms ir tiekiama į centralizuotus miesto tinklus. 

Atliekant komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimą, svarstytos ir kitos įmonės vietos pasirinkimo alternatyvos - UAB „Vilniaus energija“ Elektrinė Nr. 3 (VE-3) Jočionių g. 13, Vilniuje; UAB „Vilniaus energija“ Elektrinė Nr.2 (VE-2) Savanorių pr. 117/2, Vilniuje; UAB „Vilniaus energija“ Rajoninė katilinė Nr.8 (RK-8) Ateities g. 10, Vilniuje; UAB "Vilniaus energija" Rajoninė katilinė Nr. 2 (RK-2) Vilniuje; UAB „Vilniaus energija“ Rajoninė katilinė Nr. 7 (RK-7), Vilniuje; UAB „Širvintų šiluma“ Širvintų katilinė Nr. 3; UAB „Prienų energija“ (Lentvario m. katilinė); Kazokiškės (šalia Regioninio atliekų šalinimo sąvartyno); Kuprijoniškės (šalia statybinių atliekų sąvartyno). Šios galimos vietos alternatyvos įvertintos techniniu ir ekonominiu aspektu, taip pat ataskaitoje nagrinėtos ir techninių, ir technologinių sprendimų alternatyvos. 

Kaip sakė Aleksandras Spruogis, Aplinkos ministerija ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas gauna visuomeninių organizacijų, Lazdynų, Gerosios Vilties, Pilaitės gyventojų prašymus neleisti Lazdynuose statyti komunalinių atliekų deginimo įmonę. Siekiant priimti kuo skaidresnį sprendimą ir kuo efektyviau įtraukti visuomenę į sprendimo dėl komunalinių atliekų deginimo įmonės statybos poveikio aplinkai vertinimo požiūriu priėmimą, visuomenė kviečiama teikti komentarus, pasiūlymus, vertinimus, reikšti savo nuomonę dėl komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. 

Planuojamos komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje (rubrika „Poveikio aplinkai vertinimas“, nuoroda „Esama būklė“ - „Informacija apie pateiktą planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą“). Visuomenė komentarus, pastabas, pasiūlymus dėl komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos gali teikti raštu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriui (A. Juozapavičiaus g. 9) arba elektroniniu paštu vilniaus.raad@vrd.am.lt iki 2009 m. sausio 26 d. 

Pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, visuomenės pasiūlymai, komentarai, vertinimai bus papildomai aptarti kartu su visuomene bendrame susitikime. 

Vilniaus RAAD sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai požiūriu priims tik išsamiai išnagrinėjęs PAV ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgęs į ekspertų išvadas.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 01 12

 

Baltijos jūroje iškasamo grunto tvarkymas bus sprendžiamas Vyriausybėje

2009-01-12

 

Sausio 12 d.  Aplinkos ministerijoje įvyko susitikimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo Klaipėdos regione. Jame dalyvavo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, šių ministerijų sekretoriai, Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, kiti atsakingi pareigūnai.

Susirinkusieji svarstė pavojingų atliekų tvarkymo situaciją, kuri susidarė Klaipėdos regione, kai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas panaikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išduotą leidimą valyti akcinės bendrovės “Vakarų laivų gamykla” dokus ir gramzdinti iškastą gruntą Baltijos jūroje. Leidimas buvo panaikintas, atlikus papildomus grunto tyrimus. Aplinkosaugininkai nustatė, kad pirminių tyrimų duomenys netikslūs. 

“Susitikime svarstėme galimus būdus tolesniam pavojingų atliekų tvarkymui naujomis sąlygomis, - sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. – Visi pasiūlymai turi būti pagrįsti konkrečiais tyrimais, ekonominėmis analizėmis. “ 

Dalyviai nutarė, kad pasiūlymus rengs Aplinkos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Klaipėdos regiono savivaldos institucijomis ir su atliekų tvarkymu susijusiomis mokslo įstaigomis. Pasiūlymai bus teikiami Vyriausybei.

Pasiūlymų rengimą koordinuoti įsipareigojo Susisiekimo ministerija. 

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 01 12

 

Apie žvejus pažeidėjus pranešė gyventojai

2009-01-13


Sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros pareigūnus pasiekė neramūs gyventojų pranešimai - žemiau Širvintų užtvankos nelegaliai “darbuojasi“ žvejai. Tikrinant pranešimą nustatyta, jog Širvintų miesto gyventojai E.T. ir R.J. žvejojo neturėdami žvejybos leidimo. Jiems numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 25 Lt iki 200 Lt. 

Tuo pat metu Gelvonų seniūnijos gyventojas G.R. žuvį gaudė kabliu. Žvejoti duriamuoju ar užkabinamuoju įrankiu draudžiama. Taip padaroma žala žuvims. Pažeidėjui pagal ATPK gresia 200–700 Lt bauda. Jam dar teks atlyginti už žuvų ištekliams padarytą žalą – už draudžiamu įrankiu sugautą 1 lydeką ir 6 kuojas. 

“ Gyventojai vis dažniau informuoja aplinkosaugininkus apie pastebėtus pažeidimus,   daromą žalą gamtai, - sakė Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas. - Pernai Vilniaus regione buvo surengti 322 gyvūnijos apsaugai skirti reidai. Išaiškinome 424 pažeidimus. Iš jų 107 pažeidimai buvo šiurkštūs.”

Kaip paaiškino Sigitas Mikėnas, šiurkščiais pažeidimais laikoma žvejyba draudžiamais įrankiais, draudžiamais būdais. 

Pernai Vilniaus regione sulaikytiems pažeidėjams buvo skirta 50 674 Lt administracinių baudų, konfiskuota 110 draudžiamų žvejybos įrankių. Pažeidėjai turės atlyginti ir gyvajai gamtai padarytą žalą už 14 185 Lt. Dėl vieno grubaus pažeidimo aplinkosaugininkai perdavė medžiagą teisėsaugos institucijoms. Pažeidėjui bus iškelta baudžiamoji byla už nusikaltimą gyvūnijai.

 

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 01 13

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"