Paieška Aplinkos ministerijoje: 2009 01 26 – 02 01

Aplinkos ministerijoje: 2009 01 26 – 02 01

 

Sausio 27-29 d. Briuselyje - Tarptautinių aplinkos problemų darbinės grupės WPIEI susitikimas. Dalyvauja  AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis. Išsamesnė informacija tel. 266 3562.

 

Sausio 27-30 d. Briuselyje - ES Tarybos darbo grupės posėdis, kuriame aptariamas EP pasiūlymas dėl naujo reglamento, draudžiančio prekybą ruoniais ir produktais iš ruonių Europos Sąjungoje. Dalyvauja AM Gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3550.

 

Sausio 28-30 d. Briuselyje - Finansų ministerijos užsakymu organizuojamas pažintinis vizitas Europos Komisijoje dėl vertinimo veiklos organizavimo ir vykdymo. Dalyvauja AM Europos Sąjungos paramos administravimo departamento ES paramos ir planavimo procedūrų skyriaus vedėja Eglė Gaudutienė. Išsamesnė informacija tel. 266 2702.

 

Sausio 28-31 d. Briuselyje - EK Aplinkos direktorato Klimato kaitos komiteto posėdis ir ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdis klimato kaitos klausimais. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Klimato kaitos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė. Išsamesnė informacija tel. 219 867.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

Kontroliuojama nykstančių augalų ir gyvūnų prekyba

 

Aplinkos ministerija savo lėšomis išleido informacinį lankstinuką apie CITES konvenciją ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą. 

„Lankstinuke pateikiama trumpa informacija apie konvenciją, jos atsiradimą, pagrindinius reikalavimus, apie nykstančius dėl tarptautinės prekybos augalus ir gyvūnus, - sakė šio leidinio rengėjas Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos apsaugos fakulteto Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. - Taip pat pateikiama informacija apie leidimų sistemą, augalų ir gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų tarptautinių gabenimų apribojimus.” 

Kaip informavo Selemonas Paltanavičius, siekiant pasauliniu mastu teisinėmis priemonėmis riboti nykstančių rūšių laukinių gyvūnų ir augalų, jų dalių ir gaminių iš jų prekybą, įvežimą ir išvežimą, 1973 m. Vašingtone buvo pasirašytas tarptautinis susitarimas dar žinomas Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos vardu, angliškas akronimas – CITES. Lietuva pilnateise konvencijos šalimi nare tapo 2002 m. kovo 9 d. Šiuo metu konvenciją jau ratifikavo daugiau kaip 170 valstybių.

Konvencijos globojamų gyvūnų ir augalų sąraše yra įrašyta daugiau kaip 30 000 rūšių. Ratifikavusi šalis įsipareigoja taikyti leidimų įvežamiems, išvežamiems laukiniams gyvūnams, augalams, jų dalims ir gaminiams iš jų sistemą. Yra paskiriama valdymo institucija, atsakinga už konvencijos reikalavimų vykdymą ir leidimų išdavimą.

Lietuvoje tokia institucija yra Aplinkos ministerija (leidimai išduodami jai pavaldžioje Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje, A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje). Kontroliuojančios institucijos yra Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Europos Sąjungoje konvencijos reikalavimai įtvirtinti dar griežtesniu 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą.

Lankstinukas bus platinamas Aplinkos apsaugos institucijose, Kauno zoologijos sode, Lietuvos jūrų muziejuje, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje, muitinės įstaigose, oro uostuose ir universitetuose.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855 

2009 01 28

 

Pasvalio rajone autoįvykio metu į aplinką išsiliejo dyzelinas

 

 

2009 m. sausio 26 d. Pasvalio rajono agentūra gavo pranešimą, kad kelyje Panevėžys–Pasvalys–Ryga 40 kilometre į pakelės griovį nuvažiavo vilkikas. Pareigūnams nuvykus į vietą nustatyta, kad į pakelės griovį iš apvirtusio vilkiko išsiliejo dyzelinas. Vilkikas priklauso Lenkijos Respublikos įmonei.

Iš vilkiko į pakelės griovį ir pievą išsiliejo apie 70-80 litrų degalų. Į įvykio vietą, iškviesta Pasvalio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba išsiliejusį kurą užpylė sorbentu, o likęs gruntas bus susemtas ir išvežtas valymui. Užteršto grunto susėmimą ir valymą organizuoja Pasvalio rajono savivaldybė.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659

 

Daugiabučių namų kiemai nėra „niekieno žemė“


Kaune, likviduojant Santakos butų ūkį, čia dirbę kiemsargiai atleidžiami. Kiemų jie nebevalys jau nuo balandžio 1 d. Daugiabučių namų gyventojai baiminasi, kad paskęs šiukšlėse. 

„Teritorijoje esantys statiniai (pėsčiųjų takai, privažiavimo keliai, aikštelės ir kt.) ir želdiniai yra pagrindinio nuosavybės objekto – buto ar kitų patalpų priklausiniai. Šių butų ar kitų patalpų savininkams priklauso ir jų priežiūra, - paaiškino Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė. - Problema yra ta, kad privatizuojant butus daugiabučiuose namuose, nebuvo teisiškai įforminti šiems namams priskirtini žemės sklypai, išskyrus kooperatinius namus.”

Kaip teigia Jūratė Juozaitienė, žemės sklypai yra suformuoti ir jų ribos apibrėžtos prie naujai pastatytų ir statomų daugiabučių namų. Šias teritorijas prižiūri ir su tuo susijusias išlaidas apmoka šių namų butų ir kitų patalpų savininkai (jų bendrijos ar samdomi administratoriai). Susiklostė nelygiavertės daugiabučių namų savininkų prievolės ir sąlygos tvarkyti ir prižiūrėti prie namo esančią teritoriją. 

Ilgą laiką savivaldybių butų ūkio įmonės, prižiūrėjusios privatizuotus daugiabučius namus, prižiūrėjo ir teritorijas prie šių namų priskaičiuodamos butų ir kitų patalpų savininkams atitinkamus mokesčius. Teismai tokius mokesčius pripažino neteisėtais.

Aplinkos ministerija, siekdama supaprastinti teritorijų planavimo dokumentų rengimą, kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų pastatų, 2008 metais parengė Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir Žemės įstatymo pakeitimo projektus, kuriems jau pritarė Vyriausybė. Šie projektai bus svarstomi Seimo pavasario sesijoje. Jeigu Seimas pritars, žemės sklypai prie esamų daugiabučių namų bus formuojami pagal žemėtvarkos žemvaldų projektus. Atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, šie projektai būtų rengiami, svarstomi, derinami ir tvirtinami supaprastinta tvarka. 

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 18 55

2009 01 26

 

Prasideda speciali TATENA misija, kuri vertins naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai ataskaitą

 

Sausio 26 d. Lietuvoje darbą pradėjo speciali Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertų misija, kuri išsakys savo nuomonę ir pateiks rekomendacijas Lietuvos institucijoms dėl naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.

Savaitę truksiančios specialios ekspertų misijos tikslas – peržiūrėti procedūras, kaip Lietuvoje atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, pačią poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą ir įvertinti, ar ji atitinka geriausią tarptautinę praktiką ir procedūras.

Ši misija, organizuota Aplinkos ministerijos ir Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI), vertins naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai ataskaitą daugiau radiacinės apsaugos ir aplinkosauginiu požiūriu. Atvykę 6 užsienio ekspertai pagal savo veiklos sritį išsamiai išanalizuos ataskaitoje pateiktus duomenis, kuriais remiantis buvo parengtos išvados dėl radiologinio poveikio Lietuvos ir kitų valstybių gyventojams, vandens ekosistemoms bei oro kokybei. Taip pat ekspertai vertins, kaip planuojamos ūkinės veiklos organizatorius numato valdyti riziką, susijusią su galimomis avarijomis.

Kartu su misijos ekspertais dirbs Aplinkos ministerijos, Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI), Radiacinės saugos centro ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus UAB ‘’Visagino atominė elektrinė’’ specialistai.

Pasak LR aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Auglio, į misijos metu išsakytus TATENA ekspertų komentarus ir rekomendacijas Aplinkos ministerija atsižvelgs priimdama sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu. Aplinkos ministerija sprendimą planuoja priimti šių metų pavasarį.

„Naujos atominės elektrinės PAV studijos tyrimus atliko ir ataskaitą parengė aukščiausios kompetencijos ekspertai ir mokslininkai, sukaupę didelę patirtį atliekant radiologinio poveikio vertinimus tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse“, - sakė Tadas Matulionis, UAB „Visagino atominė elektrinė“ Projektų valdymo biuro vadovas. - Todėl PAV ataskaitos derinimas su Lietuvos ir užsienio šalių visuomene ir PAV subjektais – PAV procese dalyvaujančiomis institucijomis, vyko labai sklandžiai. 

Tarptautinės atominės energetikos agentūros ekspertų misija atvyksta pagal VATESI inicijuotą ir administruojamą nacionalinį bendradarbiavimo projektą, kuris buvo pradėtas 2008 m. siekiant suteikti Lietuvai tarptautinę paramą stiprinant valstybinio valdymo ir priežiūros institucijų gebėjimus rengiantis naujos atominės elektrinės statybai.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra vienas iš pirmųjų dokumentų, kuris derinamas su Lietuvos institucijomis, siekiant įvertinti planuojamos ūkinės veiklos vietas, galimas technologijas, poveikį mažinančias priemones. 

Išsamesnę informaciją teikia: 

Vitalijus Auglys, Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas , LR aplinkos ministerija

tel. 8 5 266 3651.

Asta Mensonė, Tarptautinių ryšių ir visuomenės informavimo skyrius,

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)

tel. 8 5 266 5898, mob. 8 698 26690. 

Giedrė Krinicina, Viešųjų ryšių vadovė, UAB „Visagino atominė elektrinė“

tel. (8 5) 278 2042, mob., 8 686 66589

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 01 26

 

Daugiabučių renovavimo procedūros turi būti supaprastintos

 

Sausio 22 d. įvykusiame aplinkos ministro Gedimino Kazlausko susitikime su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovais buvo aptartos nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose susidariusi padėtis ir Vyriausybės galimybės aktyvinti statybų verslą ekonominės krizės laikotarpiu. Verslininkus domino, kokias lėšas žada skirti Vyriausybė daugiabučių namų renovavimui ir viešųjų pastatų atnaujinimui.

Prieš tai įvykusiame susitikime Vyriausybėje verslininkai buvo informuoti, kad Vyriausybės įsipareigojimai gyventojams, kurių daugiabučiai turi patvirtintus investicinius projektus, bus įvykdyti, be to, įgyvendindama Daugiabučių namų modernizavimo programą, Vyriausybės sieks per metus renovuoti iki 2000 daugiabučių. Visuomeninių pastatų atnaujinimui ir apšiltinimui, siekiant sumažinti jų energetines sąnaudas, planuojama panaudoti daugiau kaip 800 mln. litų, pritraukiant ir ES lėšas. Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, dalyvavimas būsto renovacijos, viešųjų pastatų atnaujinimo projektuose turėtų padėti statybos verslui išgyventi sudėtingu ekonominiu laikotarpiu. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio nuomone, tai galėtų padėti išgyventi šiam verslo sektoriui krizės sąlygomis.

Aplinkos ministro teigimu, neišskiriant atskirų verslo sričių, reikia sudaryti galimybes verslininkams gauti kreditus. Šiuo metu stengiamasi pašalinti kliūtis, stabdančias daugiabučių namų renovavimo procesą. „ Lietuvoje turim daugybę daugiabučių tipinių namų. Pagal dabar galiojančią tvarką kiekvienam reikia paruošti projektą, kas užimą laiko, kainuoja pinigus. Numatome supaprastinti procedūras. Nesakau palengvinti, bet supaprastinti, kad būtų galima kuo greičiau parengti lėšų įsisavinimo projektus“,- teigia Gediminas Kazlauskas. Šiuo metu daugiabučių namų renovavimo procesas reglamentuojamas bendrąja tvarka, statybos leidimo išdavimo procedūra užima gana daug laiko. „Per trumpą laiką turime parengti įstatymų pakeitimus, kad tie procesai galėtų vykti greičiau“,- sako aplinkos ministras.

Šiuo metu Aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis rengia reikalingų įstatymų pakeitimų paketą, kurį Vyriausybė turėtų patvirtinti artimiausiu metu. Tai gerokai paspartintų daugiabučių namų renovavimą. 

  

AM Visuomenės informavimo skyrius

266 3659

 

“Karštoji linija” – tiesioginis ryšys su visuomene

 

Jau nebe pirmi metai Aplinkos ministerijoje veikia “Karštoji linija”. Kiekvienas asmuo bet kuriuo paros metu gali pranešti informaciją apie neteisėtais Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnų veiksmais padarytus ar daromus nusikaltimus, susijusius su korupcija, jų tiesioginių pareigų netinkamą vykdymą ar jų nevykdymą ir kitus pastebėtus pažeidimus.  

Pernai „Karštąja linija“ buvo gauti 128 pranešimai. Iš jų 50 - dėl Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnų veiksmų (neveikimo), 46 pranešimai - dėl statybų teisėtumo, 20 pranešimų - dėl aplinkos teršimo ir kt. 

„Gyventojų pranešimai tikrinami ir didžioji dalis jų pasitvirtina, - sakė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Robertas Klovas. - Jeigu informaciją pateikęs gyventojas nenori, kad būtų žinomi jo asmens duomenys – vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir pan. – ir apie tai nurodo pranešime, aplinkosaugos pareigūnai išsaugo paslaptį.“ 

Laiku gauta informacija padeda užkirsti kelią korupcijai aplinkosaugos institucijose, - teigia Robertas Klovas. Tai atitinka visuomenės ir kiekvieno asmens lūkesčius, nes korupcija kenkia demokratijai, ekonomikai ir teisės sistemai. Gyventojų pateikta informacija daugeliu atveju padėjo greičiau sustabdyti ir gamtai ar aplinkai daromą žalą, išaiškinti nelegalias statybas.

Pernai Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos atidaryta “Karštoji linija” daugiau skirta nelegalioms statyboms išaiškinti. Ši “Karštoji linija” pernai gavo 178 pranešimus, iš jų 166 – susiję su galimai savavališkomis statybomis. Nemaža dalis gautų panešimo pasitvirtino.

“Karštosios linijos” kontaktai 

Aplinkos ministerijoje: tel. (8-5) 266 3596, (8-5) 266 3597, (8-5) 266 3598, (8-5) 266 2717. Telefonas - atsakiklis visą parą: (8-5) 266 3598. Faksas: (8-5) 266 3671. Pašto adresas: Aplinkos ministerija, A. Jakšto g. 4/9, LT-2600 Vilnius. Elektroninis paštas pranesimas@am.lt.  

Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje: tel. (8-5) 272 1072. Faksas – (8-5) 272 2680. Pašto adresas: A.Juozapavičiaus g. 9, LT –09311 Vilnius, elektroninis paštas nelegalu@vtpsi.am.lt..

Aplinkos ministerija nuolatos primena gyventojams, kad įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį, kad už tokius veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. 

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 01 22

 

Už pažeidimus aplinkai laukia baudžiamoji atsakomybė

 

Nuo šių metų pradžios iki sausio 20 d. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai jau išaiškino 382 pažeidimus. Nustatyta 294 žvejybos ir 18 medžioklės taisyklių pažeidimų. Išaiškinti 29 miško nelegalaus kirtimo atvejai. Atliekų tvarkymo srityje fiksuota 17 pažeidimų. Pažeidėjams skirta daugiau kaip 38 tūkstančiai litų administracinių baudų.

“Vykdydami kontrolę, pareigūnai stebi, kaip gyventojai ir įmonės laikosi aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Strateginio planavimo ir kontrolės organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimantas Širvinskas. – Šalia kitų pažeidimų, išaiškiname ir nelegalių statybų atvejus, kai įvairūs ūkinės ar kitokios veiklos objektai – gyvenamieji namai, gamybiniai pastatai, tvoros - būna statomi, rekonstruojami, plečiami, atiduodami ar priimami naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų. Šiais metais pareigūnai nenustatė nė vieno nelegalių statybų atvejo. Pastebima nelegalių statybų mažėjimo tendencija. Jeigu 2007 metais nustatėme 48 savavališkas statybas, tai pernai jų buvo beveik perpus mažiau – 26 atvejai. “

Šiais metais fiksuota 12 pažeidimų, kurių metu buvo padaryta 20 tūkstančių litų žala gamtai. Ją turės atlyginti pažeidėjai. 

Pernai, palyginus su 2007 metais, pažeidimų sumažėjo atmosferos, miškų, medžioklės ir jau minėtų nelegalių statybų srityse. Daugiau nustatyta vandenų teršimo, netinkamo atliekų tvarkymo, žvejybos taisyklių pažeidimų bei cheminių medžiagų netinkamo tvarkymo atvejų. Pernai aplinkai buvo padaryta beveik 2 milijonų litų žala. Daugiausia žalos padaryta kraštovaizdžio, miškų, medžioklės, žvejybos ir savavališkų statybų srityse. 

Praėjusių metų pabaigoje priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, kurią valstybės narės turės įgyvendinti iki 2010 m. gruodžio 26 d. Pagal direktyvą yra griežtinama atsakomybė už aplinkos apsaugos pažeidimus, nustatoma, už kuriuos pažeidimus valstybės narės turės taikyti baudžiamąją atsakomybę. 

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 01 21

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"