Paieška Aplinkos ministerijoje: 2009 m. vasario 2-8 d.

Aplinkos ministerijoje: 2009 m. vasario 2-8 d.

 

Vasario 2-4 d. Briuselyje vyko ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės (cheminių medžiagų pogrupio) posėdis. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

 

Vasario 3-5 d. Briuselyje - ekspertų susitikimas, kuriame svarstomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti perkėlimo į nacionalinę teisę klausimai. Dalyvauja AM Teisės ir personalo departamento Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Neringa Vaitkevičiūtė. Išsamesnė informacija tel. 266 3524.

 

Vasario 4-5 d. Briuselyje - Europos Komisijos ekspertų darbo grupės ir komiteto posėdis dėl Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Agnė Kniežaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3517.

 

Vasario 4-6 d. Briuselyje vyksta Europos Tarybos darbo grupės susitikimas, kuriame svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų naujas projektas. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

“Raudonuose lapuose” – mūsų krašto gyvoji gamta

 

Aplinkos ministerija išleido 10-ą, jubiliejinį informacinio leidinio „Raudoni lapai“ numerį.

Šis leidinys pradėtas leisti 1993 metais bendradarbiaujant su Lietuvos raudonosios knygos komisija. Informaciniame leidinyje „Raudoni lapai“ spausdinami pranešimai apie stebėtas, rastas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas arba retas, naujas, tarptautinių susitarimų saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, apie jų populiacijų būklę ir pokyčius, saugomų ar retų rūšių apsaugos aktualijas. Šiuos duomenis teikia saugomų teritorijų direkcijų specialistai, mokslininkai, studentai, moksleiviai, kiti gamtos entuziastai ir mylėtojai. 

„Leidinyje skelbta informacija naudojama tikslinant į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, rengiant leidinį „Lietuvos raudonoji knyga, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė. – Visa surinkta informacija saugoma Aplinkos ministerijoje bei bus perkeliama į naująją Saugomų rūšių ir bendrijų registravimo informacinę sistemą.“ 

Dešimtajame leidinio „Raudoni lapai“ numeryje surinkti pranešimai apie 2007 m. stebėtas ar rastas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, augalų ir grybų ar ypač retų, naujų Lietuvai ir potencialiai saugomų rūšių radavietes, augavietes, jų populiacijų būklę ir pokyčius, taip pat keli vertingi ankstesnių metų pranešimai. Per visus leidimo metus „Raudonų lapų“ struktūra mažai kito, tačiau jubiliejiniame numeryje yra naujovių. Čia galima rasti apžvalginius Lietuvos raudonosios knygos komisijos narių straipsnius, pagrindinę informaciją straipsnių autoriams. Straipsniai iliustruoti pačių autorių ar jų kolegų nuotraukomis. Pateikti 3 teisės aktai – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331), Saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų paėmimo iš gamtinės aplinkos tvarka (Žin., 2000, Nr. 79-2396; 2007, Nr. 7-294) ir Laukinių gyvūnų paėmimo iš buveinių zoologinėms kolekcijoms sudaryti ir šių kolekcijų registravimo tvarka (Žin., 2002, Nr. 60-2478), trumpa informacija apie jau testuojamą Saugomų rūšių ir bendrijų registravimo informacinę sistemą. 

Būsimuosiuose „Raudonų lapų“ leidiniuose taip pat planuojama spausdinti aktualius apžvalginius straipsnius, su biologine įvairove susijusius naujus teisės aktus, kurių žinojimas ir įgyvendinimas ypač svarbus norint išsaugoti mūsų krašto gyvąją gamtą.

Aplinkos ministerija kviečia visus teikti informaciją jau 11-am „Raudonų lapų“ numeriui apie 2008 m. rastas ar stebėtas saugomas, retas ar įdomias rūšis, jų populiacijų būklę. Pastebėjimus galima pateikti elektroniniu paštu rk@am.lt arba l.janulaitiene@am.lt.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 02 04

 

 

Veisiejų regioniniame parke nebus savavališkų statybų

 

Internetinėje žiniasklaidoje pasirodžiusi publikacija, kad Lazdijų rajone bus koreguojamos Veisiejų regioninio parko funkcinių zonų ribos, o pakeitimai sudarys prielaidas nelegalioms statyboms prie Šlavanto paežerės, sukėlė visuomenės susirūpinimą. Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos sulaukė gyventojų skambučių dėl galimos savivalės valstybės saugomoje teritorijoje. 

Kaip paaiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, Veisiejų regioninio parko ribų planas pateiktas Vyriausybei tvirtinti šių metų pradžioje, tačiau jis daugiau kaip metai nebuvo ir negalėjo būti kaip nors tikslinamas ar keičiamas. Tai draudžia teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą.

2006 m. spalio 10 d. vyko viešas svarstymas. Pagal galiojančią tvarką sprendiniai buvo patikslinti po viešo susirinkimo 2007 m. ir pradėtos derinimo procedūros. Vėliausiai (2008-01-09) Veisiejų regioninio parko specialiuosius planus suderino Lazdijų rajono savivaldybė (kitos sąlygas išdavusios institucijos juos suderino dar 2007 m.). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Veisiejų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano projektą patikrino 2008-02-29 ir pasiūlė jį tvirtinti. Nuo to laiko nei brėžiniai, nei tekstas nebuvo keičiami. Parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl Veisiejų parko ribų plano patvirtinimo be pastabų suderintas su Ūkio ir Teisingumo ministerijomis, o į Kultūros ir Žemės ūkio ministerijų pateiktas pastabas atsižvelgta. Po 2009 m. sausio 27 d. vykusio ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo, aplinkos ministrui buvo pateikti vizuoti pakeitimai, kurie atsirado dėl Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento nurodytų techninio pobūdžio pastabų. 

Veisiejų regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Visų regioninių parkų (30-ties) ribų planai buvo rengiami vienu metu, todėl neužteko laiko nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes ir galimybes, trūko taikomųjų tyrimų. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, kurį patvirtino Seimas, pasiūlyta padidinti Veisiejų regioninio parko teritoriją. Todėl 2006 m. Veisiejų regioniniam parkui buvo pradėti rengti du specialieji planai: ribų planas ir tvarkymo planas. 

Pasak Rūtos Baškytės, planavimo proceso metu atliktas išsamus gamtos ir kultūros objektų vertinimas, įvertintas teritorijos rekreacinis potencialas ir visuomenės poreikiai rekreacijos plėtrai, kitos veiklos galimybės, pasikeitusių žemės valdų ir žemės naudmenų ribos, taip pat buvo išnagrinėti visi gauti fizinių ir juridinių asmenų prašymai. 2006 m. spalio 10 d. vyko viešas svarstymas su visuomene. Visuomenei nepritarus, atsisakyta Veisiejų regioninio parko plėtros, įjungiant Veisiejo, Uosio, Niedaus, Dumblio ežerų kompleksą. Kitiems pasiūlymams, pakeitimams iš esmės pritarta. Nuo to laiko jokie ribų ar funkcinių zonų pakeitimai nebuvo vykdomi. 

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855 

2009 02 03

 

 

Tarptautinės atominės energetikos agentūros ekspertai palankiai įvertino naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai ataskaitą

 

 

Vasario 2 d. specialioji Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertų misija, savaitę dirbusi Lietuvoje, jau peržiūrėjo procedūras, kaip Lietuvoje atliekamas planuojamos Visagino atominės elektrinės (VAE) poveikio aplinkai vertinimas. Ekspertai išanalizavo pačią poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą ir pritarė, kad ji atitinka įprastą tarptautinę praktiką ir procedūras.

Misijoje dirbusių ekspertų nuomone, naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai ataskaitos pradiniame etape pakanka pateiktos informacijos ir duomenų, kad būtų galima priimti sprendimą dėl veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui UAB ‘’Visagino atominė elektrinė’’ siūloma papildyti ir patikslinti šios ataskaitos kai kurių skyrių informaciją, kad ji būtų suprantamesnė  visuomenei. Taip pat rekomenduojama pateikti daugiau informacijos apie planuojamos veiklos galimą poveikį kaimyninėms šalims.

„Esame dėkingi ekspertams už atliktą darbą, išsakytas pastabas ir pateiktas rekomendacijas, kurios padės mums geriau pasirengti Visagino atominės elektrinės licencijavimo procesui pagal nacionalinės teisės reikalavimus bei tarptautinius standartus,“ - sakė Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas Gytis Maksimovas.

„Kartu su procese dalyvaujančiomis institucijomis atidžiai išnagrinėsime TATENA ekspertų rekomendacijas ir spręsime, į kurias iš jų būtina atsižvelgti šiame poveikio aplinkai vertinimo etape, o kurios bus naudingos vėlesniuose projekto įgyvendinimo etapuose,“ - sakė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys.

Tarptautinės atominės energetikos agentūros misijoje dirbo 6 patyrę ekspertai iš Argentinos, Austrijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos. Išanalizuota poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra vienas iš pirmųjų dokumentų, kuris derinamas su Lietuvos institucijomis, norint įvertinti planuojamos ūkinės veiklos vietas, galimas technologijas, poveikį mažinančias priemones. 

Išsamesnė informacija

Vitalijus Auglys, Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas LR aplinkos ministerija

tel. (8 5) 266 3651.

Asta Mensonė, Tarptautinių ryšių ir visuomenės informavimo skyrius,

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)

tel.(8 5) 266 5898, mob. 8 698 26690.

Giedrė Krinicina, Viešųjų ryšių vadovė, UAB „Visagino atominė elektrinė“

tel. (8 5) 278 2042, mob.8 686 66589

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 02 02

 

 

Už neteisėtus miško kirtimus - 679 tūkst. Lt baudų

 

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai aplinkosaugininkai nustatė 637 neteisėto miškų kirtimo atvejus. Pažeidėjai iškirto 8230 kub. metrų medienos. Jiems paskirta 679 tūkst. Lt baudų. Už neteisėtus kirtimus ir kitus miško pažeidimus nubausti 3279 asmenys. 

Privačiuose miškuose išaiškinti 365 neteisėto kirtimo atvejai, iškirsta 5958 kub. metrai medienos. Valstybiniuose miškuose nustatyti 272 pažeidimai, neteisėtai iškirsta 2272 kub. metrai medienos. 

“Palyginus su 2007 metais, miškuose neteisėtai iškirstos medienos kiekis sumažėjo beveik trečdaliu, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius. - Vykdydami miškų kontrolę, daugiau dėmesio skyrėme prevencinėms priemonėms, privačių miškų savininkų mokymui ir konsultavimui. “

2008 metais šalyje vidutiniškai iš 1000 ha privačių miškų neteisėtais kirtimais iškirsta 7, 6 kub. metrų medienos ( 2007 metais  -  13 kub. metrų medienos), o iš 1000 ha valstybinių miškų neteisėtais kirtimais iškirsta 2, 2 kub. metrų medienos (per 2007 metus - 1,3 kub. metrų medienos).

Pernai valstybiniuose miškuose nustatyti 35 pagamintos miško produkcijos grobimo atvejai, pavogta 405 kub. metrų medienos. Per 2007 metus buvo nustatyti 45 miško produkcijos grobimo atvejai, o medienos  pavogta dvigubai daugiau.

Pasak Artūro Balčiaus, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, miškas, pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms. Miškas tenkina ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes, palaiko ekologinę pusiausvyrą. Miškuose daug gyvūnijos ir augmenijos rūšių įsikūrusios savo buveines. Miškas stabdo dirvos eroziją absorbuodamas anglies dvideginį, grynina orą, saugo gruntinius ir paviršinius vandenis. Miesto ir kaimo gyventojai miškuose suranda jaukų, gaivų poilsį.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 02 02

 

Aplinkos ministerijoje aptartos Skuodo rajono problemos

 

Sausio 30 d. aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas susitiko su Skuodo rajono meru Stasiu Vainoru ir Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktoriumi Evaldu Razgu. Susitikime taip pat dalyvavo viceministras Ramūnas Kalvaitis, ministerijos sekretoriai Jūratė Juozaitienė ir Inesis Kiškis, Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. 

Skuodo rajono meras pasisakė apie naujų kanalizacijos tinklų ir nuotekų įrengimo poreikį Pašilės gyvenvietėje. Šiuo metu gyvenvietės nuotekos patenka į atvirus vandenis, daroma žala šalia jos esančiam miškui, teršiama aplinka. Meras domėjosi, kokios yra šių objektų finansavimo galimybės.  

Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus informavo, kad akmenų parko teritorija padidėjo 6 hektarais, kalbėjo apie šioje teritorijoje vykdomus darbus. 

„Akmenų muziejus - unikalus reiškinys ne tik Skuodo rajone, bet ir visame pasaulyje, - sakė Evaldas Razgus. – Todėl siekiame jį padaryti iš tiesų patrauklų, jaukų lankytojams. Norėtume pasidaryti akmeninio laikrodžio ir kalendoriaus techninį projektą, kuris kainuotų apie 25 tūkstančius litų. Įgyvendinti šį projektą galėsime vietinių meistrų pastangomis.“

Diskusijose buvo svarstomos minėtų aplinkosaugos objektų finansavimo galimybės.

Apibendrindamas susitikimą, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas akcentavo, kad valstybės biudžeto galimybės šiuo laikotarpiu yra ribotos. Paraiškos dėl finansavimo iš Europos Sąjungos ar kitų fondų bus svarstomos tik tuomet, jei jos bus pagrįstos, argumentuotos. Bus atsižvelgiama, kaip vieno ar kito projekto įgyvendinimas atitiks bendrojo plano reikalavimus, ar naujų objektų sėkmingam funkcionavimui bus sukurta reikalinga infrastruktūra.  

 


AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2009 01 30

 

Atliekų deginimo įmonės poveikį aplinkai vertina ir visuomenė

 

Aplinkos ministerija primena, kad iki vasario 2 d. dar galima pateikti komentarus, pastabas, pasiūlymus dėl Vilniuje greta Lazdynų mikrorajono planuojamos statyti regioninės komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.  

„Šios įmonės poveikio aplinkai vertinimas sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą, - sakė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys. - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos ministerija gavo daug įvairių komentarų, pastabų, pasiūlymų iš visuomenės dėl komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.“

Planuojamos komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir informaciją, kam teikti minėtus komentarus, pastabas, pasiūlymus, galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje (rubrika „Poveikio aplinkai vertinimas“, nuoroda „Esama būklė“ - „Informacija apie pateiktą planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą“). 

Kaip informavo Vitalijus Auglys, visi komentarai, pastabos, pasiūlymai ar atsiliepimai, gauti iki vasario 2 d., bus papildomai aptarti kartu su visuomene bendrame susitikime. Juos turės įvertinti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ir planuojamos ūkinės veiklos užsakovas. Į juos bus argumentuotai atsakyta ir atsižvelgta regioninės komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Gyventojų atsiliepimus vertins ir ekspertai, kurie bus pakviesti vertinant regioninės komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. 

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855 

2009 01 30

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"