Paieška Keliai, vedantys į Babtus...

Mokslas, gamyba, gamta

Keliai, vedantys į Babtus...

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės mokslo darbai – visuomenei

Julius AUKŠTAITIS

 

Sodininkystės ir daržininkystės mokslas skaičiuoja tik dešimtmečius, tačiau pirmosios žinios apie Lietuvos sodus siekia Vytauto laikus. Žinių apie sodus aptinkame dvarų inventorių knygose. 1529 m. pirmajame Lietuvos Statute teisiškai numatyta bauda už svetimų vaismedžių iškasimą  ar iškirtimą. Prof. Ž. Žiliberas nurodo, kad XVIII a. daugelis Lietuvos valstiečių turėjo nemažus sodus, mokėjo skiepyti vaismedžius. Pirmoji knygelė apie sodus lietuvių kalba – „Pamokslai apie sodus“ buvo išleista S.Daukanto (vertimas) 1849 m. Mokslinės sodininkystės pradininkas Lietuvoje yra Juozas Strumila. XIX a. pradžioje jis plačiai aprašė sodo augalų agrotechniką Lietuvos sąlygomis.

1938 m. Dotnuvos bandymų stoties įkūrimas buvo planingo sodininkystės ir daržininkystės mokslinio darbo pradžia. Per prabėgusius septynis dešimtmečius išvestos naujos obelų, kriaušių, slyvų, serbentų, braškių, pomidorų, morkų, ridikėlių ir kitos veislės gerai žinomos ne tik šalies vartotojui, o ir Europos šalyse. Lietuvos sodai aprūpinami sveikais sodinukais, auginami žemaūgiai sodai, pastoviai didinami modernių sodų ir daržininkystės ūkių plotai, kuriamos naujos šiltnamių augalų auginimo technologijos. Sodininkystės ir daržininkystės mokslas siekia ištirti sodo augalų požymių genetinę prigimtį, selekciją, sukurti intensyvios sodininkystės reikalavimus atitinkančias veisles ir hibridus, kad auginama produkcija turėtų geriausias skoniui ir sveikatai (pvz. diabetikams) savybes. Mokslininkai pradeda kalbėti, kad maistas ne tik energijos šaltinis, bet ir sveikatos pagrindas. Alergiją ir kitas ligas lemia ydinga mityba, per didelis citrusinių ir kitokių egzotinių vaisių vartojimas, kurie yra svetimi mūsų genams.

Sodininkai ir daržininkai gerai žino Babtus. Iš čia esančio Lietuvos sodininkystės ir daržininkystė instituto (LSDI) plinta elitinė sodinamoji medžiaga, rekomenduojamos įvežtinės patikrintos augti Lietuvos klimato sąlygomis augalų veislės. Sodininkai daržininkai, vaistažolininkai konsultuojasi su mokslininkais, domisi rūpimais klausimais. Pirkėjai parduotuvėse ieško ne lenkiškų ar iš kitur atvežtinių, o lietuviškų vaisių. Jie turi daugiau privalumų, nes žiemos Lietuvoje šaltesnės ir sumažina kai kuriuos kenkėjus, todėl vaismedžių apsaugai reikia mažiau pesticidų.

Institute suburti kvalifikuoti sodininkystės ir daržininkystės mokslininkai. Dirba selekcininkai, biotechnologai, genetikai, fiziologai, imunologai, agrotechnikai, augalų apsaugos, vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo specialistų kolektyvas. Sukurta moksliniams tyrimams reikalinga 396 ha eksperimentinė bazė, kur vykdoma daržo augalų selekcija. Čia vykdomi agrotechniniai tyrimai, tyrimų rezultatai tikrinami gamyboje. Sukurta daržovių sėklininkystė bazė. Įrengta retųjų prieskoninių ir vaistinių augalų kolekcija, įveistas elitinis medelynas. Sukurta daugiau kaip 80 sodo augalų veislių ir apie 50 daržovių veislių. Institutas bendradarbiauja ir kartu dirba su Augalų genų banku. LSDI yra sodo ir daržo augalų koordinacinis centras. Jam pavesta ir suteikta teisė koordinuoti sodo ir daržo augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, išsaugojimą ir naudojimą Lietuvoje.

Daržininkystės tyrimai vykdomi moderniuose dengtuose šiltnamiuose. Juose pradėtas taikyti naujas apšvietimo būdas. Instituto mokslininkai kartu su Vilniaus universiteto fizikais

sukūrė naujos kartos diodinius šviestuvus, kurie šiltnamiuose taupo elektros energiją. Be to, šis apšvietimo būdas labai naudingas augalo vegetacijai.

Institutą garsina daugelis visiems žinomų mokslininkų. Bandymų stoties organizavime dirbo Vytautas Knašys, Institutui vadovavo Klemensas Palaima, Česlovas Karbauskis (dabartinis direktorius - Česlovas Bobinas). Habil. dr. Evaldas Armolaitis tyrinėjo vaismedžių genėjimą, intensyvių sodų įveisimo galimybes, habil. dr. Jurgis Mačys sukūrė 7 daržovių  veisles, paskelbė daug mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Jis buvo vienas talentingiausių selekcininkų Lietuvoje. Dr. Algimantas Kviklys – žemaūgių sodų veisimo pradininkas, įdiegė akiavimą priglaudimu. Dr. Stasio Švirino pastangomis ištirtos 253 obelų augavietės, išaiškinta dirvožemio įtaka derliui, tyrinėtos vyšnių augavietės (atlikti darbai paskelbti Lietuvos žemdirbystės instituto mokslo darbuose). Albinas Šidlauskas – hidroponinės daržininkystė pradininkas. Pranas Balelūnas – herbicidų specialistas.

Mokslininkai Petras Kalkys, Stasys Paulauskas, Ipolitas Štaras, Albinas Šidlauskas - pirmieji stiprinant sodininkystės ir daržininkystė mokslus. Biomedicinos mokslų daktarė Marija Baranauskienė sudarė 40 rūšių retesnių daržovių ir prieskoninių augalų kolekciją, sukūrė ridikėlių veislę „Kretingos pagerintieji“, svogūnų veislę „Lietuvos didieji“, „Babtų didieji“ (bendraautorė). Už mokslinius darbus įrašyta į tarptautinį Amerikos autobiografijos instituto leidinį „Žymiausios XXI a. moterys (2004)“. Dr. Laimutė Petkevičienė ištyrė ir pateikė rekomendacijų daržovių auginimo ir agrotechnikos klausimais polietileniniuose šiltnamiuose.

Mokslinis darbas institute organizuojamas dvejuose sektoriuose, dvejuose skyriuose ir trijose labaratorijose. Daržovių selekcijos sektorius – vedėja dr. Rasa Karklelienė. Daržininkystės technologijų  sektorius – vedėjas Vytautas Zalatorius. Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyrius – vedėjas prof. habil. dr. Vidmantas Stanys. Sodininkystės technologijų kūrimas – vedėjas dr. Norbertas Uselis.

Su sudėtinga įranga vykdomi tyrimai Augalų fiziologijos ir Augalų biotechnologijos laboratorijose. Eksperimentiniame modulyje kuriami nauji produktai, modeliuojami vaisių uogų ir daržovių perdirbimo procesai ir laikymo būdai.

Šiuo metu institute dirba 33 mokslo darbuotojai, trys habilituoti daktarai, 28 daktarai. Doktorantūroje kasmet studijuoja daugiau nei 10 doktorantų. Nuo 1992 m. LSDI yra tarptautinės sodininkystės ir daržininkystės mokslo organizacijos (ISHS) narys. 1997 m. tapo Europos mokslo institucijų vaisių tyrimo tinklo (EURRIN) nariu.

Institutui šie metai – jubiliejiniai (jei atskaitos tašku vadinsime 1938 metus). Pasidžiaugti yra kuo. Už tai, kad per pastarąjį dešimtmetį sodininkystės ir daržininkystės srityje garsino Lietuvą, įrodė mūsų mokslo bei verslo novatariškumą pasauliui, instituto direktoriui doc. dr. Česlovui Bobinui įteiktas „Gyvybės medžio“ apdovanojimas.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"