Paieška Kur ritasi žydriausios bangos

Kur ritasi žydriausios bangos

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Miestas, panašus į milžinišką tvirtovę

 

Iki šiol džiaugiuosi, kad praėjusį rudenį turėjau progą aplankyti vieną iš nuostabiausių salų visame Viduržemio jūros regione – netoli Turkijos krantų esančią, bet Graikijai priklausančią Rodo salą. Beje, iš turistų pamėgto Marmario miesto, esančio pietvakarinėje Turkijos dalyje, ten, kur nuo didžiulės Viduržemio jūros atsiskiria jos dalis, vadinama Egėjo jūra, į Rodo salą reguliariai plaukioja greitaeigis keleivinis laivas. Kelionė trunka tik apie valandą. Suprantama, laivas būna pilnas turistų.

Tačiau ši neilga kelionė kartais gali būti ir nelabai maloni. Mat neretai tame jūros užkampyje siaučia vėjai, vanduo esti neramus. Taip buvo ir tą rugsėjo vidurio dieną, kai nusprendžiau aplankyti Rodo salą. Vos išplaukus iš Marmario uosto, mūsų dviejų korpusų laivą–katamaraną pasičiupo bangos ir įniko juo žaisti, mėtydamos aukštyn ir žemyn taip, kad gal didesnė pusė keleivių staiga susirgo jūros liga. Kai kuriems pasidarė ir visai bloga, teko pasinaudoti net specialiais maišeliais. O patys didžiausi ligoniai ko ne krūvomis riogsojo prie tualetų durų, nes viduje nepabaigiamai žiaugčiojo patys neatspariausieji. Ta kankynė jiems baigėsi tik įplaukus į vieną iš Rodo saloje esančių trijų uostų.

Bet kai išlipome iš laivo, visus tuos vargus keliautojai kaipmat pamiršo, nes atsivėrė toks didingas vaizdas, kuris tarsi atpirko visus kelionės nemalonumus. Gerai išsilaikiusios iki mūsų dienų Rodo miesto viduramžiais statytos gynybos sienos, vingiuojančios pakrante, atrodė tikrai nepakartojamos. Beliko tik dairytis ir skubėti fotografuoti unikalias istorines architektūros vertybes...

Ir apskritai Rodo sala garsėja nuostabaus grožio pakrantėmis su puikiais paplūdimiais bei ypatingo skaidrumo jūros vandeniu. Be to, vos išvažiavus už miesto, kuriame įsikūrę didžioji dalis visų salos gyventojų, pastebi, kad ypatingas atrodo ir visos salos  peizažas su nenusakomų formų kalvomis ir tolumoje dunksančiais nelabai aukštais – iškiliausia viršūnė siekia 1215 metrų virš jūros lygio – kalnais.

Kita vertus, čia gali pamatyti gana retų augalų net šiam

Viduržemio jūros regionui. Apsodinti palmėmis keliai taip pat atrodo įspūdingai, o šalikelėse – vietoje krūmų styro milžiniškų agavų, dažnai gerokai aukštesnių už žmogų, lapai. O jei keliauji pakrante, akių negali atitraukti nuo besiritančių į paplūdimių pakraščius bangų, tiesiog stulbinančių neregėtu žydrumu.

 

Senovė persipina su dabartimi

 

Be Rodo miesto, kalnuose slypi nemaža visai nedidelių miestelių su tradicinio graikiško stiliaus pastatais ir labai palankiai turistų atžvilgiu nusiteikusiais gyventojais. Jie prie nepabaigiamų svečių iš viso pasaulio srautų seniai pripratę, daugelis neblogai kalba ar bent supranta, kai į juos kreipiamasi angliškai. Tos jaukios graikų gyvenvietės atvykėlį irgi žavi tuo, kad čia viskas atrodo natūralu, daug kuo primena senovę. Žinoma, ten, kur pastatyti didžiausi viešbučiai turistams, aplinka taip pat, galima sakyti, kosmopolitiškai urbanizuota.

O šiaip sala atrodo panaši į gigantišką muziejų po atviru dangumi. Vien pavaikščiojus po Rodo miesto senąją dalį, susidaro įspūdis, kad tie iš akmens plokščių sumūryti pastatai skirti tiesiog atvykėliams stebinti. Visiškai suprantama, kad šioje saloje žmonės gyvena nuo priešistorinių laikų ir per daugybę šimtmečių sukūrė savitą kultūrą, ištobulino architektūros stilių, kuris nedaug tepasikeitė nuo antikos iki viduramžių. Pamatęs net dabartinį Rodo senamiestį, pajunti plevenančią senovės laikų dvasią. Ir jau nesistebi, kad kaip tik netoliese dabartinio miesto ant kalvos kadaise stovėjo nepaprastas paminklas, senovės meistrų sukurtas šedevras – didžiulė Dzeuso statula, vadinama Rodo salos kolosu, vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų.

Už viduramžių bei nūdienio miesto ribų galima pamatyti ir kitų antikos architektūros statinių liekanų, iš kurių nesunku spręsti, kad anuomet miesto centras buvęs kitoje vietoje. Tačiau ir dabartinis Rodo miestas atrodo pilnas įvairiausių malonių staigmenų, o kartais ir tikrų paslapčių. Žvelgdamas į daugelį architektūros paminklų, o ypač į visą miestą kadaise juosusią aukštą, dantytą gynybos sieną, taip pat negali atsistebėti tuo kolosaliu darbu, kurį reikėjo nudirbti norint tas sienas ir už jų esantį pastatų labirintą sumūryti. Ne veltui Rodo miesto senoji dalis įtraukta į pasaulinio paveldo paminklų sąrašą.

 

Dieviškosios meilės vieta

 

Ši didžiausia iš Dodekaneso salų grupės, labiausiai nutolusi į Rytus Graikijos sala, kaip teigia senovės graikų mitologija, yra saulės dievo Helijo ir nimfos Rodos meilės vieta. Todėl kartais net ir vadinama Saulės sala. O šis pavadinimas jai ypač tinka. Juk Rodo saloje per metus būna apie trys šimtai saulėtų dienų. Taigi turistui, poilsiautojui ten tikras rojus.

Rodo sala, kuri yra apie 80 kilometrų ilgio ir 38 kilometrų pločio, daugiausia kalnuota. Tarp kalnų plyti kiparisų ir pušų miškai, o atviros saulei vietovės vasarą virsta nudžiūvusios žolės plotais, kurie yra maloniai gelsvo atspalvio ir atrodo, ko gera, dar gražiau už žalumą. Kaip tik ši vyraujanti peizažo spalva teikia nemaža žavesio pirmąkart užklydusiam turistui. O palei Egėjo jūros kranto liniją, kuri iš viso vingiuoja aplink salą maždaug 220 kilometrų, plytintys taip pat gelsvi paplūdimiai maloniai kontrastuoja su skaidraus vandens mėlyne.

Beje, žemė saloje derlinga, puikiai tinkama sodams, vynuogynams veisti, tačiau žemės ūkio sąlygas sunkina drėgmės stoka. Vis dėlto auginama daug alyvmedžių, iš kurių vaisių išspausto aliejaus galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Šis aliejus laikomas labai vertingu, kaip ir jį naudojant gaminamos kosmetikos prekės.

Žinoma, į salą atvykstantys turistai, poilsiautojai mielai įsigyja ir įvairiausių graikiškų juvelyrinių dirbinių, kurių gausybę gali matyti ne tik parduotuvėse, bet ir gatvių kioskuose ar smulkių prekeivių palapinėse. Galima nusipirkti taip pat graikiškų prieskonių ar natūralių kempinių. Tačiau tos turistų mėgstamos prekės yra gana brangios, be to, jei atvykėlis neturi pakankamos eurų atsargos, gali kilti problemų dėl valiutos keitimo, nes pinigų keityklų tikrai nėra daug. O kitokių pinigų, net JAV dolerių, prekeiviai nenori imti.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"