Paieška Prie Aplinkos ministerijos bus pažymėta vilkų medžioklės sezono pradžia

Prie Aplinkos ministerijos bus pažymėta vilkų medžioklės sezono pradžia

 

Gruodžio 1 dieną pradedamas vykdyti Aplinkos ministerijos mirties nuosprendis trisdešimčiai Lietuvos vilkų. Iki šiol buvo leidžiama sumedžioti po 20 vilkų, bet nepaisant nevyriausybinių organizacijų reikalavimo dar labiau griežtinti šių retų gyvūnų medžioklę, Aplinkos ministerijos valdininkai pasielgė atvirkščiai. Todėl gruodžio 1 d. prie Aplinkos ministerijos buvo padėti gedulo vainikai šį sprendimą inicijavusiems pareigūnams, uždegtos žvakės, pasikalbėti šia tema kviesti žiniasklaidos atstovai.

Siekiant tik 20-ies vilkų sumedžiojimo limito Jungtinei nevyriausybinei vilkų apsaugos tarybai ir ją atstovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms iki 2005 metų teko nueiti kryžiaus kelius. Po kelių susitikimų su aplinkos ministru Arūnu Kundrotu (jis - ne medžiotoju), kuris įsiklausydavo į mūsų prašymus, buvo susitarta dėl kompromisinio varianto – 20 vilkų medžioklės limito ir palaipsniui griežtinti vilkų medžioklę, nes tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją Premjerui ir aplinkos ministrui dėl visiško vilkų medžioklės uždraudimo, kaip tai yra padaryta kaimyninėje Lenkijoje (jau nuo 1998 metų). Iš Aplinkos ministerijos sistemos „išėdus“ Arūną Kundrotą, norėta padidinti vilkų sumedžiojimo kvotą dvigubai. Tai numatydama, grupė nevyriausybinių organizacijų šių metų spalio 15 dieną kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama to nedaryti. Maža to, buvo pasiūlyta esamą 20 vilkų sumedžiojimo kvotą nustatyti ne visai Lietuvai, o paskirstyti pagal savivaldybes. Tai atitiktų tos kvotos paskirtį, nes dabar yra tokia situacija, kad už Biržų rajone papjautas avis šaudomi Labanoro girios vilkai, kurie tų avių nėra matę 20 metų. Be to, Jungtinė nevyriausybinė vilkų apsaugos taryba bandė inicijuoti tarpžinybinės darbo grupės sudarymą, kuri spręstų tarp ūkininkų ir vilkų iškylančius konfliktus. Į visas šias iniciatyvas Aplinkos ministerijoje nereaguota.

Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad vilkų populiacija turi būti reguliuojama, nes vilkai daro didelę žalą naminiams ir laukiniams gyvūnams. Teigiama, kad taikomos naminių gyvulių apsaugos priemonės nevisada yra efektyvios. Tačiau šios apsaugos priemonės visų pirma turi būti pradėtos taikyti, kad galima būtų sau leisti taip teigti. Elektrėnų savivaldybėje Gilučių kaime avis auginančiam ūkininkui vilkai šiemet padarė tikrai daug nuostolių. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais per kelis vilkų antpuolius ūkininkas neteko maždaug 40 avių. Spalio pradžioje Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ šio ūkininko ganykloje pirmą kartą Lietuvoje instaliavo užtvarą iš elektrinio piemens ir raudonų vėliavėlių, kurios paprastai naudojamos vilkų medžioklėse. Apie tai plačiai aprašyta interneto svetainėje www.vilkai.lt. Per kitus du ganiavos mėnesius vilkai minėto ūkininko ganykloje nepasirodė. Šis paprastas apsaugos būdas jau ne vieną dešimtmetį taikomas Lenkijoje. Be to, geranoriški žmonės paaukojo lėšų, kad iš Lenkijos veislynų būtų nupirkti ir į šio ūkininko ūkį būtų atvežti specialios veislės šunys Podhalės aviganiai, kurie pripažinti kaip geriausi naminių gyvulių sargai nuo vilkų. Taip siekiama Lietuvoje sukurti pirmąjį pavyzdinį avių ūkį, kuris būtų pilnai apsaugotas nuo vilkų - naminių gyvulių apsaugos patirties galėtų pasisemti kiti ūkininkai.

Vilkų medžioklė Lietuvoje yra išskirtinai trofėjinė. Bet viešumoje tai vadinama vilkų populiacijos prieauglio reguliavimu. Ar vilkai yra kokie veršiukai, kad kiekvienais metais išskerstų nepatyrusius pirmamečius vilkų vados jauniklius? Tai, ką daro šiuo metu Aplinkos ministerija pablogins ne tik vilkų populiacijos būklę, bet ir atneš dar daugiau nuostolių ūkininkams. Vilkai medžioja šeimomis. Medžiotojų išardytos vilkų šeimos nebepajėgia susimedžioti grobio natūraliu būdu, nes pavieniai vilkai nesugeba įveikti nei šerno, nei elnio.

Tada bado genami pjauna naminius gyvulius ir stirnas. Medžiotojai ima piktintis, kad vilkai papjauna daug stirnų, bet patys dėl to kalti. Esant mažai ir išskaidytai vilkų populiacijai vilkai nesugeba atlikti ir kito vaidmens. Daugelyje šalies rajonų išplitę ir ūkininkams bei miškininkams nuostolius atnešantys bebrai nebesutinka bene vienintelio natūralaus priešo – vilko.

Retų gyvūnų medžioklė yra įteisintas brakonieriavimas, sąmoningas naikinimas, o ne medžioklė. Todėl tikrais medžiotojais save laikantys žmonės neturėtų kelti šautuvo prieš vilką, jeigu jie vadovaujasi tuo, kad gamtosauga yra sudėtinė medžioklės dalis.

 

Parengta pagal Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos informaciją

 

Daugiau informacijos suteiks:

Andrejus Gaidamavičius, +370 678 87600, andrius@vilkai.lt

Tomas Tarabilda, +370 608 50650, tomas@vilkai.lt

Eglė Barkauskaitė, +370 641 70231, egle@vilkai.lt

Jungtinė nevyriausybinė vilkų apsaugos taryba yra nuo 2002 metų veikianti darbo grupės sudaryta iš Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“, Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos gyvūnų globos draugijos, Klaipėdos ekologinio klubo „Žvejonė“, Viešosios įstaigos „Lututė“, Viešosios įstaigos „Žalioji Lietuva“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“, Viešosios įstaigos „Ramūno atlje“ – Vilko muziejaus, Aplinkosaugos informacijos centro, Iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises“, Pažaislio ekogrupės, Labanoro klubo atstovų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"