Paieška Ramūnas ROMANOVAS

Ramūnas ROMANOVAS

Telšiai

 

Žiemos purvas nukrito

Į pamirštą praeitį.

Mėlynom spalvom apsvilęs ežeras

Išplukdo iš savęs geras mintis...

Antys kalba su dar užsimiegojusiu dangum,

Prašydamos nupiešti joms saulę.

Vėjas linguoja pernykščius lapus,

Kurie užsisvajoję

Gėrisi pilkomis dangaus akimis.

Akimis, matančiomis saulę.

 

-  -  -  -  -  -  -  -

 

Aš laukiu mėnulio,

Grįžtančio iš žvejybos

Šiaurinės žvaigždės upėje.

Grįžusiam nuploviau akis,

O kai paskutinis paukštis

Pasakė sudie dienai,

Aš sėdėjau

Grįžulo ratų verandoje

Ir klausiausi

Mėnulio, grojančio birbyne...

 

-  -  -  -  -  -  -  -  -

 

Tirpsta mano sieloje

Dar viena diena.

Įkvepiu

Palaimos dėkingumą.

Norėčiau būti

Sutemose plazdanti

Nedrąsi dykuma.

Atsipalaidavęs juokčiausi

Sėdėdamas ant ramybės žirgo,

Kurčiau grožį

Rudens arimuose

Ir suprasčiau save

Laukiantį savęs.

 

-  -  -  -  -  -  -  -  -

 

Baltame sode,

Kur išgaruoja visas pilkumas

Speigo žaizdotos rankos

Pasmaugia visą šilumą.

Praeiviai slepia ugninius veidus,

Apdegusius nuo šalčio.

Baltas grožis

Pereina į nakties būseną.

Viskas užgęsta, išnyksta

Tamsiame, žiemiškame branduoly.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"