Paieška Paukščiai geriau žino: žiemos bijoti ar ne

Paukščiai geriau žino: žiemos bijoti ar ne

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Pirmosios šių metų dienos padovanojo mūsų ilgai lauktą žiemą. Vos per vieną naktį kai kur šalyje iškrito 20 ir daugiau centimetrų sniego. Kitą žiemą toks snigimas net nebūtų pastebėtas. O šiemet, pasiilgusiems, bet lyg ir prisibijantiems žiemos, tai pasirodė tikra katastrofa. Ar taip pirmasis sniegas sutiktas ir gamtoje. Ar gyvūnai, ypač paukščiai buvo pasiruošę jam? 

Visiems  žiemoti likusiems paukščiams ir žvėrims toks žiemos atėjimas netapo staigmena. Jie nuo rudens visada laukia sniego, šaltuko ir žiemos, todėl buvo tam pasiruošę. Kadangi pirmasis žiemos mėnuo buvo neįprastai rudeniškas, nebuvo išnaudota gyvybiškai svarbi energija, todėl nežuvo net ir silpnesni gyvūnai. Tačiau sniegas ir keliolikos laipsnių šaltis staiga parodė, kad paliegėliams bus sunku, taip pat pakeitė ir visų paukščių elgsena. Kai kurios rūšys, kad ir smilginiai strazdai ar svirbeliai prarado atsargumą, yra nebaikštūs ir skuba maitintis ant šakų užsilikusiais obuoliais, vienpiesčių gudobelių vaisiukais, šermukšniais ir putinais. Prie lesyklų vis dažniau pasirodo apšiurusiomis, suteptomis, sulipusiomis plunksnomis zylės – kaip nebūtų liūdna į jas žiūrėti, tačiau jos pavasario tikrai nesulauks. Joms negali pagelbėti nei mūsų lesykla, nieko neišspręstų staigus atlydys ir vėl sugrįžę švelnūs orai.

Kaip tik dabar pasireiškia ypatingas paukščių aktyvumas ir gebėjimas naudotis savo laiko limitus. Daugelis paukščių į lesyklas atskrenda lesti vos švintant. Panašiai miške pradeda kaukšėti ir geniai. Nors diena tapo ilgesnė keliolika minučių, tačiau gamtoje to dar nesimato. Ilga naktis paukščius verčia alkti, todėl maisto paieškoms jie stengiasi skirti kuo daugiau laiko. Lesyklose besimaitinantys paukščiai yra išskirtiniai. Tačiau jų pasitikėjimas žmogumi yra pakankamai rizikingas: jei šaltą dieną nebus paberta lesalo, jie  alkani tupės greta lesyklos ir lauks. Jei jie tik vidudienį supras, kad lesalo šiandien negaus, jiems skristi ieškoti natūralaus maisto bus vėlu. Kai kur, ypač miestuose, miesteliuose, paukščių sankaupos prie lesyklų būna didelės, o natūralaus maisto surasti sunku. Todėl žinokime – paukščiams  duoti įžadai yra svarbūs, juos sulaužius galima pražudyti daug  gyvybių. Kaip tik to, o ne žiemos, paukščiai turėtų baimintis.

Lietuvoje žiemoja nemažai rūšių, kurioms pagalba nereikalinga, kitoms – net ir neįmanoma. Taip laikosi jūroje žiemojančios nardančiosios antys – ledinės, juodosios, nuodėgulės, sibirinės gagos. Be mūsų pagalbos išsiverčia klykuolės, didieji dančiasnapiai, kragai, nemažai miško paukščių.

Lesyklas ir maitinimo aikšteles paprastai lanko iki 20 paukščių rūšių. Ypač šią įvairovę didina paprastos maitinimo aikštelės. Jas įruošti nesunku – reikia nuvalyti kelių ar keliolikos kvadratinių  metrų žemės plotą, nušluoti sniegą ir tiesiog ant žemės paberti maisto. Prie tokios aikštelės turėtų būti dygliuotų krūmų paukščiams slėptis. Aikšteles lankys ne tik zylės, bet ir  kurapkos, geltonosios startos, juodagalvės sniegenos, strazdai, čimčiakai, svirbeliai. Čia galima berti grūdų atliekas, avižas, saulėgrąžas, kruopas, tarkuotas morkas, virtas sutrintas bulves, supjaustytus obuolius. Kuo įvairesnis bus lesalas, tuo daugiau paukščių ras sau  maistą.

Dar nežinome, kaip ilgai tęsis tokie žiemiški orai. Tačiau žinokime – jie gali būti baisūs tik mums. Paukščiai ir žvėrys jų tikrai nesibaido ir ramiai sutinka bet kokius jiems skirtus išbandymus.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"