Paieška Veliuonos vaistinių augalų sėklinis (genetinis) sklypas

Veliuonos vaistinių augalų sėklinis (genetinis) sklypas

Julius AUKŠTAITIS

 

Vaistai, pagaminti iš vaistinių augalų, plačiai vartojami  tradicinėje ir liaudies medicinoje. Pasaulyje daugiau kaip 40 proc. visų vaistų ruošiama iš vaistažolių. Iš vaistinių augalų pagaminti vaistai, lyginant su sintetiniais, turi mažiau šalutinių poveikių organizmui.

Lietuvoje auga daug įvairių vaistinių augalų. Turime senas vaistinių augalų paruošimo, perdirbimo ir vartojimo tradicijas.

Didėjant vaistinių augalų paklausai, kasmet vis daugiau reikia vaistinės žaliavos, kurios nepakanka. Todėl labai svarbu apsaugoti vaistinių augalų išteklius ir saikingai juos naudoti.

2006 04 28 Augalų genų bankas sudarė sutartį su Botanikos institutu (temos vadovas dr. J. Labokas), kuris įvairiuose respublikos regionuose atrinko 5 vaistinių augalų sėklinius genetinius sklypus ilgalaikiam genetinės medžiagos išsaugojimui in sit (kintančioje ir žmogaus veikiamoje aplinkoje) ir jos panaudojimui selekcijos, sukultūrinimo tikslams.

Atrinkti sklypai yra valstybės saugomose teritorijose. Vienas iš jų yra Jurbarko r. Veliuonos vaistinių augalų sėklinis (genetinis) sklypas. Sklypas yra dešiniajame Nemuno žemupio krante, pietiniame šlaite, tarp Veliuonos ir Klangių kaimo, Panemunių regioninio parko teritorijoje. Sklypo plotas – 0,9 ha.

Atrinktos rūšys: laukinis česnakas, vienapiestė gudobelė, dygioji šunobelė, paprastasis raugerškis, dygioji slyva, šlaitinė žemuogė, paprastoji žemuogė, paprastasis raudonėlis. Visos šios vaistingųjų augalų rūšys yra svarbios ekonominiu požiūriu kaip vaistinė žaliava, todėl jų genetinių išteklių apsauga yra labai aktuali. Be paminėtų vaistinių krūmų šlaitų miškuose auga paprastieji ąžuolai, klevai, kriaušės, putinai, raudonosios sedulos, sausmedžiai.

Nemuno žemupio pietiniai šlaitai, yra gausiai apaugę įvairiomis vaistinių bei uoginių augalų rūšimis. Statūs šlaitai netinka ūkinei veiklai, todėl čia gali natūraliai augti įvairi augalija. Šiuose pietiniuose šlaituose dėl palankių augimo sąlygų klesti termofilinės (šilumą mėgstančios) augalų rūšys. Nuolaidesniuose šlaituose kai kur įkurti sodai, kitur - sodybos ir daržai.

Veliuonos sklypas iš visų keturių pusių yra apribotas aiškiomis fizinėmis ribomis. Pietinėje pusėje eina Kauno–Jurbarko plentas, rytinėje – miškinga griova, šiaurinėje (šlaito viršuje) - dirbami laukai, vakarinėje – Veliuonos miestelio gyventojų namai. Neigiamas žmogaus poveikis sklypui neprognozuojamas.

PAPRASTASIS RAUDONĖLIS. Atlikti paprastojo raudonėlio tyrimai (Radušienė ir kt., 2002; 2005). Raudonėlis – plačiai žinoma universali vaistažolė, kuri vartojama daugeliui ligų gydyti. Žolės nuoviras geriamas sergant bronchitu, plaučių uždegimu, gripu, angina, skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis, nemiga, isterija ir kitomis nervų ligomis. Išoriškai vartojama gydant išbėrimus, reumatą, furunkulus, gydo pūlingas žaizdas, sužeidimus. Šiltu užpilu gydoma parodontozė. Nėščioms moterims raudonėlio vartoti negalima.

Žiedai vartojami likerių, alaus pramonėje ir kaip prieskonis. Raudonėlis - medingas. Jo žiedai (iš 1 ha) išskiria apie 330 kg nektaro.

ŽEMUOGĖ. Dar daugiau vaistinių savybių yra žemuogėje. Džiovintų uogų ir lapų antpilai vartojami nuo inkstų, kepenų akmenligės, širdies negalavimų, valo kraują, gydo kepenų, kasos ligas, geltligę, rachitą, gastritą, hemorojų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"