Paieška Keturkojai terapeutai

Keturkojai terapeutai

 

Pasaulyje pirmuosius žingsnius jau žengia dogoterapija

 

Plaučių ir krūties vėžys yra vienos iš didžiausių mirtingumo priežasčių pasaulyje, todėl itin svarbu anksti diagnozuoti šias ligas. Neseniai mokslininkai atrado stulbinantį faktą, kad geriausias žmogaus draugas – šuo gali padėti nustatyti ankstyvos stadijos vėžį.

Žurnalo „Integruotas vėžio gydymas“ straipsnyje, išspausdintame 2006 metų kovo mėnesį, tyrėjai atskleidė, jog nepaprasta šuns uoslė gali padėti atskirti žmones, sergančius ankstyvos ir vėlyvos stadijos plaučių ir krūties vėžiu, nuo sveikų žmonių. Tyrimas buvo atliktas Kalifornijoje.

Moksliniais bandymais jau anksčiau buvo patvirtintas šunų gebėjimas aptikti net ir labai atskiestų chemikalų pėdsakus. Apie šunų uoslės klinikinį pritaikymą rimčiau pradėta galvoti nuo tada, kai vienas keturkojis perspėjo savo šeimininką apie melanomos atsiradimą, pastoviai uostydamas jo pakenktą odą. Vėlesni tyrimai, aprašyti daugelyje medicinos žurnalų, patvirtino treniruotų šunų gebėjimą nustatyti melanomą ir pūslės vėžį. Naujas tyrimas, kuriam vadovavo Michaelis McCullochas ir Tadeuszas Jezierskis, buvo pirmasis, kuriuo bandyta atskleisti, ar šunys gali nustatyti vėžį, vien tik uostydami juo sergančių pacientų orą.

Šio eksperimento metu penki naminiai šunys buvo tris savaites treniruojami aptikti plaučių ar krūties vėžį uodžiant juo sergančiųjų iškvepiamą orą. Tyrime dalyvavo 86 vėžiu sergantys pacientai (55 – plaučių vėžiu ir 31 – krūties vėžiu) bei kontrolinė grupė, sudaryta iš 83 sveikų asmenų. Šunims buvo pateikti abiejų grupių žmonių iškvėpto oro pavyzdžiai, įkurdinti specialiuose vamzdeliuose. Jei pacientas serga vėžiu, gyvūnai turėjo parodyti, atsisėsdami ar atsiguldami tiesiai priešais tiriamo „nesveiko“ oro pavyzdį, o kontrolinius „sveikus“ pavyzdžius – ignoruoti.

Bandymo rezultatai parodė, kad šunys gali aptikti krūties ir plaučių vėžį. Nustatymo tikslumas siekė nuo 88 iki 97 procentų. Didelis tikslumas užfiksuotas atsižvelgus į tai, jog plaučių vėžiu sergantys pacientai dažnai būna rūkoriai. Be to, eksperimentas patvirtino, jog treniruoti šunys gali nustatyti net ankstyvos stadijos vėžį. Tyrėjai reziumavo, jog iškvepiamo oro analizė gali padėti sumažinti dabartinių vėžio tyrimų netikslumą, o ateityje naujoji tyrimų metodika turėtų būti standartizuojama ir tobulinama.

Dogoterapija jau pradėjo užsiiminėti ir mūsų kaimynai lenkai. Štai garsios lenkų gyvūnų dresuotojos Marijos Czerwinskos susidomėjimas šia sritimi gimė dalyvaujant filmo kūrime apie neregius vaikus. Režisieriaus Bogdano Dzivorskio statomame filme buvo rodomi gyvenimo nuskriausti vaikai, bendraujantys su Aliaskos malamutais. Iki šiol vyravo neteisinga nuomonė, kad šios veislės šunys yra atšiaurūs, puslaukiniai ir geba tik traukti roges. Taigi filmavimo aikštelėje reikėjo suderinti vienų aktorių jautrumą ir bejėgiškumą su kitų jėga, azartu ir judrumu. Filmavimas buvo nuostabus: šunys, pajutę dresuotojos nerimą ir suvokę, jog turi reikalų su kitokiais nei įprasta žmonėmis, pasidarė meilūs ir atsargūs. Švelnūs lyžtelėjimai, nedrąsūs letenų mostai, glaustymasis – žmonės net apsiverkė, išvydę tokį vaizdą... Marija Czerwinska, pamačiusi nušvitusius vaikų veidus (daugelis jų pirmą kartą lietė šuns kailį, jautė keturkojų „bučinius“) nusprendė aktyviai užsiimti dogoterapija. Laisvu nuo filmavimosi metu ji su savo dresuojamais malamutais Toru, Lady Aranda, Kingu ir kitais vyksta pas neįgalius vaikus ir imasi vertingiausio gydymo – siekia pažadinti juose bendravimo džiaugsmą. Ji visur laukiama ir tikrai reikalinga.

Ar pagerėjo neįgaliųjų sveikata? Štai dvylikmetis Adas su pakenktomis smegenimis, silpnaregis ir nebylys, ėmė silpnai cypsėti, kai šuo pirmą kartą jį laižė, o po kelių seansų staiga išlemeno: „Šunelis“... Malamutas Toras, išgirdęs vaiko balsą, ėmė dar smarkiau vizginti uodega ir kvietė savo naująjį draugą žaisti – kitaip sakant, gyventi...

 

Dogoterapeutai buriasi į draugijas

 

Viena iš tokių draugijų yra susibūrusi Lenkijoje. Kas gi sakoma šios draugijos leidžiamoje literatūroje?

Dogoterapija – tai gydymo metodas, padedantis sustiprinti ligonio reabilitacijos periodo efektyvumą. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka  atitinkamai atrinktas ir išdresuotas šuo, vadovaujamas kvalifikuoto terapeuto. Norėdamas efektyviai pagelbėti asmenims, turintiems įvairiausių sveikatos problemų, dogoterapeutas turi būti sukaupęs įvairiapusių žinių (pedagoginių, kinologinių, veterinarinių), išmanyti terapines metodikas bei reabilitacinę mediciną, taip pat turėti praktinių įgūdžių organizuojant dogoterapinius užsiėmimus su vaikais bei suaugusiais. Lenkijos dogoterapeutų draugija organizuoja dešimt mėnesių trunkančius dogoterapijos kursus, teikiančius būtiniausių žinių.

Ne kiekvienas švelnus ir simpatingas šuo gali būti tinkamas dogoterapijai. Gyvulėlio ieškojimo ir dresavimo procesas yra ilgas, reikalaujantis ne tik daug darbo, kinologinių žinių, o ir ilgalaikių bandymų. Juk šioje sferoje negalima klysti! Dogoterapeutas, dirbantis su reabilitacijos reikalaujančiais žmonėmis, privalo būti tikras dėl savo „darbinės priemonės“ tobulumo. Terapinis šuo turi būti bendraujančiu, įžvalgiu ir protingai paklusniu šunimi.

Lenkijos dogoterapeutų draugija siekia, kad dogoterapija užsikariautų visuomenės pasitikėjimą. Šiuo tikslu bandoma standartizuoti dogoterapeutų ir terapinių šunų darbą. Draugija sukūrė Dogoterapeutų etikos kodeksą, patvirtino Dogoterapijos kanonus bei pavyzdžius dokumentų, fiksuojančių darbo eigą, vėlesnę reabilituoto asmens elgesio būklę, o taip pat vertinančių dogoterapeuto bei terapinio šuns pasiektus rezultatus. Sukurtos ir terapinių šunų egzaminavimo programas. Šunys, atsižvelgiant į jų mokėjimus, skirstomi į tris klases: adeptus, pirmaklasius bei antraklasius. Mokėjimai tikrinami per egzaminą, kuris organizuojamas Lenkijos dogoterapeutų draugijos centre arba sertifikatus turinčiose minėtosios draugijos partnerių organizacijose.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"