Paieška Ko vartais dugne?..

Ko vartais dugne?..

Sunkiai „įkandama“ laukinių karpių žūklė

Vacys PAULAUSKAS

 

Karpius visi gerai pažįstame ir žinome šių vertingų žuvų skonį. Kultūrinės karpių veislės susiformavo iš europinio sazano porūšio. Jos skiriasi kūno forma.

Lengviausiai šios žuvys ,,kimba“ prekybos centruose. Čia pirkėjas pats pasirenka jam patikusi aukštanugarį ar žemanugarį. Nepatinka žvynuotasis? Galima pirkti keliolika žvynų pasidabinusį veidrodinį arba bežvynį pilkąjį karpį. Kartais žuvimi perpildytos prekybininkų talpos nemalonios akiai. Išeitis yra. Vasarą karpiai gerai kimba komerciniuose tvenkiniuose. Daugelis meškeriotojų ten juos gaudo ir džiaugiasi laimikiais. Savo dydžiu karpiai retai lenkia parduodamus prekyvietėse, tačiau žūklė tenkina greito rezultato siekiančius meškeriotojus ir pramogos mėgėjus.

Meškeriotojų interesai labai įvairūs. Vieni nesiskiria su plūdine ar dugnine meškere, kiti – su spiningu arba museline. Iš margaspalvio žvejų mėgėjų būrio savo specifika išsiskiria karpininkai. Žuvimi perpildyti komerciniai karpių tvenkiniai jų nedomina. Tikrųjų karpininkų tikslas – didžiųjų laukinių karpių žūklė. Tai labai įdomus, daug kantrybės ir lėšų reikalaujantis užsiėmimas. Žiemą karpiai nesimaitina, todėl jų „medžiotojai“ su nekantrumu laukia ir ruošiasi pavasariui, o mes pabandykime aptarti, kuo laukinių karpių žūklė ypatinga ir įdomi.

 

Vietoje bulvės... kukulis

 

Karpių augintojai šias žuvis vertina dėl gana nedidelio reiklumo maistui. Jos minta vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais, moliuskais. Gerai ėda dirbtinį pašarą, išspaudas, grūdus, maisto atliekas, žuvų miltus. Daug Lietuvos vidaus vandens telkinių anksčiau buvo įžuvinti karpiais, kurie ir šiuo metu juose tebegyvena.

Tos sulaukėjusios didžiulės žuvys ir yra tikrų karpininkų žūklės objektas. Anksčiau stambesniam karpiui suvilioti pakakdavo ant masyvaus kabliuko užverti apvirtą, kubeliais  supjaustytą bulvę. Dabar šį masalą karpininkai naudoja retai. Jį pakeitė šutinti kukurūzai ir specialiai karpių žūklei gaminami baltyminiai kukuliai, arba, įmantriau sakant, „boiliai“. Kadangi visi save gerbiantys laukinių karpių gaudytojai užkibusiais žuvis paleidžia atgal, pasikeitė masalo pateikimo forma. Užvertą ant kabliuko masalą karpis gali giliai įryti. Po kabliuko išėmimo „operacijos“ tokią žuvį paleisti būtų beprasmiška, nes ji neišgyventų. Sugalvojus  specialiai karpių žūklei vadinamąją plauko sistemą, kabliukas visada įsminga į mėsingą karpio lūpą. Paleista nesužalota žuvis auga toliau ir po kiek laiko ją vėl pasitaiko sugauti. Principu „pagavai – paleisk“ garbingai vadovaujasi visi Lietuvos karpininkų asociacijos nariai.

 

Kulinarijos šedevras

 

Apvirti bulvę didelių gebėjimų nereikia. Užtat pačiam prasimanyti karpiui patinkančių kukulių - visai kas kita. Tai ne kokį blyną iškepti ar manų košę išvirti. Tenka daug ką nusipirkti ir sočiai padirbėti... Vieni karpininkai vargo vengia,  viską parduotuvėse perka. Kiti nerimsta, maišo, kuria patys, moko draugus ir tikisi lengviau tą, jau ne kartą pamokytą, karpį fotografavimui ant kranto „prisišaukti“.

Virtuvėje vargo mažiau tiems karpininkams, kurie žūklės prekių parduotuvėje nusiperka pilnai paruoštą baltyminiams kukuliams gaminti birų mišinį, vadinamąjį „miksą“. Jo sudėtyje (be kazeino, kitų baltymų, riebalų, sojos bei kukurūzų miltų) yra ir kitokių reikalingų medžiagų. Tačiau skaniuosius kukulius ruošiantiesiems to neužtenka. Įsigijus 1 kg mišinio, reikia išplakti 8 kiaušinius. Karpiai yra smaližiai. Kukulių tešlai pasaldinti naudojama cukraus pudra arba kitokie specialūs saldikliai. Tai sintetinės medžiagos, pakeičiančios cukrų, daug už jį saldesnės. Dar būtini dažai, kvapai ir apetitą skatinančios medžiagos. (Dažniausiai - amino rūgščių pagrindu pagamintas apetitą gerinantis mišinys.)

Kukuliai yra pigesni, jei vietoje pirktinio mišinio naudojami kukurūzų arba žirnių miltai, sojos miltai, kviečių miltai ir manų kruopos (jas galima pakeisti maltomis saulėgrąžomis). Vietoj kiaušinių tinka jų miltai. Dar kartais naudojami pieno ir kazeino miltai, sausi vaikų maisto mišinėliai, žuvų miltai, smulkintos kanapės ir maltas šunų sausasis maistas. Ruošiantis gaminti didesnį baltyminių kukulių kiekį, į tešlą būtina įmaišyti gedimą stabdančių konservantų. Kvapų reikia turėti kuo įvairesnių. Tokių, kaip medaus, likerio „Amaretas“, vyšnių, braškių, svarainių ir kitokių. Kukulių savybes pagerina kepinti malti žemės, lazdynų, tigriniai riešutai.

Sudėjus visus reikalingus komponentus, minkoma (kol nebelips prie rankų) tešla. Valandą palaikyta uždengta, ji perminkoma. Tada formuojami reikiamo dydžio (apie 20 mm skersmens) rutuliukai. Juos galima suridenti rankomis arba specialiu, baltyminiams kukuliams gaminti aparatu. Kukuliai iš karto metami į puodą, į verdantį vandenį, maišomi, kad nepriliptų prie dugno (verdami, kol iškils į paviršių). Išgriebti paskleidžiami ant rankšluosčio, džiovinami. Ventiliatoriaus pagalba, pučiant į juos šaltą orą, ši operacija sutrumpėja iki 5-6 valandų. Į indą su sandariu dangčiu įpilama nedaug pasirinkto skysto kvapo, kukuliai sudedami, gerai išmaišomi, kad visi tolygiai pasidengtų, ir su visu indu, nemažiau kaip pusę paros, laikomi šaldiklyje. Patartina kukulius iš šaldiklio išimti prieš pat vykstant į žvejybą. Laikomi vėsioje vietoje kelias dienas jie tikrai nesugenda ir yra vienas iš geriausių masalų šiuolaikinėje didelių laukinių karpių žūklėje.

Gaudant karpius (be baltyminių kukulių ir kukurūzų) masalui naudojami, kaip jau minėjome, šutinti žirniai, žemės ir tigriniai riešutai bei kitokie masalai.

Laukinių karpių žūklei vien masalo neužtenka. Reikia daug ir labai gero jauko. Šią problemą aptarsime kitą kartą, pratęsdami šį pasakojimą.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"