Paieška Kas buvo pats neturtingiausias Nobelio premijos laureatas?

Kas buvo pats neturtingiausias Nobelio premijos laureatas?

 

1901 metais įteikta Nobelio Taikos premija savo laureatą Anri Diunaną pasiekė vargšų prieglaudoje, veikusioje Šveicarijos Heideno miestelyje. Į šią įstaigą Diunanas pateko dėl ligos ir skurdo. Tuo tarpu jis buvo gimęs gana pasiturinčioje Ženevos gyventojų šeimoje. Dar vaikystėje Anri pasižymėjo gyvu temperamentu, o kai jam sukako 25-eri, nusprendė išbandyti savo jėgas verslo srityje ir išsinuomavo žemių Prancūzijos kolonijoje Alžyre. Po keleto metų jo mažytė firma virto akcine bendrove su didžiuliu, milijoną frankų siekusiu kapitalu. Bet vienąsyk, 1859 metais, jaunasis šeimininkas tapo atsitiktiniu garsios kovos prie Solferino ( Šiaurės Italija ) liudininku. Tąsyk susirėmė prancūzai su austrais. Šis įvykis aukštyn kojomis apvertė visą jo gyvenimą. Tokio kruvino mūšio Europa nebuvo regėjusi nuo Borodino ir Vaterlo laikų. Tūkstančiai sužeistųjų gulėjo kaimiečių namuose, nusidriekusiuose daugelį kilometrų aplink, ir niekas, iš esmės, neteikė jiems pagalbos. Nebuvo nei gydytojų, nei vaistų, nei netgi pakankamai žmonių, mokančių praplauti žaizdą ir uždėti tvarstį. Po viso to, ką pamatė, Diunanas sėdo rašyti knygą „Prisiminimai apie Solferiną“, kuri pasirodė 1862 metais. Jos puslapiuose jis aptarinėjo įvairiausius pagalbos sužeistiesiems suteikimo variantus, o pabaigoje pasiūlė įsteigti vieningą tarptautinę organizaciją, kuri galėtų padėti karo aukoms. Tokia organizacija vėliau išties buvo įkurta ir pavadinta Raudonuoju kryžiumi.

Įsitraukęs į humanitarinę veiklą Diunanas, aišku, neįstengė skirti pakankamai dėmesio savo alžyrietiškam verslui ir greit subankrutavo. Teismas netgi apkaltino jį kažkokiomis finansinėmis machinacijomis, nuo jo nusisuko visa „padori“ buržuazinė visuomenė. 1887 metais, po dešimtį metų trukusių varganų klajonių, Diunanas apsistojo Heidene. 1892 –aisiais jis susirgo, ir jį priėmė vietos vargšų prieglauda. Po trejų metų vienas žurnalistas parašė apie visų užmirštą Diunaną straipsnį, kurį perspausdino daugelis pasaulio laikraščių. Visuomenė susijaudino. Paprasti žmonės siuntė Diunanui drabužių ir maisto. Daugelio šalių Raudonojo kryžiaus draugijos suteikė jam savo Garbės nario vardą. O 1901 metais Diunanas gavo Nobelio premiją. Tiesa, laureatas taip ir nepaliko vargšų prieglaudos. Jis mažai ką priiminėjo ir savo testamentu įpareigojo save palaidoti tyliai, be ceremonijos.

 

Parengė Jonas Vanagas

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"