Paieška Senolės liepos Dubysos regioniniame parke

Senolės liepos Dubysos regioniniame parke

Vaidas GREIČIUS

Dubysos regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas

 

Dar neatmenamais laikais žmogus atkreipė dėmesį į išskirtinio dydžio, formos bei spalvos riedulius, upes, upelius, šaltinius ir medžius, priskirdamas jiems antgamtišką galią. Buvo tikima, kad į medžius persikelia mirusiųjų vėlės, jog medžiai gali gydyti, jais gali virsti žuvę kariai, kurie vėl pakils ginti Tėvynės. Apie pažinimo medį skaitome net Biblijos pradžioje. Jei išorinės sąlygos leidžia, medžiai sulaukia garbaus amžiaus, o jų gyvenimas būna susijęs ne tik su sakmėmis, o ir su istorinėmis asmenybėmis, tampa gyvosiomis istorijos knygomis

Liepos - neatskiriama Dubysos pakrančių, senų sodybų, išlikusių dvarviečių dalis. Liepa yra atspari mūsų žiemos šalčiams, jos beveik nepuola kenkėjai. Daugiausia liepai kenkia kietoji ir minkštoji pintys, kurios sukelia šerdies puvinį. Liepos net ir būdamos neatsparios pinčiai, dažnai aukščiu ir storiu nenusileidžia ąžuolams.

Nuo seno liepai buvo priskiriama ypatinga reikšmė: ji neatsitiktinai vadinama motinėle, nes senovėje, mirus motinai ar nesant pieno, maži vaikai buvo maitinami liepos sėklų–riešutėlių grūstu, klijingu ir riebiu pienu. Liepų žiedai ir medus lig šiol naudojami gydymui. Senovėje stiprios liepos karnos buvo naudojamos įvairiems rišimams, pynimui, vyžų gaminimui. Dažnai liepaites sodindavo kapinėse prie mirusių moterų, ypač jaunų merginų kapo.   

Dubysos regioniniame parke yra keletas ypač senų liepų. Lyduvėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios šventkiemyje auga išlaki liepa, jos kamieno apimtis - 350 cm. Tai viena storiausių mūsų Raseinių rajono liepų, atlaikiusi nuožmų miestelio puolimą, Lyduvėnų tilto susprogdinimą ir bažnyčios sudeginimą II pasaulinio karo metais. Liepa tarsi sargas ir dabar kantriai laukia bei pasitinka kiekvieną einantį į bažnyčią, kapines.

Nors liepos amžius dažnai būna trumpesnis nei ąžuolo, bet nulūžus ąžuolui ar kam jį nukirtus, toje vietoje ilgam lieka tuščia aikštelė, o nukirtus liepą, tuoj iš kelmo pasipila aibė atžalų. Nors ne visoms lemta užaugti, bet kelios pasineša aukštyn ir, žiūrėk, jau grakščių liepelių guotas stebina praeivio akį.

Tokia įspūdinga daugiakamienė liepa yra Rūdynės pievoje (Paliepiukų kaimas, Betygalos seniūnija.). Šio medžio kamienai taip suaugę, susipynę, jog net sunku pasakyti kiek jų suvis yra. Suskaičiavome iki 20, vėliau... Sunku rasti vietą, kur baigiasi vienas ir kur prasideda kitas šio medžio kamienas.

Kita ne mažiau įspūdinga liepa auga Padubysio piliakalnio (dar vadinamo Kaukuru) šlaite. Medis gerai matomas pietrytiniame piliakalnio šlaite, miško pakraštyje. Daugiakamienės liepos kamienas, kupli laja iš tolo patraukia  žvilgsnį.

Gal Dubysos regioninio parko teritorijoje skaitytojai taip pat yra užtikę įdomių medžių, riedulių, šaltinių. Kviečiu pasidalinti informacija laikraščio puslapiuose.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"