Paieška Saulės rezginys - gintaras

Saulės rezginys - gintaras

Jonas NEKRAŠIUS

 

Lietuvos žemės vaisius gintaras buvo jau žiloje senovėje žinomas ir branginamas, kurį ne vien su auksu, bet su pačiu žemčiūgu lygina.

Simonas Daukantas

 

Žodžio “gintaras” kilmę kalbininkai sieja su veiksmažodžiu “ginti”. Gintaras - ginantis, saugantis. Jų išvadas patvirtina archeologai, neabejojantys, jog neolito laikų žmonės tikėjo stebuklinga gintaro galia. Gintaro amuletai juos gindavo nuo piktųjų dvasių ir priešų.

Vydūnas rašė: “Gintaras tikrai turįs gaivumu trykštančią gyvenimo jėgą. Jo pradžia vešliuose miškuose, mūsų Tėvynės žemelės tėvynainiuose. Vėliau ant jų užvirtę vandenys ir masės žemių. Bet anojo gyvenimo brangenybės jame išsaugotos. Ir dabar gintare atsispindi ir šviesa ir džiaugsmas”.

Esu pagal Zodiako ženklą liūtas. Mano akmuo - gintaras. Todėl dažnai išvykdamas į keliones pasiimu gintaro rutuliuką. Jis man tarnauja kaip amuletas. Lietuvių alpinistas Vladas Vitkauskas, laimingai užkopęs į aukščiausią pasaulio kalną - Everestą, jo viršūnėje išbarstė gintaro gabaliukus. Tą patį padarė ir kitas lietuvių alpinistas Saulius Vilius, prieš penkis metus, gegužės 22 d. užkopęs į Everestą, iš šiaurinės Tibeto pusės. Jis taip pat išbarstė gintaro gabalėlius viršūnėje, taip atsidėkodamas aukščiausiai pasaulio viršūnei – Džomolungmai.

Gintaras vertinamas ne tik dėl savo auksinės spalvos, įvairių atspalvių, bet ir dėl skaidrumo, įvairaus šviesos pralaidumo. Kadangi gintaro gabalai yra nelygių formų, todėl nevienodai lūžtantys šviesos spinduliai dėl gintare esančių priemaišų sudaro juose įvairius gražių reginių efektus, sukelia malonias asociacijas ir skatina dvasinį ramumą. Gintaras simbolizuoja pastovumą, šaltakraujiškumą pasisekimą, ryšį su Žeme ir Saule.

Gintaras dažnai siejamas su saule. Viena iš seniausių teorijų apie gintaro kilmę yra ta, kad jis susiformavo dėl “tiesioginio saulės karščio į žemės paviršių”, galbūt todėl buvo pašvęstas saulei. Spindintis auksinis gintaras senovės Graikijoje simbolizavo sustingusią saulės šviesą ir buvo skiriamas saulės dievui Apolonui. Senovės baltams tai buvo materialinio suklestėjimo priemonė, o dvasine prasme jie gintarą tapatino su saule. Nuo seno naudotini gelsvi nušlifuoti gintaro gabalai kaip “sustingę saulės spinduliai” (Antikoje vadinti Helijo sūnaus Faetono ašaromis). Kitas – skandinavų - mitas pasakoja, kad grožio, meilės ir vaisingumo deivė Frėja buvusi ištekėjusi už Odro (saulės šviesos, Odino sinonimas), ji verkianti, kai jos vyras iškeliaująs aplink pasaulį, tada jos ašaros pavirstančios aukso lašais arba krintančios į jūrą ir pavirstančios gintaru.

Gintaras, dar vadinamas Helijadžių ašaros. Pasak legendos, trys seserys Helijadės, broliui Fajetonui žuvus, buvo paverstos medžiais, jos verkdavo, o jų ašaros virsdavo gintaru.        

Nuo seno žmones vilioja ir gydomosios gintaro galios (savybės). Kinai ir musulmonai degina gintarą kaip smilkalą. Buvo tikima, kad degančio gintaro smilkalai malšina nedidelius ausies uždegimus. Seniau gintarą labai vertino prūsai ir žemaičiai. Gintaro smilkalais jie mirusiuosius saugodavo nuo piktųjų dvasių, gimusius ir jaunavedžius laimindavo, o kariams ir medžiotojams pranašaudavo gerą laimikį.

Lietuvių tautos kultūra yra glaudžiai susijusi su gintaru. Visais laikais tikėta jo gydomosiomis ir maginėmis savybėmis - jis naudotas vaistų gamyboje ir žynių apeigose. Akmens amžiuje gintaras atstojo pinigus. Gintaro rinkimo, papuošalų gamybos ir prekybos tradicijos Baltijos jūros regione siekia mezolito laikotarpį (8000-4000 m. pr. Kr.). Akmens amžiaus kapinynuose randamos įvairių formų žmonių ir gyvūnų figūrėlės, amuletai, kitokie dirbiniai. Vadinasi, buvo tikima magiška gintarinių dirbinių galia.

Gintaras yra vienas seniausių amuletų. Gintaro vėrinys apsaugo jo nešiotoją nuo visokių kerų ir blogų linkėjimų, ypač jei tinka pagal Zodiako ženklą. Todėl liūto ženklo žmonės privalo nuolat su savimi nešiotis gintaro gabalėlį. Gintarinių amuletų randama prieš tūkstančius metų palaidotų egiptiečių kapuose, o su duokle, kurią Britanija mokėjo Cezariui, reikėjo duoti ir tam tikrą kiekį gintaro.

Plinijus rašė: “Gintaras turi naudingų gydomųjų savybių. Jis teigiamai veikia vaikus, nešiojančius amuletus… Gintaras gydo nuo maliarijos ir nuo kitų ligų. Sutrintas į miltelius ir sumaišytas su medumi ir rožių aliejumi gintaras gydo ausų ligas. Gintaro milteliai taip pat vartojami ir sergant skrandžio ligomis.”

Liaudies medicinoje gintaras buvo naudojamas gydant rožę ir  strumą (skydliaukės padidėjimą), dar vadinamą gūžį, taip pat saugojo jį nešiojantį žmogų nuo kurtumo, virškinimo sutrikimų, kad nekristų dantys ir kitų negalavimų. Taip pat gintaras gydo astmą, peršalimą, tulžies ligas, mažina temperatūrą ir daro kitokį teigiamą poveikį. Jis apvalo organizmą, pagyviną dvasią, stiprina intuiciją, sugeria neigiamą energiją.

Dar ir dabar dažna moteris, susirgusi struma, perka nešlifuoto natūralaus gintaro vėrinį. Yra pastebėta, jog nuolat ant kaklo nešiojami gintaro karoliai stiprina gerklę ir atitolina daugybę su ja susijusių ligų. Gintaras, liesdamasis prie odos, kaupia elektrostatinį krūvį ir todėl atsiranda apsauginė jėga. Kūno paviršiuje kaupiasi gintaro rūgštis. Būtent ši rūgštis teigiamai veikia kvėpavimo organus, stimuliuoja nervų sistemą, gerai veikia širdį, inkstus. Tvirtinama, kad laikant gintarą burnoje galima apsisaugoti nuo infekcijos išplitimo - todėl rytiečiai savo pypkių kandiklius darydavo iš gintaro. Geriant degtinės užpilą su gintaro dulkėmis galima išvengti skrandžio skausmų. Kad organizmas geriau prisitaikytų prie magnetinių audrų specialistai rekomenduoja nešioti gintaro papuošalus - manoma, kad gintaras gali atspindėti elektromagnetines bangas.

Dar senovėje buvo sakoma, kad kūdikiai turėtų nešioti gintaro vėrinėlius, kurie juos apsaugotų nuo neigiamų dantų kalimosi padarinių. Be to, iš gintaro gautas lakus aliejus naudojamas gydant kūdikių konvulsijas.

Teigiamas gintaro savybes patvirtina ir šios lietuvių mįslės apie gintarą: “Baltijos pajūrio pušų ir smėlio peras visur geras”; “Lietuvos jūros auksas, bangų išplautas, geltonas - visur ponas”; “Lietuvos smalingas keras, kai suakmenėja - visiem geras”.                                            

Magijoje naudojamas raudonas gintaras. Beje, tik toks, kurio gabalėlyje yra sustingęs vabzdys, dar vadinamas inkliuzu. Gintaras vadinamas valančiuoju akmeniu, kuris apsaugo nuo neigiamų magijos pasekmių. Magijoje įdomiausiu ir rečiausiu vadinamas toks gintaras, kuriame sustingęs skorpionas.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"