Paieška Meškeriotojų žiemos lūkesčiai

Meškeriotojų žiemos lūkesčiai

Vacys PAULAUSKAS

 

Kiekvienas metų laikas savotiškai žavus. Visada džiugina akį baltais obelų žiedais pasidabinęs pavasaris. Vasarą ištrūkti iš namų kviečia maloni saulės šiluma ir gaivinanti vandens telkinių vėsa. Ruduo praturtina mūsų stalą gamtos gėrybėmis ir geltonų atspalvių margumu. Žiemai priklauso dovanoti vėjų gairinamus pusnynus ir tvirtą vandens telkinių ledą. Smagu, kai žiemužė savo priedermę išpildo, tačiau vis dažniau nutinka matyti praskydusią sniego maršką ir sukiužusį ledą. Šiemet, kitaip negu pernai, dar prieš Naujuosius ledo danga užklojęs mažuosius vandens telkinius, šaltis nepasidavė įveikiamas. Tūkstančiai meškeriotojų patraukė ant ledo išbandyti savo žvejiškos laimės, pasimėgauti ramybe ir žiemiškos gamtos grožiu.

 

Poledinės privalumai

 

Šiltuoju metų laiku vandens telkiniams tenka atlaikyti didžiulį krūvį. Juos masiškai užplūsta poilsiautojai, keliauja vandens turistai, šurmuliuoja linksmybių mėgėjai. Dažnai plaukiojimo priemonės neturinčiam meškeriotojui susirasti nuošalų kampelį ir ramiai pameškerioti ganėtinai sunku. Visiškai kitokia situacija sulaukus tvirto ledo. Keliauk sveikas, kur akelės mato, kur jauti sėkmingą žūklę būsiant. Ant ledo vien tik meškeriotojai. Pasitaiko   koks slidininkas užklysta ar vaikais vedini jauni žmonės pakalbina. Aplink ramybė ir niekas netrukdo... Girdėti, kaip dūzgia ledo storymę įveikiantis grąžtas, tolyn nuskuba vėjo gūsis, pamažu krinta snaigės arba nusišypso pro debesų maršką prasibrovęs saulės spindulys. Nekimba vienoje vietoje – nieko baisaus. Gali su savo manta kraustytis kitur. Tiek ten tos mantos. Viskas telpa žvejybinėje dėžėje arba kuprinėje su kėdute. Pastvėrei viena ranka grąžtą arba peikeną, kiton - likusį turtą ir pirmyn. Nežinomoje vietoje, ypač pirmledžiu, arba paskutiniu permirkusiu ledu einant nepatartina neštis daiktus persisvėrus per petį. Netikėtai įlūžus ir paleidus juos iš rankų, didesnė tikimybė sėkmingai išsigelbėti.

Meškeriojant nuo ledo būtina tinkamai apsirengti. Anksčiau daug metų naudotus veltinius, kailinius ir nuo vėjo bei darganos saugančius įvairius apsiaustus palaipsniui išstūmė patogesnis žieminis apavas ir specialiai poledinei žūklei siuvami drabužiai. Jie brangoki, tačiau vis daugiau meškeriotojų juos įsigyja ir džiaugiasi galimybe patogiai jaustis.

Daugelį meškeriotojų poledinė žūklė vilioja savo paprastumu. Čia nereikia ryšulio meškerių, įmantrių stovų, kilogramų jaukų ir viso kito, be ko neapsieinama žūklaujant atvirame vandenyje.

 

Žūklės būdai

 

Žiemą nuo ledo dažniausiai gaudomi ešeriai. Pats seniausias jų gaudymo būdas yra blizgiavimas. Jį šiuo  metu lenkia ešerių ir kitų žuvų rūšių žūklė avižėle. Šis dirbtinis masalas – rusų meškeriotojų išradimas. Jis nepakeičiamas viduržiemyje, kai žuvys tampa apatiškos ir kimba labai neaktyviai, tačiau tai nereiškia, jog neverta avižėlių naudoti pirmledžiu arba poledinio sezono pabaigoje.

Blizgiaujant įmanoma sugauti lydekų ir sterkų. Čia verta priminti,  jog nuo vasario 1 d. iki balandžio 20  d. lydekas gaudyti draudžiama.

Be blizgučių ir avižėlių yra naudojami ir kiti dirbtiniai masalai. Vienas iš jų, populiarus gaudant ešerius ir kitus plėšrūnus, yra „balansyras“. Šio nelietuviško žodžio žinomas meškeriotojas ir puikių knygų apie žūklę autorius Viktoras Armalis siūlo atsisakyti ir masalą vadinti švytuokle. Mat judinamas aukštyn žemyn šis masalas sklendžia vandenyje iš vienos pusės į kitą ir primena sieninio laikrodžio švytuoklės darbą.

Poledinei žūklei tinka ir plūdinės meškerėlės. Nuo vasarinių jos skiriasi savo gabaritais ir subtilesne įranga. Dažniausiai jomis meškeriojamos taikios žuvys: kuojos, karšiai, plakiai. Tarp jų gali užkibti pūgžliai, ešeriai, raudės ir kitokios žuvelės.

 

Meškerykočiai

 

Senais laikais blizgiavimui buvo naudojami tik savadarbiai meškerykočiai. Juos meškeriotojai pasigamindavo iš paprasčiausios balanos ar išdžiovinto kadagio strypelio su dviem šakutėm, kurias prieš džiovinimą prilenkdavo ir pririšdavo prie strypelio. Nupjovus jų galus, gaudavo meškerykotį su lankteliu valui užvynioti. Vėliau radosi įvairių konstrukcijų meškerėlių su rankenomis ir ritėmis. Dabar, tarp šiuo metu naudojamų meškerykočių, savo patogumu išsiskiria žieminiai spiningėliai su maža neinercine arba multiplikatorine ritele. Jais patogu blizgiauti, panaudoti švytuoklę arba, uždėjus slankiojančią plūdelę, paversti šį įrankį žiemine plūdinuke. Vasarą šiuo spiningėliu galima sėkmingai meškerioti gelmėje iš valties.   

Tarp poledinei žūklei tinkamų meškerykočių savo konstrukcija išsiskiria meškerėlės, skirtos vilioti žuvis avižėle. Jų esti įvairių, bet sportininkai ir žvejai mėgėjai labiausiai vertina rusiškas varžybines ir dažniausiai vadina jas rusų liaudies muzikos instrumento balalaikos vardu. Šių meškerėlių korpusas daromas iš kieto putplasčio. Plastikinė lengva ritelė užmauta ant ašelės, įpresuotos korpuse su veržle, kuria reguliuojama ritelės prasuka. Kadangi ritelė su valu paslėpta korpuse, valas į išorę ištraukiamas per skylutę korpuso šone. Lengvas elastingo plastiko meškerėlės strypelis turi įvairiais būdais tvirtinamą sargelį. Šis padeda išgauti vandenyje norimus avižėlės virpesius ir praneša apie žuvies kibimą. 

Tais laikais, kai žūklės reikmenų parduotuvių buvo vos viena kita, o prekių pasirinkimas labai ribotas, auksarankiai meistrai įvairias žiemines meškerėles gamindavo patys. Kartais jų darbų pasitaikydavo turguje. Dabar už visiškai prieinamą kainą jų galima įsigyti žūklės prekių parduotuvėse.

Žūklė nuo ledo tikrai patogi ir patraukli. Nenuostabu, jog tokia gausybė meškeriotojų viliasi tikros žiemos ir džiaugiasi lūkesčių išsipildymu. 

Poledinės žūklės sezonas jau įsibėgėjo. Vienur žuvys kimba geriau, kitur prasčiau. Ne vien gausūs laimikiai iš šiltų pirkių vilioja žmones ant ledo. Daug stipresnis noras pailsėti, pasisemti jėgų ir pačiam pasijusti neatsiejama gamtos dalimi.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"