Paieška Sufoziniai cirkai

Sufoziniai cirkai

Povilas VITKAUSKAS

Kauno marių regioninio parko vyr. ekologas

 

Kauno marių pakrantėse vyksta sudėtingi persiformavimo procesai. Vietomis šlaitai užauga, jų ardymas, atrodo, jau sustojo. Tačiau dar daug vietų, kuriose nuolat vyksta nuošliaužos, nuobiros, formuojasi griovos. Įdomus geologinis pakrančių kaitos reiškinys yra sufozija. Sufozija - reiškinys, kai šlaite iš smulkaus smėlio dalelių susidariusiame žemės sluoksnyje atsiradęs požeminio vandens srautas pradeda su savimi plukdyti smiltis. Aplink formuojasi apvalių formų duobė, lotyniškai vadinama cirku.

Sufoziniai cirkai formuojasi upių šlaituose ir terasose. Jie būna veikiantys ir jau užankantys, - pasikeitus vandens srautų krypčiai ar vandeniui išplovus visą smulkaus smėlio sluoksnį. Susidarius sąlygoms, palankioms sufoziniams procesams vykti, formuojasi ištisos duobių grandinės pakrantės linija tampa vingiuota. Tai būdinga pakrantei tarp Girionių ir Vaišvydavos, ties Tursono, Sietyno, Leonavo kaimais, o taip pat ties Žiegždrių gyvenviete. Dalyje sufozijos pažeistų vietų aptinkamas ir kitų geologinių procesų – nuošliaužų ir griovų susidarymo poveikis. Nedideles nuošliaužas sukelia į cirko duobes įkritę jų pašlaitėje augę medžiai.  

Patys naujausi, susiję su Kauno marių atsiradimu, yra Girionių-Vaišvydavos pakrančių dariniai. Nors tai nauji, maži, neviršijantys nė 15 m skersmens, daugiau nei pusė jų neveikiantys - užankantys, beužaugantys krūmais. Jų atsiradimas susijęs ne tik su lengvu, smulkiu pakrančių smėliu, bet ir su klinčių intarpais, smulkiu klinčių sluoksniu dirvožemio paviršiuje. Klinčių intarpai čia ypač suaktyvina sufozijos procesą, nes jie išplaunami greičiau negu smėlis, kartu vyksta ir tufų susidarymas. Šie du procesai yra tampriai susiję dėl to, kad yra tinkama dirvožemio mechaninė sudėtis (stori smulkaus smėlio sluoksniai), kalcio junginiais prisotintas vanduo. Kauniečiai, kurie susiviliojo praeiti Pakalniškių ekologiniu taku, gali pamatyti šį įspūdingą sufozinių cirkų ruožą.

Žiegždrių pakrantėje sufoziniai procesai prasidėję gerokai anksčiau prieš Nemuno užtvenkimą. Pačiame šlaito viršuje ties senąja Žiegždrių gyvenviete aptiktos 5 ryškios sufozinio cirko duobės. Kitur sunku išskirti svarbiausią krantų persiformavimo priežastį, kadangi šioje zonoje ypač aktyviai susidaro nuošliaužos, griovos. Sufozijos proceso amžių gali paliudyti vieno cirko dugne augantys du šimtamečiai ąžuolai. Medžiai auga sunkiai, skursta. Tai paaiškinama labai aukštu gruntinio vandens horizontu, kuris net vidurvasarį per karščius nenusileidžia žemiau 1 m. Toks gylis prilygsta 3,5 m nuo paviršiaus horizonto. Duobių diametras - nuo 30 iki 50 m, jose atsidūrusių ąžuolų atsiradimo priežastis gali būti ir nuošliauža. Į sufozinio cirko zoną patekę medžiai, dėl žemutinių dirvožemio horizontų išplovimo, su viršutiniu žemės sluoksniu pradeda judėti, kol atsiduria dugne. Tie medžiai, kurie išsilaiko vertikalioje padėtyje, išlieka, tačiau jų augimas būna komplikuotas. Ąžuolų šakų galai apdžiuvę, kamienuose daug vėžinių žaizdų. Todėl galima spręsti, kad jis yra nučiuožęs nuo šlaito, o  šaknys yra pažeistos. Sufozinių cirkų šlaitai neapauga medžiais, tik krūmais. Tokiais principais ir vadovavosi Kauno marių apsauginių želdinių projekto autoriai, nedidelius šlaitus ir įdubas palikdami neužsodintus, tuo norėdami išryškinti reljefo nelygumus. Prieš 5 metus buvo įrengtas Žiegždrių geologinis takas, pastatyti stendai, kuriuose aprašyti visi šiai pakrantei būdingi geologiniai procesai.

Sufozinių cirkų duobės ties Tursono kaimu botanikos specialistų, tyrinėjusių šias pakrantes, yra pavadintos „kabančiomis pelkėmis“. Tose terasų lomelėse taip pat, kaip ir prie Vaišvydavos, pastebėti tufų dariniai. Tačiau šioje vietoje jų nedaug. Dar viena šios pakrantės sufozinių cirkų ypatybė – jų išsidėstymas skirtingo aukščio terasose (nuo 1 iki 4 m). Pačios žemiausios cirko duobės iš tikrųjų primena pelkes, jose susidaro samanų danga. Persiformavus šlaitui, dėl specifinių dirvožemio savybių cirko duobėse atsirado įdubos su nuolat tyvuliuojančiu vandeniu, t.y. susidarė sąlygos pelkei formuotis. Pertekliniam vandeniui kauptis būtina  sąlyga – vandeniui nepralaidus (molingas) duobės dugnas. Duobėse, kur susidarė žemapelkėms būdingas durpių sluoksnis, įsikuria reti augalai –vienalapės driežlielės, didžiosios dantenės. Kadangi pelkės formavimasis yra ilgas procesas, todėl tokie sufoziniai cirkai yra patys seniausi. Aukštesnėse terasose atsiradę cirkai, kaip įprasta, nebeveikiantys. Tik pavasario polaidžių ar smarkių liūčių laikotarpiais jų dugnuose atsiranda nedidelės vagos pritekėjusiam paviršiniam vandeniui nubėgti. Į cirkų duobes vanduo patenka dažniausiai keliais prasigraužusiais upokšniais. Tokio cirko dugne pagal vandens pragraužtas vagas formuojasi užmirkusių vietų augmenija - pelkinės purienos, karčiosios kartenės, pavasariniai švitriešiai. Dalis cirko duobių yra tapę reljefo įdubimais, juose neatsiranda vandens srautai, nesiformuoja griovos, jose įsikuria sausų šlaitų augmenija. Dalis sufozinių cirkų (pačių didžiausių) po Nemuno patvenkimo atsidūrė iš dalies užliejamoje terasoje. Šių cirkų šlaitai virto atodangomis, kurių šlaitus ardo nuošliaužos, nuobiros. Dėl šios priežasties pakrantė tapo dantyta, suaktyvėjusi krantų abrazija.

Sufoziniai cirkai – Kauno marių persiformuojantiems šlaitams įprastas reiškinys. Kartu su sufozijos procesu vyksta tufų susidarymo, užpelkėjimo reiškiniai. Jie kol kas tyrinėjami atsietai vieni nuo kitų, nors vyksta kartu. Šioje geologinių procesų grandinėje sufozija yra svarbiausias, dėl ko atsiranda sąlygos kitiems reiškiniams.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"