Paieška Baimės branduoliai

Baimės branduoliai

 

Nežiūrint į ekologų protestus, atominės elektrinės vis dar lieka svarbiu energijos šaltiniu. Politikai planuoja naujų elektrinių statybą. Jiems kyla tik vienas rūpestis: kaip apie tai pasakyti rinkėjams.

“TIME”, JAV savaitraštis, 4 milijonai egz. Vienas iš didžiausių pasaulyje savaitraščių (skaitomas 190 šalių).

 

Norėdama patenkinti savus energijos poreikius, iškasenomis skurdi Suomija priversta diegti įvairias technologijas. Naudojasi įvairiais energijos šaltiniais – nuo hidroelektrinių iki elektrinių, kūrenamų medžio liekanomis - popieriaus pramonės atliekomis.

Neseniai Suomijos valdžia pritarė naujos atominės elektrinės statybai. Tai būtų penktoji tokia elektrinė Suomijoje, tačiau pirmoji po daugiau nei dvidešimties metų pertraukos.

Tai prasta žinia daugumai Europos kraštų, kurių piliečiai ir politikai ryžtingai priešinasi naujų reaktorių statybai. Šiemet, vasario pradžioje, Vokietijos Bundestagas patvirtino įstatymą, pagal kurį per artimiausius 20 metų bus sustabdyta 19 reaktorių.

Sausio mėnesį Austrijoje daugiau nei 915 tūkstančių asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama, kad Čekija uždarytų savo Temelino atominę elektrinę. Jei ne – Austrija paskelbs veto, Čekijai stojant į Europos Sąjungą.

Europos Sąjunga spaudžia Lietuvos valdžią, siekdama, kad būtų išjungti tarybinės gamybos reaktoriai Ignalinoje, panašūs į lemtingąjį Černobylyje.

Vakarų Europoje tik Prancūzija naudoja daug energijos, gaunamos iš atominių elektrinių. Ten šiuo metu yra 58 veikiantys reaktoriai. Tačiau net tame krašte, kai ima artėti nauji rinkimai, politikai vengia remti idėjas dėl naujų reaktorių statybos.

Visa tai nesustabdė suomių. Jie rimtai nutarė statyti naują reaktorių vienoje iš jau veikiančių elektrinių.

“Mums situacija aiški, – sako Juhani Santaholma, Suomijos energetikos pramonės federacijos prezidentas. – Branduolinė energija mums dar ilgai bus reikalinga.”

Nėra jokios abejonės, jog prieš Suomiją ryškėja nelinksmos perspektyvos. Vyriausybė apskaičiavo – norint patenkinti vis didėjančius poreikius, elektrinių galingumas turi padidėti iki 2850 MW 2010 metais ir iki 3800 MW 2015 metais.

 

Reaktoriai arba Rusijos dujos

 

Šiuo metu 27 procentus energijos suomiai gauna iš atominių elektrinių. Šalis priklausoma nuo užsienio tiekėjų – 71 procentą energijos perka pas kaimynus. Didžiausias tiekėjas yra Rusija, kuri Suomijai parduoda ne tik energiją, bet ir gamtines dujas.

Suomiams nėra didelio pasirinkimo – jie gali gaminti energiją naujuose reaktoriuose arba didinti dujų tiekimą iš Rusijos. Pasikliauti vien Rusijos dujomis suomiai nenori, nes tai labai didintų priklausomybę nuo kaimyno.

Be to, Suomija nori tesėti įsipareigojimus pagal Kioto traktatą dėl anglies dvideginio išmetimų sumažinimo iki to lygio, koks buvo iki 1990 metų. Taigi suomiai nebegali deginti didesnio kiekio mazuto ar dujų.

 

Vokiečiai likviduos pirmieji

 

Ekonominiais argumentais mėgina remtis ir Vokietijos energijos gamintojai. Tačiau gerų rezultatų nepasiekia. Kanclerio G. Šrioderio vyriausybė valdo koalicijoje su Žaliųjų partija, kuri atominės energetikos likvidavimą pavertė svarbiausiu programiniu punktu.

Pagal jau minėtą Bundestago priimtą įstatymą, bendras (ir galutinis) branduolinių reaktorių darbo laikas – 32 metai. Tai reiškia, kad dauguma Vokietijos atominių elektrinių dar dirbs 11–13 metų, o paskutinioji turėtų būti uždaryta 2020 metais. Žalieji didžiuojasi, kad Vokietija pirmoji radikaliai išspręs atominių elektrinių problemą.

Galbūt taip ir atsitiks, tačiau iš kitų Europos kraštų sklinda įvairūs signalai. Pavyzdžiui, 1980 metais švedai referendume nubalsavo, jog būtina atsisakyti branduolinės energijos. Tačiau to referendumo nuosprendis nebuvo privalomas parlamentui, todėl atominės energijos produkcija Švedijoje vis dar didėja. Tai iš dalies atsitiko ir dėl visuomenės nuomonės pasikeitimų. 1986 metų apklausos rodė, jog net 75 procentai švedų priešinasi atominei energetikai, tuo tarpu praėjusiais metais tas skaičius sumažėjo iki 44 procentų. Vis dėlto naujų reaktorių Švedija nestato ir statyti nesirengia. Atvirkščiai, ateinančiais metais turi būti uždaryta Barsebako elektrinė netoli Malmės – iš dalies dėl to, kad šito reikalauja danai.

Čekai ryžtingai tęsia Temelino elektrinės statybą, nė kiek nežiūrėdami į piktus austrų protestus. Pirmasis reaktorius visu pajėgumu pradėjo dirbti šių metų pradžioje, antrasis bus paleistas kitų metų viduryje. Tarptautinė atominės energijos agentūra praėjusių metų lapkritį pripažino, kad dauguma techninių problemų, kilusių statant Temelino elektrinę, sėkmingai išspręsta, o likę trūkumėliai pavojaus nekelia.

 

Viena iš pačių seniausių Europos atominių elektrinių yra Selafielde, Anglijoje, per 480 kilometrų nuo Londono. Jos amžius - 55 metai. Kritikai jau kelias dešimtis metų reikalauja, kad elektrinė būtų uždaryta. Šito nori, reikalauja Airijos valdžia, nepatenkinta Norvegija ir Šiaurės Airija. Tačiau viskas perniek. Elektrinės savininkai gavo leidimą statyti naują fabriką, kuriame bus gaminamas branduolinis kuras tai elektrinei.

 

Prancūzai stato naujas

 

Prancūzijoje branduolinė energetika išvystyta labai smarkiai. Pagal veikiančių atominių elektrinių skaičių, ji pasaulyje užima antrąją vietą po JAV. Paskutinioji atominė elektrinė buvo užbaigta 1993 metais. Yra žinių, kad planuojama tęsti statybas.

Nežiūrint stipraus pasipriešinimo, Prancūzijos, Suomijos ir Čekijos pavyzdžiai rodo, kad branduolinė energija Europoje turi gana stiprias pozicijas. Pirmiausia dėl to, kad nėra paprastos alternatyvos, kitos išeities.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"