Paieška Kiek kainuos barelis medaus?

Kiek kainuos barelis medaus?

 

Šiandien, išgirdę mato vienetą „barelis“, išsyk suprantame, jog kalbama apie naftą.

Nors jau daug sykių buvo pranašaujama, kad pasaulinių išteklių užteks tik dvidešimčiai-trisdešimčiai metų, tie terminai senokai praėjo, o naftos vis dar turime. Bet aišku – anksčiau ar vėliau jos ištekliai išseks ir oro nebeterš milijonai tonų dujų, išmetamų per duslintuvus. Benzino degalinės nebebus benzino degalinėmis, o „kaina už barelį“ galbūt reikš medaus barelį. Tik, va, maža bėda - reikia surasti kažkokį pakaitalą.

Automobilių koncernai nagrinėja gal bent keliolika technologijų, daro laboratorinius bandymus, tačiau tik hibridiniai automobiliai iki šiol pasirodė prekyboje. Žmonės, mažiau išmanantys apie automobilius, įsivaizduoja, jog ta kombinacija – benzinas ir elektra – puiki išeitis iš sunkios padėties. Deja, reikalai prastesni.

Kai beveik prieš dešimtį metų buvo pradėta pardavinėti Toyota Prius, o netrukus – ir Honda Insight, į tuos automobilius žiūrėta kaip į nekenksmingas keistenybes. Prastos išvaizdos, sunkūs, brangūs, nesuprantama, kokiam tikslui skirti, jie greičiau demonstravo japoniškųjų technologijų galimybes nei realią naudą. Tačiau kartu su tais automobiliais buvo pardavinėjama ir aplinkos apsaugos idėja. Ir tai buvo svarbiausia reklamos jėga. Ja pirmiausia pasinaudojo verslo, populiariojo meno žmonės, politikai: važiuoti galima, o visuomenės akyse pasirodai labai gražiai – nepagailėjai pinigų, kad oras būtų švaresnis.

Kas yra hibridinis automobilis? Tai vidaus degimo variklio ir elektros variklio junginys. Tačiau nė nemėginkite ieškoti tokiame automobilyje prietaiso, prijungiančio jį prie elektros tinklo. Mat elektrą pagamina tas visų keikiamas vidaus degimo variklis, kurį suka benzinas ar dyzelinas.

Svarbiausias pliusas – galimybė taupyti energiją. Paprastas variklis, pavyzdžiui, leidžiantis nuo kalno, pakrauna baterijas. Savo ruožtu elektros variklis, kai ima veikti stabdžiai, virsta generatoriumi – užuot eikvojęs energiją stabdžių kaitinimui, dar ją siunčią į baterijas.

Abu varikliai beveik visą laiką dirba sykiu, viens kitam padėdami. Viską valdo kompiuteris. Specialiai sukonstruota automatinė bėgių perjungimo sistema žiūri, kad energija būtų eikvojama optimaliai.

Praktiniu požiūriu toks hibridinis automobilis turi nemaža privalumų. Įjungus elektrinį variklį galima labai tyliai iš ryto išvažiuoti iš kiemo, elektra naudojama oro kondicionieriuose, taršalų neišmetama, kai tenka ilgėliau stoviniuoti kamščiuose. Tačiau svarbiausia – tie automobiliai iš tikrųjų eikvoja mažiau degalų, jų tarša menkesnė.

Kai išpopuliarėjo terminas „šiltnamio efektas“, apibūdinant automobilių techninius bruožus atsirado naujas akcentas: kiek anglies dvideginio išmeta?

Europoje vidutiniškai lengvasis automobilis išmeta 160 gramų CO2 kilometrui kelio. Jei Toyota Prius kol kas yra pats „švariausias“ automobilis su benzininiu varikliu (CO2 emisija – tik 104 g/km), tai Lexus GS 450h (irgi hibridinis) – 195 g/km, o stambusis hibridinis limuzinas Lexus LS 600h – net 220 g/km. Daug? Taip. Tačiau šio „leksuso“ automobilių klasėje toks kiekis palyginti mažas – penktosios serijos BMW su penkių litrų varikliu V8 išmeta net 361 g/km.

Pigiausias hibridinis Honda Civic, palyginus su tokios pačios klasės dyzeliniais automobiliais, gerokai brangesnis. Tuo sykiu tie modernieji dyzelinukai orą teršia tik vos vos daugiau. Dar neužmirškime, kiek naujų įtaisų sukrauta į hibridinuką, kokios didelės baterijos, kiek atsiranda papildomų išlaidų jas keičiant ir vėliau utilizuojant. Tad daug kas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai gražu ir gerai.

Nederėtų savęs apgaudinėti – hibridiniai automobiliai pasaulio neišgelbės. Bet tie automobiliai labai svarbūs kita prasme. Jie vis giliau mums „įkala“ idėją, jog mirtinai būtinos naujos technologijos, mažinančios aplinkos taršą. Sausakimšame Londone centre pora papildomų gramų CO2 dujų daug ką reiškia. Todėl norėdamas į tą centrą įvažiuoti paprasto automobilio savininkas turi sumokėti, o „hibridinukas“ – ne. Taip formuojami nauji visuomenės įpročiai, o jie ir yra svarbiausias dalykas, kai svarstome, kuo kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie rūpinimosi aplinkos švara.

 

Pagal užsienio spaudą parengė Zenonas BUTKEVIČIUS         

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"