Paieška Įjunko „dvikojai katinai“...

Įjunko „dvikojai katinai“...

Amanda PRUŠINSKAITĖ

Kuršėnų Daugėlių pagrindinė mokykla, 5 b klasė

 

Gera būti miško bičiuliu –

Tai labai labai smagu.

Žiemą galime žvėrims padėti

Ir lesyklas prižiūrėti.

Kai pavasaris  prašvis,

Kelsim inkilus miške,

Paukščiai džiaugsis ir lakios –

Mums po giesmę dovanos.

 

Žiema šiaurys vėjas, pūgos - ne tokios baisios, jeigu gyvūno pilvas nėra tuščias. Tikri miško bičiuliai nepalieka savo draugų bėdoje – tai mūsų, jaunųjų miško bičiulių, pareiga. Todėl, kaip sako liaudies patarlė, ruošiame ratus žiemą, o roges – vasarą. Mes irgi žiemai ėmėme ruoštis dar rudenį. Iki šalčių prisigaminome lesyklų. Šalčiui ėmus rašyti „languos tulpes, ramunes“, prisnigus, beliko valgyklėles sparnuočiams tik iškabinti ir pasirūpinti, kad paukštelių „stalas“ visada būtų pilnas.

Iškabinome lesyklas prie mokyklos, padovanojome darželiams. Kai tik atsirado naujų valgyklų, žvirbliai ir zylės užuodė iš karto.  Priskrido daugybė: tik lesa, tik zuja aplink. Paukščių pasauly tikriausiai irgi yra savi įstatymai. Zylės lesa pirma ir tik iš lesyklos.  Kai zylės pasisotina, atskrenda žvirbliai. Žvirbliukai ne tokie poniški – jie surenka trupinėlius ir nuo žemės. 

Paukšteliai gausiai lankė mūsų lesyklas – žiū, nebeišmaitinsim visų norinčių. O dar atsirado tokių nesparnuotų „dvikojų katinų“, kurie įjunko mūsų lesyklas tuštinti - saulėgrąžas lukštenti. Ką daryti, kaip atsiginti nuo tokių? Pradėjome sekti - vagys įkliuvo. Gėda buvo saulėgrąžų vagišiams, slampinėjo raudoni, kaip virti vėžiai. Tad turėjo gėdingai sprukti. O mes tapome gudresni – dabar saulėgrąžas beriame tik sumaišytas su kruopomis. Negi atsistoję šalia lesyklos rankios?

Sužinojusi apie vagišių darbus, į talką atskubėjo visa mokykla.  Vaikai ir mokytojai prinešė visokiausių skanėstų: ir saulėgrąžų, ir avižų, ir pyrago, ir kviečių, ir lašinių... 

Be baimės lesiname paukščius ir laukiame pavasario šilumos.      

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"