Paieška Ar kiaulės paskolins mums savo inkstus?

Ar kiaulės paskolins mums savo inkstus?

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Čia šen, čia ten vis pasirodo pranešimai, jog trūkstant donorų organų transplantacijai labai praverstų kiaulės. Esą, jos labai panašios į mus.

Rašinėti rašo, kalbėti kalba, bet tik tam, kad mums būtų įdomiau gyventi. Kiaulės nepanašios į mus jau vien dėl to, kad jos padoresnės. Ir jų genetinis pasas labai skiriasi nuo mūsiškio. Apie kiaules organų transplantacijas specialistai prabilo dėl to, kad tie organai pagal dydį ir kai kuriuos kitus parametrus labiausiai tiktų mums. Kai kas pasakys – gal geriau beždžionės? Juk nuo jų iki mūsų – vienas mažas žingsnelis ir pagal genetinį pasą?

Tos beždžionės, kurių gana gausu ir kurias būtų galima paaukoti žmonių labui, gerokai už mus mažesnės, taigi ir jų organai netinka, tiksliau pasakius, tų organų pajėgumai. Na, nebent gorilų, bet pamėgink nugalabyti kokią gorilą, kad galėtum paimti širdį ar inkstus, – visas humaniškas pasaulis sukils. Ir teisingai padarys – gorilų liko gal keli šimtai, o mūsų – milijardai.

Taigi kiaulių organų transplantacija žmonėms – tolimos ateities vizija. Juk gerai žinome, kad lengviausiai priimami tik artimiausių genetinių giminaičių – brolių, seserų, tėvų organai. O čia – kiaulė... Labai jau daug iš jos norime – ir dešrų, ir kumpių, ir dar atsarginių širdžių ar inkstų...

Gal ką nors gali padaryti genetikos inžinieriai?

Tyrinėjamas ir toks variantas, bet tada kiaulė bus jau genetiškai modifikuotas organizmas, o juk jų mes labai bijome. Kodėl - nežinau. Jokių blogo poveikio įrodymų neturime. Na, Amerikoje daug nutukusių žmonių. Galėtume sakyti, jog tai genetiškai modifikuoto maisto atnešta nelaimė, nes jiems ten tinka ir genetiškai modifikuoti kukurūzai, sojos, ryžiai, kviečiai. Tačiau statistika rodo, jog daugiausia nutukusių – tarp namų šeimininkių, kurios didžiąją laiko dalį praleidžia gulėdamos ant sofos, žiūrėdamos saldžius televizijos filmus ir visą laiką ką nors kramsnodamos. Beje, garsusis kovotojas už Afrikos juodaodžių teises, Pietų Afrikos prezidentas Mandela kažkada yra pasakęs – Jungtinės Amerikos Valstijos, siųsdamos į Afriką genetiškai modifikuotus grūdus, siekia vieno vienintelio tikslo – jais išnuodyti Afrikos gyventojus. Nors praėjo jau daug metų, bet tiems bjauriems amerikiečiams jų užmačios nepavyko – visose Afrikos šalyse, kurias tik pasiekdavo jų labdara, žmonės ėjo tvirtyn, o svarbiausia – vislyn. Gyventojų skaičius vis didėja. Štai kaip sunku prognozuoti, ypač tada, kai prognozės iš anksto sudaromos pagal modelį – patinka nepatinka.

Ir dar šis tas apie prognozes. Prieš keletą dienų į rankas pakliuvo praėjusių metų lapkričio mėnesio lenkų meškeriotojų žurnalo „Wiadomosci vędkarskie“ („Meškeriotojų žinios“) numeris. Jame publikuojama žinomo Lenkijos meteorologo ir meškeriotojo prognozė, kokia bus štai ši, jau praėjusi žiema. Jis išpranašavo labai šiltą, gal net Viduržemio jūros kraštų žiemą. Žodžiu, ilgalaikės prognozės vertos lygiai tiek pat, kiek pernykštis sniegas.

Na, orai nuo mūsų nepriklauso, bet būna, kai keisčiausių spėjimų padaroma net turint rimtų techninių prielaidų. Nors tai, ką žadame paminėti, su gamtos gyvenimo ar orų kaitos prognozėmis neturi nieko bendra, vis dėlto verta nusišypsoti.

Lordas Kevinas, galbūt įžymiausias devynioliktojo amžiaus fizikas, suformulavęs antrąjį termodinamikos dėsnį, yra pasakęs: rentgeno spinduliai – tai visiška nesąmonė.

Kitus žymus fizikas Ernestas Ruterfordas, pats suradęs atomo branduolį, idiotais pavadino visus tuos, kurie mėgino įrodyti, jog atomas gali būti energijos šaltiniu. Iš pradžių taip galvojo ir Einšteinas.

Praėjusio šimtmečio pradžioje pulkininkas, netrukus – ir Prancūzijos maršalas Ferdinandas Fochas, apie tuo metu jau dažniau pasirodančius lėktuvus yra pasakęs taip: tai įdomūs žaisliukai, tačiau jie niekada neturės karinės reikšmės.

„Žmonėms greit nusibos kas vakarą žiūrėti į medines dėžutes“, – taip apie atsiradusią televiziją prieš šešiasdešimtį metų pasakė garsus Holyvudo veikėjas Darelas Zanukas, vienas iš žinomos firmos „Twenthy Century Fox“ vadovų.

Tokių pavyzdžių – daugybė. Taigi susilaikysime ir pranašaudami mūsų kiaulaičių likimą. Ką žinai, gal kada bus ir dešros, ir kumpiai, ir atsarginiai inkstai ar širdys? Tačiau taip kol kas neatsitiko, o visi panašaus pobūdžio pranešimai – kvailystės, skirtos nelabai didelio protelio meškiukams, vis dar aklai tikintiems lengvabūdiška spauda ar televizija.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"