Paieška Klausantis girios...

Klausantis girios...

Valerija KRIKŠČIUKAITIENĖ

 

„Gamta -  vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. “

(J.V.Geothe)

 

Neatsitiktinai Zarasų vaikų lopšelio–darželio „Lakštingala“ bendruomenė iškėlė tikslą: per pagarbą gamtai ugdyti vaikų dvasingumą, plėsti jų bendravimą su artimiausia aplinka, suteikti galimybę geriau ją pažinti, suvokti jos reikšmę žmogui. Kiekviena vaikų grupė turi savo lesyklėlę ir rūpinasi, kad ji nebūtų tuščia. Kasdien vaikai mato paukštelius, atskrendančius maitintis.

... Iškritus giliam sniegui, susiruošėme į mišką šerti žvėrelius. Vaikai sunešė kopūstų, morkų, bulvių ir kitokių gėrybių. Esame dėkingi urėdijai, kad ji savo autobusu nuvežė vaikus į mišką.

Miškas – dalelė gamtos. Pabuvojęs jame suvoki, kad  medžiai reikalingi kaip žemė, kaip oras, be jų neįmanoma gyventi. Miškas, medžiai formuoja žmogaus charakterį bei pasaulėjautą. Atėjęs į žaliuosius rūmus pajunti jų paslaptingumą. Jis išplėšia žmogų iš pilkos kasdienybės, apgaubia ramybe ir palaima.

Vaikai girioje pasijuto laisvi, jų fantazijai nebuvo ribų. Vieni „matė“ briedį, kiti kiškį, lapę. Spėliojo, kada žvėreliai ateis ragauti jų vaišių. Klausėsi miško ošimo, galvas užvertę ieškojo medžių viršūnių. Kiekvienas toks pabendravimas su giria, medžiais, praturtina vaiko pasaulį. Nuo mažens pratinamas pažinti medį ir supratęs jo reikšmę žmogus ims jį tausoti. Gal vėl atgims ilgus šimtmečius iš kartos į kartą perduodamas gražus priesakas: „Nukirtai medį – pasodink kitą“.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"