Paieška Ir kopūstai gydo...

Ir kopūstai gydo...

Pradžioje – japoniškoji savigyda, o paskui...

                                   

Viena iš sveikiausių nacijų pasaulyje – japonai. Likusios pasaulio tautos tik spėlioja: kaipgi jie įsigudrina turėti tiek daug ilgaamžių? Juk, atrodo, ir jų gyvenimo tempas beprotiškai spartus, ir nervus pakertančių krizių nepavyksta išvengti, o štai sunkiai sergančiųjų, palyginus su kitomis šalimis, žymiai mažiau.

Suprantama, daug įtakos turi šioje šalyje įdiegta puiki sveikatos apsaugos sistema, tačiau, ko gero, svarbiausia tai, kad japonai nuo seno seka per amžius susiklosčiusiomis „liaudiškomis“ geros savijautos palaikymo tradicijomis ir savitais savigydos metodais. Į oficialiąją mediciną paprastai kreipiamasi tada, kai būna išbandyti visi netradiciniai būdai.

 

Su Pekino vardu pilkuoju...

 

Kiekvienas iš mūsų prisimename savo vaikiškus persišaldymus, kai mamos ir močiutės suvarydavo mus po jaukiais šiltais apklotais, įduodavo į rankas arbatos su aviečių uogiene puodelį ir griežčiausiai įsakydavo neatsikloti. Nuo tų laikų mes tiksliai žinome, ką reikia daryti, kai netyčia sušlampame kojas arba pasigauname slogą. Šiuo liaudies medicinos receptu vienąsyk pasidalinau su pažįstamu japonu. Su savo tautos atstovams būdingu skrupulingumu jis išklausinėjo jiems egzotinių uogų virimo receptą, o vėliau tvirtai pareiškė, jog ir pas juos esama kažko panašaus.

Tiktai nesistebėkite: nuo persišaldymo japonai gydosi ne aromatingomis uogienėmis, o pačiais paprasčiausiais kopūstais – tiktai savais, pas mus Pekino kopūstų vardą turinčiais.

 

Priskiriamos beveik stebuklinės savybės

 

Pekino kopūstai – pagrindinis komponentas sriubos, kurią japonai laiko puikiausiu vaistu nuo daugelio ligų. Ir laiko ne vien praktika vadovaudamiesi: vieno Tokijo universiteto mokslininkai ištyrė, jog šioje daržovėje esama labai stiprių ir organizmui visiškai nekenksmingų prakaitavimą skatinančių medžiagų, ypač efektyvių gydant persišaldymo ligas. Norint išvirti gydomosios sriubos, tereikia paprastame vandenyje išvirti pusę gūžės Pekino kopūsto su ropės gabaliukais ir žalumynais, o vėliau gautą nuovirą supilti į buteliuką. Į truputį atšaldytą nuovirą galima įberti cukraus ir duoti gerti vaikams kaip prakaitavimą skatinančią priemonę. Aišku, suaugusieji ligoniai vargu ar norės saldaus gėrimo – jiems net truputį druskos galima įberti... Na, o jei į tą patį skystį dar įpiltume nuoviro iš kriaušių odelių, turėsime puikų vaistą nuo gerklės peršėjimo ir kosulio, tikina japonai.

 

Itin puiki profilaktinė priemonė

 

Beje, Pekino kopūstų sriuba pasižymi ir profilaktiniu poveikiu. Pažįstama žurnalistė iš vieno stambaus Tokijo laikraščio įtikinėjo, jog tik šios sriubos dėka išsivadavo nuo nesibaigiančių kankinančių žieminių persišaldymų, lydimų kosulio, slogos ir paraudusios gerklės. Įprasti vaistai tik laikinai palengvindavo būklę, tačiau situacija kardinaliai pasikeitė, kai merginai kažkas parekomendavo šią liaudišką priemonę.

Tikriausiai nepatikėsite, bet kalbama šiuo atveju apie pačią banaliausią sriubą, kai vandenyje apie dvi valandas verdami Pekino kopūstai, dar pridėjus juodųjų ridikų, ropės, morkos ir varnalėšų šaknies gabalėlių. Susidariusį tirštą nuovirą japonai supilsto į butelius ir kasdien geria po valgio. Pasak jų, po trejų–ketverių mėnesių tokio gydymosi apie persišaldymo ligas galima pamiršti ilgam. Be to, reguliarus nuoviro vartojimas ypač sustiprina organizmo atsparumą rudens–žiemos negalavimams. Visa tai, japonų nuomone, iškelia jų Pekino kopūstus kur kas aukščiau įvairiausių arbatų, kurių vartojimas neduoda tokio ilgalaikio efekto. Medikai įsitikinę, jog gydomasis kopūstų poveikis yra susijęs su kompleksine jų įtaka visai organizmo virškinimo sistemai. O juk būtent šioje sistemoje slypi daugelio, atrodytų, visiškai pašalinių susirgimų priežastys.

 

Padeda ir nuo kraujospūdžio

 

Yra žinoma nemaža atvejų, kai Pekino kopūstų nuoviras keliems mėnesiams pašalindavo žmonėms dažnus ir netikėtus aukšto kraujospūdžio kilimo priepuolius, lydimus pykinimo ir charakteringo patamsėjimo akyse, kurį įprastiniai vaistai tik sumažina, tačiau neišgydo. Atsakymas, pasak japonų mokslininkų, vėlgi slypi virškinimo organų sistemos veikloje, jautriai reaguojančioje į didelius stresus ir nervines perkrovas. Pekino kopūstuose esančios medžiagos reguliuoja skrandžio, žarnyno darbą, šalindamos priežastis įtampai atsirasti ir kraujospūdžiui pakilti. Trumpiau kalbant, japonai įsitikinę, jog šie kopūstai verti to, kad žmonės juos prisimintų kuo dažniau. Juo labiau, kad jų vartojimas, skirtingai nuo cheminių vaistų, visiškai nežalingas.

 

Kaip japonai ligas išdaužo

 

Daugelyje Japonijos parduotuvių, prekiaujančių „tūkstančiu smulkmenų“, galima išvysti keistus daikčiukus – kažką panašaus į lengvus medinius arba guminius plaktukėlius ant lanksčių bambukinių kotelių. Šie instrumentai neturi jokio ryšio su vinių kalimu ir kitomis ūkinėmis reikmėmis. Jų padedami, gudrūs japonai nuo seniausių laikų gydo save patys. Mat yra įsitikinę, jog tokie „plaktukėliai“ puikiai nuima nervinę įtampą, pagerina nuotaiką ir apskritai apsaugo nuo gausybės pavojingų negalavimų.

Kalbama apie senovinį, keliantį daugelio užsieniečių nuostabą, vietos gyventojų įprotį kiekvienu patogiu atveju daužyti sau kojų padus. Nuo neatmenamų laikų tokiu būdu valstiečiai – ryžių augintojai bandydavo atsikratyti nuovargio po ilgos darbo dienos vandeniu užlietuose ryžių laukuose. Tačiau ilgaamžiai tyrimai parodė, jog panaši negudri procedūra duoda pastebimą efektą bendram sveikatos stiprinimui ir yra viena iš įžymiojo japonų ilgaamžiškumo priežasčių.

„Tai paprastas, beveik juokingas dalykas, - pasakojo man pažįstamas tokijietis. – Kasdien prieš miegą aš išstuksenu save mediniu plaktukėliu – maždaug po šimtą smūgelių tenka kiekvienam kojos padui. Tam naudoti galima bet kokį įrankį – nors virtuvinį kočėlą, nors tuščią butelį. Stuksenti reikia labai nestipriai per minkštą velenėlį, esantį ant padų tuoj už pirštų. Patys pajusite, kaip nuo šios procedūros po visą kūną pasklis šiluma ir ramybės jausmas. Aš, pavyzdžiui, galiu paliudyti, kad tiktai šio paprasto veiksmo dėka išsivadavau nuo chroniškos nemigos. Sumažėjo ir kraujospūdis, kuris turėdavo tendenciją smarkiai šoktelėti aukštyn nuo kiekvieno menkiausio streso.“

Japonų gydytojai pilnutinai patvirtina šios procedūros efektyvumą ir saugumą. Pagal jų stebėjimus, panašus poveikis kojai smarkiai stimuliuoja kraujotaką. Tai tiesiogiai padeda atsikratyti nervinės įtampos, susierzinimo, nemalonaus šalčio pojūčio. Medikai mano, jog tai itin veiksminga ir moterims, gyvenančioms nelengvą klimakso laikotarpį.

Tačiau vien paprastas kraujotakos stimuliavimas – tai tik pusė žingsnio į žmogaus pėdos paslapčių įminimą. Dar senovės kinų medikai laikė pėdą savotišku „prietaisų skydu“, į kurį susieina sudėtingos nervinių šaknelių kombinacijos, tiesiogiai susijusios su įvairių organų veikla. Rytų Azijos gyventojai pagal ilgalaikius stebėjimus sukūrė kiekvienam prieinamas profilaktinių veiksmų metodikas - kaip, veikiant skirtingus pado taškus, iš anksto atsikratyti vieno ar kito negalavimo.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"