Paieška Akmenos–Danės upės tolesnio taršos mažinimo projektas

Upei reikia pagalbininkų

Akmenos–Danės upės  tolesnio taršos mažinimo projektas „Šiuolaikiškas vandens valdymas“

Dalia ŽUKIENĖ

Asociacijos „Žalia banga“ (Klaipėda) pirmininkė

 

Danė Klaipėdai visada buvo svarbi. Ji teikia grožio. Ir ne tik. Ji yra ir miesto vėdintoja, greitinanti oro apytaką. 700 metų Danė išsaugojo savo vandenų skaidrumą, tačiau  neatsilaikė prieš 1950-2000 metais prasidėjusią be ekologinių reikalavimų besikuriančių pramonės įmonių beatodairišką taršą, neatsakingą miesto urbanizavimą. Net 40-50 metų per daugybę į Danę nukreiptų vamzdžių tekėjo nevalomos nuotekos, kartu su įvairiausiomis cheminėmis medžiagomis. Dėl to praradome galimybę maudytis šioje upėje, džiaugtis jos pakrantėmis. Pats teršėjas – žmogus - tiesiog nusisuko nuo savo „pagaminto“ taršos židinio.

2000 metais kartu su Švedijos Karlskronos specialistais buvo paruošta Danės teršimo mažinimo programa. Jos įgyvendinimas pusiaukelėje keletui metų buvo sustojęs, tačiau dabar vėl atgaivinamas.

 

Ar pažįstame?

 

Teko sutikti daug žmonių, jaunų ir vyresnių, kurie nustemba išgirdę, kad Danės upės ištakos yra netoli Salantų ir ji turi dvilypį pavadinimą – Akmena-Danė. Upės ilgis - 62 km. Nuo versmių iki Kretingalės ji vadinama Akmena (40 km), o toliau prasideda Danė (20 km). Tokį dvigubą pavadinimą turi vienintelė iš 29 tūkst. Lietuvos upių.

Norint praskaidrinti Danės vandenis turime žinoti ir šalinti viso Akmenos-Danės upės baseino taršos židinius.

Įdomu apsilankyti toje vietoje, t.y. Egliškių kaime, ties Kretingale, kur baigiasi akmenuota Akmenos vaga ir staigiai praplatėjusi toliau jau vadinama Dane. Nuo čia iš Žemaičių žemės gilumos Akmenos upės atnešamas pievų, lankų ir dirbamų laukų dvelksmas perduodamas Danei. O ji, turėdama platesnę vagą, stipresnes galias, tarsi skuba nuplukdyti savo vandenis į paskutinę stotelę – Kuršių marias. Todėl labai svarbu, kad tie vandenys būtų skaidrūs ir „nepadovanotų“ marioms ir jūrai dozės teršalų.

Besidomintys Akmena-Dane turi galimybę įsitikinti: upė turi net 20 intakų - nedidelių upeliūkščių su nuostabiai skambančiais pavadinimais. Ištarkite juos balsu: Vinsksnupis, Skroblis, Šakalė, Bebrūnė, Bonalė, Burkštingė, Šaltupis, Purmalė, Tenžė...

Tad Akmena-Danė su visais savo „vaikais“ intakais užima 577 kv. km plotą, vadinamą šios upės baseinu. Giliausia upės vieta yra Klaipėdos mieste, ties Biržos tiltu - 6 metrai.

Kai kuriuose archyviniuose dokumentuose aptinkame aprašymų, jog jau XIII amžiaus viduryje Klaipėda kūrėsi prie Danės. XVII-XVIII a. kasmet į Danės uostą atplaukdavo burlaiviai, vėliau, pagilinus vagą, - ir didesni laiveliai. Žinoma ir tai, kad Danės pakrantės buvo nepakartojamo grožio. Neatsitiktinai 1807 m. Prūsijos karalienė Luiza su vaikais mėgdavo vaikščioti šios upės pakrantėmis.

 

Visuomenės piktžaizdės – dugne

 

2000 m. birželio 27 d. buvo pradėtas dar tuo metu negirdėtas Lietuvoje projektas – Danės dugno valymas (4 upės km  atkarpos - nuo Tauralaukio iki tilto Liepų g.). Žvilgsnis į Danės upės dugną, kurį pradžioje matė narai, atvėrė mūsų visuomenės piktžaizdes. Iš upės buvo ištraukta per 20 tonų įvairiausių atliekų, šiukšlių - padangos, metalo atliekos, akumuliatoriai, tūkstančiai butelių. Net ir motociklas, metalinė valtis. Kai kurie radiniai sudomino policiją - 4 seifai (dar su kai kuriais dokumentų likučiais). Danės upės dugne susidarė visas sluoksnis žmogaus („gamtos mylėtojo“) sumestų atliekų. Jos sunaikino upės žuvų išteklius, kitus vandens gyventojus (vabzdžius, vėžiagyvius, moliuskus, augalus).

Tokia pati situacija buvo ir Jono kalnelio (Klaipėda) tvenkinyje, kuris siejosi su Danės vandenimis. Jį prireikė iš esmės valyti, nes užteršimas buvo toks, jog tvenkinio vanduo tapo pavojingas žmonių sveikatai. 

Danės upės pakrantės dar iki šiol nėra patrauklios miesto gyventojų poilsiui. Tad privalome toliau veikti, rūpintis miesto gyventojų ekologiniu išprusimu.

 

Yra ir gerų naujienų

 

Paskutinis dešimtmetis Akmenos-Danės upės taršos mažinimui buvo labai reikšmingas. Tam padėjo visoje šalyje pradėta formuoti nauja, su natūraliomis geografinėmis upės baseinų ribomis susieta vandens valdymo sistema. Baseininio valdymo sistema yra žymiai pranašesnė už ankstesniąją – vandens telkinių būklę praktiškai nulemia tik jų baseinų teritorijose vykstantys gamtiniai bei žmogaus veiklos (antropogeniniai) procesai.

Ji padeda išsiaiškinti visus taršos židinius visame upės baseine. Taip pat įsigaliojo pagrindiniai vandens apsaugos ir valdymo įstatymai, direktyvos, kurių įgyvendinimas, principingiau kontroliuojant aplinkos apsaugos inspektoriams, teikia kai kuriuos džiuginančius rezultatus.

Atsirado daugiau ir talkinančių upės labui paprastų klaipėdiečių, kuriuos vadinkime gamtos bičiuliais. 

Tačiau teršėjų Akmenos-Danės upės baseine dar yra daug. Juk apie 30 proc. uostamiesčio individualių namų dar neprijungta prie centralizuotų nuotekų kanalizavimo ir valymo tinklų. Su lietaus nuotekomis į upę dar patenka ir naftos produktai, kiti teršalai. Kretingos rajone dar susidaro teršalai, susiję su žemės naudojimu.

Pati geriausia naujiena: Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto iniciatyva nuo 2009 m. rugsėjo pradėtas Akmenos–Danės upės  tolesnio taršos mažinimo projektas „Šiuolaikiškas vandens valdymas“. Kartu su Lenkijos, Švedijos gamtosaugininkais, kurie taip pat pasirinko panašius upių baseinus, bus ieškoma realiausių galimybių kaip, panaudojus šiuolaikiškus metodus upių baseinų valdyme, maksimaliai sumažinti Akmenos-Danės taršą.

Pirmieji žingsniai žengti 2009 m. gruodžio 4 d. Tądien surengtame pasitarime dalyvavo Kretingos, Klaipėdos rajonų, Klaipėdos miesto gamtosaugos specialistai, pramonės įmonių atstovai,  pedagogai, NVO nariai, gamtos bičiuliai. Jie pabandė burtis į Akmenos-Danės upės vandens naudotojų bendriją. Tikimės, jog geresnė informacijos sklaida teiks gyventojams daugiau žinių, kurios įtikins juos saugoti ir branginti Danę...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"