Paieška Apie stūrį ir sterlę

Ar meškeriosime Lietuvoje ilgašnipes žuvis?

Apie stūrį ir sterlę

Vacys PAULAUSKAS

Garbės žvejys, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas

 

Kiekvienas meškeriotojas svajoja kada nors pergudrauti ir įveikti savo svajonių žuvį. Tam negailima nei laiko, nei pinigų. Vis daugiau žmonių išvyksta į svečias šalis ir džiaugiasi laimikiais, kurių mūsų vandens telkiniuose pagauti neįmanoma. Vienoms žuvims gyventi ir veistis nėra tinkamų sąlygų. Kitų, dėl įvairių priežasčių, turime nepakankamai ir jos nusipelno globos. Norint pagausinti arba atkurti žuvų išteklius lemiamas žodis tenka mokslininkams ir žuvininkystės specialistams. Tai ypač aktualu, kai siekiama atkurti areale išnykusią žuvų rūšį, kurios pavieniai individai retkarčiais pasitaiko ir duoda vilčių, jog įdėtos pastangos ir lėšos atneš naudą. Lygiai tiek pat verta išanalizuoti priežastis ir pratęsti kažkada pradėtus nesėkme pasibaigusius introdukavimo darbus. Čia turima omenyje į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą išnykusią (ar galbūt išnykusią) žuvų rūšį - stūrį (Acipenser sturio) ir 1953-1957 m. į Nemuną introdukuotas, dabar Lietuvoje nesugaunamas, sterles (Acipenser ruthenus). Šių ilgašnipių žuvų su kitomis supainioti neįmanoma, nors tarpusavyje abi rūšys iš pirmo žvilgsnio ganėtinai panašios.

Apie jas paprašėme papasakoti Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (LVŽŽTC) Europos Sąjungos reikalų mokslo ir stebėsenos  departamento direktorių Justą Poviliūną.

 

Vertinga žuvis

 

„Stūrys arba atlantinis eršketas - vertinga, paplitusi Šiaurės Atlante, Šiaurės, Baltijos, Juodosios jūros  baseinuose, labai greitai auganti eršketžuvių būrio eršketinių šeimos žuvis, - sakė Justas Poviliūnas. - Jos ilgis gali siekti 5 metrus, o kūno masė 400 kg. Dažniausiai pagaunamos 2 metrų apie 100 kg žuvys. Eršketai užauga ir subręsta jūroje, o gegužės pabaigoje-birželio pradžioje neršti migruoja į upes. Dar 1955 m. Kuršių mariose pagauta 254 cm, 120  kg ikringa (18 kg) patelė. Per pastaruosius 40 metų nei Kuršių mariose, nei Nemune stūrių nesugauta, tačiau Baltijos jūroje versliniuose laimikiuose retkarčiais jų pasitaiko.

Netrukus Europos komisija turėtų patvirtinti eršketinių žuvų atkūrimo programą (analogišką lašišų išteklių atkūrimo programai). Jos iniciatoriai yra prancūzai ir vokiečiai. Tikimasi, kad į šią programą įsijungs kitos šalys, tarp jų - ir Lietuva. Šiuo metu su vokiečių žuvivaisos specialistais bendradarbiauja lenkai. Jie  eršketais įžuvina Vyslos baseiną, tačiau dar yra neaiškumų, ar tai ta pati šiame areale gyvenusi eršketinių žuvų gentis. Tikėtina, jog bendradarbiaujant suinteresuotų šalių mokslininkams ir žuvivaisos specialistams eršketinių žuvų išteklių atkūrimo darbai bus vaisingi ir atneš apčiuopiamą naudą Lietuvos žuvininkystei. Tačiau tai nenutiks labai greitai. Reikia laiko, kad stūrys išnyktų iš Lietuvos raudonosios knygos puslapių.“

Be kita ko, išsiaiškinti kuris pavadinimas (stūrys ar atlantinis eršketas) teisingesnis – keblu. Pirmasis aptinkamas J. Virbicko knygoje „Lietuvos žuvys“ ir Lietuvos raudonoje knygoje. Senesniuose leidiniuose (R. Volskio sudarytoje knygoje „Žuvininkystė“, R. Kroto „Lietuvos gėlavandenės žuvys“ ir 2005 metais  išleistame „Žuvų pavadinimų  žodyne“) vartojamas atlantinio eršketo terminas.

 

Nelepi gentainė

 

Sterlė yra vienintelė eršketinių žuvų atstovė, nuolat gyvenanti gėlame vandenyje. Paplitusi upėse, priklausančiose Juodosios, Azovo, Kaspijos, Baltijos jūrų, Šiaurės Dvinos, Obės ir Jenisiejaus upių baseinams. Introdukavus įvairaus amžiaus sterles Nemune, jų 1960-1964 m. buvo sugauta taip pat Neryje ir Nevėžyje. Kuršių marių vietiniai gyventojai teigia, kad sterlių pasitaikydavo žvejybos laimikiuose ir vėliau. Gaila, šios žuvų rūšies verslinės populiacijos suformuoti nepavyko, manoma, jog nepakako įveisiamų žuvų kiekio. Paklaustas apie sterlių veisimo perspektyvas Lietuvoje, J. Poviliūnas teigia:

„Sterlės – nelepios, plastiškos, perspektyvios veisti žuvys. Tai viena anksčiausiai subręstančių eršketinių žuvų. Žuvininkystės ūkių tvenkiniuose jas galima auginti be didelio vargo. Pastačius tinklus šias žuvis lengva išgaudyti. Mat išilgai nugaros šonų ir pilvo jos turi kaulines plokšteles, kurioms užsikabinus už tinklo ištrūkti neįmanoma.

Sterlės populiarios Rusijoje. Čia jos pirmos iš eršketinių žuvų XIX amžiuje pradėtos veisti. Tai lėmė nuo viduramžių masinė ir intensyvi šių žuvų žvejyba ir delikatesinės mėsos savybės. Sterlės jau veisiamos  Lenkijoje. Tai ganėtinai sudėtingas darbas. Sunku susirasti genetiškai grynas reproduktorių linijas ir jas išlaikyti. Mūsų šalyje jų veisimo darbai kol kas nevykdomi. Sterlių mailiukus iš Lenkijos atsiveža AB „Vasaknos“. Iki verslinio dydžio paaugintas žuvis bendrovė realizuoja prekybos centruose.

Spartus sterlių brendimas (arealo ribose patinėliai subręsta 4-5, patelės – 5-9 metų) tapo pagrindiniais veiksniais kuriant produktyvius didžiojo eršketo (Huso huso), subręstančio per 8-12 ir 12-15 metų, ir sterlės hibridus - besterius bei kosterius. Šie subręsta 4-6 metų ir užauga labai dideli (yra duomenų apie 800 kg žuvis).“ 

 

Akvariumininkas nuo vaikystės

 

Čia galėtų mano pašnekesys su J. Poviliūnu baigtis, jei ne LVŽŽTC matomoje vietoje stovintis labai dekoratyvus didelis akvariumas. Parūpo man, kas jį įrengė ir prižiūri. Pasirodo, jog tai mano pašnekovo darbas. Kai pradėjau pasakoti apie kažkada Respublikiniuose pionierių ir moksleivių rūmuose įkurtą akvariuminę ir dirbą su vaikais, paaiškėjo, jog burną aušinu be reikalo. Būdamas mokinukas Justas ten lankė  būrelį. Tada vaikų buvo daug, tai ir vadovų dirbome keli. Šiltais žodžiais, prisiminęs vaikystės įspūdžius, J. Poviliūnas kalba apie savo hidrobiologų-akvariumininkų būrelio vadovą Algį Bubiną. Jo vaikui įskiepyta meilė akvariumui išliko. Šiandien buvusio būreliečio namuose yra 400 litrų talpos akvariumas su ciklidais. Beje, mano minėtame „Žuvų pavadinimų žodyne“ ešeržuvių būrio (Perciformes)  šeima (Cichlidae) vadinama ne ciklidais, bet daugiaspalvėmis ešeržuvėmis. Tačiau bendraudami tarpusavyje akvariumininkai tebevartoja nuo senų laikų įprastą trumpą patogų pavadinimą ciklidai. Jį aptinkame ir 2001 m. išleistoje dr. A. Bubino knygoje „Gėlavandenis akvariumas“. J. Poviliūnui labiausiai patinka Amerikos ciklidai. Jo akvariume namuose auga ir dauginasi chromiai gražuoliai (Hemichromis), cichlasomos (Cichlasoma), ilgaūsiai dygieji šamukai (Ancistrus) ir kitos žuvys.

Man malonu, kad susipažinau su žuvivaisos ir žuvininkystės specialistu, kuris nuo vaikystės liko ištikimas akvariumui, ir esu tikras, jog papildomas ugdymas tikrai yra svarbus pasirenkant specialybę ir tolimesnį gyvenimo kelią.            

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"