Paieška Versmėtos upės globa

Prie Merkio...

Versmėtos upės globa

Vacys PAULAUSKAS

Žvejų būrelio vadovas, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas

 

Gražus ir žuvingas ichtiologinis draustinis Merkys. Pradėjusi savo kelionę Ašmenos rajone Baltarusijoje, 203 km ilgio upė per Šalčininkų ir Varėnos vaizdingas apylinkes plukdo savo šaltiniuotus vandenis į Nemuną, kur santakoje stūkso Merkinės piliakalnis. Tai viena iš gražiausių Lietuvos upių, viliojanti meškeriotojus ir vandens turistus. 18 km ilgio Merkio upės atkarpoje pavyzdingai tvarkosi žūklės klubas MERKYS. Jo gretose - per 40 muselinės meškerės gerbėjų, saugančių savo valdas ir organizuojančių licencinę žvejybą.

 

Kalbama su vietiniais

 

Reikia rūpintis tvarka prie upės vadovaujantis tarsi distanciniu principu. Nelengva... Kiekvieną dieną prie vandens nebūsi, kilometrus pakrantėmis nenužingsniuosi... Padeda estetiškai įrengtos informacinės lentos, visur, kur tik įmanoma, tvirtinti skelbimai ir bendra šnekta su vietiniais gyventojais. Nuo senų laikų buvo įprasta Merkyje žvejoti plūdine meškere, užvėrus ant kabliuko slieką, ir pasiimti visas užkibusias žuvis. Spiningą, o juo labiau muselinę meškerę, naudojo nedaugelis. Tai dažniausiai buvo iš toliau atklydę meškeriotojai. Mėgėjiškos žūklės taisyklėse   atsiradęs draudimas žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais mažai ką sudomino. Statant Kauno HE, užtvenkus Nemuną, šlakiams ir lašišoms kelias į Merkio nerštavietes seniai užkirstas, o į slieką nespjaunančių margųjų upėtakių ir kiršlių pakanka. Tai rodo „Merkio“ klubo užsakymu atlikti ichtiologiniai tyrimai.

Paleisti mažesnius nei 29 cm kiršlius ir 30 cm marguosius upėtakius? Tai „sliekininkams“ yra nesuprantama. Žuvims giliau įrijus masalą, po šiurkščios kabliuko išėmimo operacijos šansų išgyventi nelieka, todėl paleisti lyg ir nėra prasmės. Nori nenori apie tvarką ir žūklės kultūrą „Merkio“ klubo nariai pradėjo kalbėtis su vietiniais gyventojais - ypač dėmesį skyrė ant Merkio kranto esančių gyvenviečių žmonėms.

 

Bendravimas su vaikais

 

Kaimuose ir miesteliuose pagrindiniai žinių ir kultūros skleidėjai yra mokyklos. Suprasdami tai, „Merkio“ klubo nariai ieško kontaktų ir su pedagogais. Štai balandžio 14 d. susitikta su Šalčininkų rajono Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinės mokyklos bendruomene. Mane, dirbantį su jaunaisiais žvejais pedagogą, kartu apsilankyti šioje mokykloje pakvietė „Merkio“ klubo vadovas Vladimiras Adelšin. Kartu vyko daug metų museline meškere žūklaujantis klubo narys, Vilniaus rajono Mickūnų vidurinės mokyklos mokytojas Leonardas Syrnicki.

Į Jašiūnus atvykus anksčiau sutarto laiko, prieš susitikimą su vaikais pavyko aptarti mokyklai ir klubui rūpimas problemas su mokyklos direktoriumi Kazimiežu Karpič, jo pavaduotoju ugdymui Juzefu Jankovski bei matematikos ir informatikos mokytoju Piotru Meilun. Kalba sukosi apie tai, kaip, patenkinant vaikų ir vietinių gyventojų norą meškerioti, įgyvendinti licencinės žūklės reikalavimus. Įsigyjant licenciją, keičiant plūdinę meškerę spiningu ar museline - neišvengiami finansiniai sunkumai. Čia „Merkio“ vadovas vardijo galimas nuolaidas ir pažadėjo: jei visi Jašiūnų jaunieji žvejai susiburtų į klubą ar kitokį kolektyvą, ieškotų jiems vadovo ir muselinių meškerių.

Jašiūnuose palaidoto istoriko, publicisto Mykolo Balinskio vardą turinčioje lenkų mokykloje mokosi 276 mokiniai. Pedagogų nuomone, dauguma jų turi meškeres ir pro Jašiūnus tekančiame Merkyje sėkmingai gaudo ne vien lydekas, o ir kiršlius, upėtakius.

 

Nerimauta veltui

 

Į gamtosaugai skirtą pamoką susirinko pilnutėlė salė. Mat atėjo visi vyresnių klasių mokiniai. Prieš susitikimą buvo neramu. Vladimiras jaudinosi – ar pavyks nuoširdžiai pabendrauti su gausia auditorija. Man nerimą kėlė: ar visi supras mus kalbant lietuviškai... Jaudulys išsisklaidė, kai mokyklos direktorius ir jo pavaduotojas renginį pradėjo lietuvių kalba. Tapo aišku, jog jokių kliūčių pasikalbėjimui nėra. Minčiai, kad didžiulis turtas ir gamtos dovana yra netoliese sruvenantis vanduo, o meškeriojimas - ne vien vyriškos giminės privilegija, pritarė ir mergaitės. Manau, raginimas nebijoti į rankas paimti spiningą ar muselinę visus paskatins meškerioti civilizuotai ir dar labiau mylėti savąją upę. Vladimiras išsamiai papasakojo apie „Merkio“ klubą bei ichtiologiniame draustinyje organizuojamos licencinė žūklės tvarką ir pasiuntė per rankas pasižiūrėti jo paties surištų muselių kolekciją. Vaizdo juostą, apie tai, kaip meškerioja ir museles riša užsieniečiai, iš anglų kalbos į lenkų „įgarsino“ mokytojas Leonardas.

Į kvietimą balandžio 18 d. dalyvauti Merkio vandens pakrančių valymo talkoje ir po to pasimokyti žūklės museline meškere panoro visas būrys vaikų. Ledai pajudėjo. Dabar Vladimiras planuoja panašius susitikimus Jašiūnų lietuvių ir rusų mokyklose bei kitose klubui strategiškai svarbiose vietose.

 

Apsimetė nepamatęs

 

Po susitikimo mokykloje mums rūpėjo pasidairyti po labiausiai aplink Jašiūnus meškeriotojų lankomas vietas - ar esama pakenčiamos tvarkos?.. Pavasarį neršia kiršliai - nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.  juos gaudyti draudžiama. Apžvalgos reidas organizuotas ne veltui. Vienoje vietoje išvydome motoroleriu atvažiavusią ir pavasario saulute besidžiaugiančią gražią šeimyną. Vyras su žmona meškeriojo, o aplink tupinėjo maži jų vaikai. Viskas būtų gerai, tačiau vyko neteisėta žvejyba naudojant plūdines meškeres (masalui – sliekus). Pakalbintas šeimos galva sakė, jog Merkyje paskolintomis brolio meškerėmis slieką „maudo“ pirmą kartą. Keliu važiuojant visiems akis badančios informacinės lentos dievagojosi tikrai nepastebėjęs... Kadangi pagautų žuvų nebuvo, patikrinus klube esamą pažeidėjų registrą ir įsitikinus, jog prasižengta pirmą kartą, užteko tik pastabos. Sumanius taip meškerioti kitą kartą viskas gali baigtis liūdniau. Patekęs į juodąjį sąrašą  meškeriotojas praranda galimybę teisintis nežinojimu ar apsimesti pirmą kartą prasižengusiu. Tokių apsimetėlių klubo nariams jau pasitaikė, už tai žūklės pažeidėjai mokėjo baudas.

Liūdina ir tai, kad dar dažnai tenka atnaujinti informacines lentas ir rinkti nekultūringų žmonių paliktas šiukšles. Vienoje gražioje vietoje matyt „meškeriotojas“ pasidarė tvarką savo automobilyje. Išmesti brangių blizgių, kabliukų, valo ir kitokio turto įpakavimai rodė „prie pinigo esantį“, tačiau kultūros neturintį ir barbariškai gamtoje besielgiantį žmogų. Toksai dažnai nepaiso jokių taisyklių ir pripažįsta tik jam naudingas tiesas.

„Merkio“ klubo nariai žino, jog užsikrovė ant savo pečių sunkią naštą. Nebuvo ir nebus lengva Merkio upės globa. Tačiau didžiulis noras turėti žuvingą upę, patiems tobulėti ir skatinti kitus, padeda įveikti sunkumus. Muselininkai kantrūs ir ištvermingi žmonės - anksčiu ar vėliau pastangas globoti Merkio sraunumas vainikuos sėkmė.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"