Paieška Žalioji energija – kelias į ateitį

Žalioji energija – kelias į ateitį

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Vilniuje, viešbučio „Crowne plaza“ konferencijų centre vyko tarptautinė konferencija „Žalioji energija: iš gamtos imame – gamtai atiduodame. Verslo mugė“. Konferenciją surengė tarptautinis Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros fondas ir nevyriausybinė organizacija – asociacija „Lietuvos-Vokietijos forumas“.

 

Alternatyvą iškastiniam kurui turime

 

Šios konferencijos svarbiausias tikslas buvo ugdyti visuomenės supratimą, kad būtina rūpintis aplinka, taip pat atkreipti valstybės bei verslo atstovų dėmesį į energijos taupymo ir alternatyvios energijos naudojimo pranašumus. Dabartinėmis sąlygomis ypač svarbu skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Šiuo atžvilgiu daug yra nuveikta Vokietijoje. Tad labai aktualu plėsti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą.

Konferencijoje buvo skaitomi Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų, kitų specialistų bei verslo atstovų pranešimai, vyko diskusijos. Kartu su konferencija surengta verslo mugė „Žalioji energija“, kad dalyviai galėtų susipažinti su alternatyviosios energijos šaltinių panaudojimo galimybėmis, kuro, pagaminto iš biomasės, pavyzdžiais, užmegzti verslo ryšius su jo tiekėjais. Mugės parodoje buvo galima pamatyti įvairių iš medžio bei kitų atliekų ar net dumblo pagamintų labai kaloringo kuro briketų, lazdelių, granulių. Taip paruoštas biokuras yra efektyiausias, o jam laikyti reikia kur kas mažiau vietos, negu, sakysime, paprastoms malkoms.

Kaip pradėdamas konferenciją sakė konferencijos moderatorius Vytautas Naudužas, žalioji energija Lietuvoje sudaro tik apie dešimtadalį viso kuro. Be to, žaliojoje energetikoje dominuoja biokuras (95 procentai). Tik 4 proc. sudaro hidroenergija ir apie 1 proc. – geoterminė energija. Tiesioginio saulės energijos panaudojimo dalis mūsų bendroje energetikoje yra visiškai menka, tad jos net nefiksuoja statistika. Tačiau jau 2020 m. atsinaujinančiai energetikai teks apie 20 procentų Europos Sąjungoje suvartojamos energijos. Tad Lietuva turi neatsilikti nuo kitų valstybių. Tuo labiau, kad galimybių plėtoti žaliąją energetiką turime.

 

Reikia plačiau naudoti biomasę

 

Konferencijos globėjas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas priminė, kad energetikos sektorius apskritai yra labai inertiškas, ir natūralu, jog tai, ką mes šiandien sugalvojame, rytoj dar nebus realybė, o tik gal po kelerių metų ar ištiso dešimtmečio. Lietuva tarp Europos valstybių nėra atsiliekanti šioje srityje, ypač biomasės panaudojimo atžvilgiu – net esame vieni iš pirmaujančių. Pavyzdžiui, netoli penktadalio centralizuotai gaminamos šilumos gaunama kurui naudojant biomasę. O privačiame sektoriuje, ypač buityje, biomasė sudaro apie 90 procentų viso naudojamo kuro. Taigi mūsų laimėjimai nėra tokie prasti. Ir jie susiję su tuo, kad daugiau kaip prieš 10 metų, padedant Europos Sąjungos valstybėms, buvo pradėti naudoti pirmieji modernūs katilai – Molėtuose, Ignalinoje, Varėnoje, kai kur kitur. Tačiau šio rezultato yra aiškiai per maža, ir privalome suvokti, kad turime tinkamą resursą. O tas Lietuvos energetikos resursas – ir biomasės, ir kitų atsinaujinančiųjų šaltinių – yra gana didelis. Tad, sakysim, planuoti, kad 2020 metais bus gaunama apie 20 procentų energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių yra aiškiai per kuklus siekis.

Energetikos viceministras Romas Švedas pabrėžė, kad konferencijos tema yra labai aktuali. Vienas iš svarbiausių mūsų dabartinių tikslų – apsirūpinti elektros energija po 2009 metų, kai bus uždaryta atominė elektrinė. Su tuo susijęs kitas tikslas – priklausomybės nuo vienintelio energijos resursų tiekėjo sumažinimas. Žalioji energija yra tikrai efektyvus būdas šiam tikslui pasiekti, gali padėti nebrangiai apsirūpinti šiluma ir elektros energija. Taigi kuo anksčiau pradėsime šia linkme veikti, tuo lengviau išspręsime ir energetikos resursų kainos klausimą. Naujoji – Energetikos – ministerija tikrai dega žalią šviesą žaliajai energetikai. Šios ministerijos struktūroje yra net du padaliniai, besirūpinantys skatinti energetiką, naudojančią atsinaujinančiųjų rūšių kurą.

 

Proveržis biodegalų gamyboje

 

Vokietijos ambasadorius Lietuvai Hansas Peteris Anenas, sveikindamas konferencijos dalyvius, pasidžiaugė, kad atsinaujinančiųjų energijos šaltinių paieškų ir plėtros srityje jau vyksta gana glaudus Lietuvos ir Vokietijos mokslo, politikos ir verslo atstovų bendradarbiavimas, kuris, jo nuomone, ateityje dar labiau skatins žaliosios energetikos plėtrą abiejose šalyse.

Žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko žodžiais, kiekvienas papildomas hektaras energetinių augalų prisideda prie mūsų nepriklausomybės saugojimo. Biodegalai taip pat yra svarbūs, ypač dabar, kai iškastinio kuro atsargos senka. Per paskutinius kelerius metus biodegalų gamybos srityje Lietuvoje įvyko proveržis. Dabar jų jau per metus gaminama apie 80 tūkstančių tonų. Tačiau atsiliekama statant biodujas naudojančias elektros jėgaines. Kol kas veikia tik viena tokia jėgainė. O jų turėtų būti daugiau, nes biodujų išgavimo galimybės yra nemažos. Tad stengiamasi didinti tokių naujų jėgainių statybos finansavimą.

Tačiau pasigirsta nerimo balsų, kad biodegalams gaminti vis plačiau naudojami maistui tinkami grūdai, aliejinių augalų vaisiai. Dr. Birutės Galdikas pranešime „Palmių aliejaus naudojimas biokuro gamybai – grėsmė tropiniams miškams“ kaip tik atkreipiamas dėmesys į masinį atogrąžų miškų naikinimą – jie kertami siekiant atlaisvinti žemę palmėms, iš kurių vaisių gaunamas aliejus, auginti. Kaip žinoma, palmių aliejus iš senų laikų naudojamas maistui. Tinka jis ir kaip žaliava kosmetikos, higienos pramonei. Tačiau dabar šis aliejus vis plačiau naudojamas biodegalams gaminti. O palmėms sodinti reikia vis daugiau žemės, tad šalyse, kur jos tam tikslui auginamos, sparčiai mažėja atogrąžų miškų plotai. Ypač šis procesas įgyja didelį mastą Pietryčių Azijos šalyse. Todėl, pasak dr. Birutės Galdikas, kai kur tropiniai miškai gali būti visai išnaikinti, o tai padarytų nepataisomą žalą mūsų planetos gamtai, skatintų nepageidautinus klimato pokyčius, vadinasi, pakenktų visai žmonijai.     

UAB „AF-TSP“ direktorius Nerijus Rasburskis skaitė pranešimą apie geoterminės energijos panaudojimo būdus. Vienas iš tokių būdų yra trigeneracija – šalčio gamyba. Šis energijos panaudojimo būdas gali būti taikomas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Dabar jau yra universalių ir šildymo, ir šaldymo radiatorių, tad energiją galima naudoti pagal poreikius – šildyti patalpas ar jas vėsinti.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas kalbėjo apie tai, kad ši asociacija kelia sau du tikslus – ne tik naudoti žaliąją energiją, bet ir kartu spręsti ekologinius klausimus. Centralizuotas šilumos tiekimas yra gerai, tik reikia jį tinkamai sutvarkyti. Mat toks šilumos tiekimo būdas  leidžia naudoti įvairias kuro rūšis. Dabar Lietuvoje 18 proc. centralizuotos šilumos gaminama naudojant biokurą. Lietuvoje esama pakankamai atsinaujinančių energijos išteklių. Didžiausią potencialą turi biomasė. Tikėtina, kad 2020 metais visas mūsų šalies energetinis poreikis bus apie 7 milijonus tonų naftos ekvivalento, o iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių būtų galima turėti 26 procentus viso reikalingo naftos ekvivalento. Centralizuoto šildymo sistemos gamintų apie 70 procentų šilumos  iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Lietuvoje biokuras yra gerokai pigesnis už iškastinį kurą. Miško kirtimo atliekų šilumai gaminti panaudojama tik 10 procentų.

 

Energetiniai augalai

 

Mažai kurui Lietuvoje naudojami šiaudai, o komunalinės atliekos tam visiškai nenaudojamos. Energetinių augalų plantacijos taip pat padėtų siekti šio tikslo. Kasmet Lietuvoje galėtume naudoti kaip kurą apie 500 tūkstančių tonų šiaudų. Apskritai šalyje biokuro yra pakankamai, trūksta tik katilinių, kurios jį naudoja.

Pati efektyviausia biokuro rūšis yra specialiai paruoštos biomasės granulės. Tačiau ir biomasę reikia naudoti taupiai, efektyviai. Tad ir miško kirtimo atliekų utilizavimo klausimai taip pat turėtų būti rimtai svarstomi.

Tema „Energetinių augalų panaudojimo galimybės“ įdomų pranešimą padarė vienas iš konferencijos moderatorių, iš Vokietijos atvykęs dr. Hubertas Heroldas, kuris supažindino susirinkusiuosius apie šioje šalyje pradėtus auginti naujus energetinius augalus.

Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas kaip energetinius augalus, paplitusius Lietuvoje, paminėjo rapsus, iš kurių aliejaus gaminamas biodyzelinas. Svarbi  energetinių augalų grupė yra taip pat daugiametės žolės ir pievų augalai. Tinkamiausios Lietuvoje biokurui gaminti yra nendrinės žolės. Dar vienas tam tinkamas augalas – kukurūzas. Manoma, kad jau artimiausiais metais (2012-2013)  energetiniai augalai mūsų šalyje sudarys apie 15 procentų visų pramoninių augalų kiekio.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"