Paieška Raganosiai komposto krūvoje

Raganosiai komposto krūvoje

Zenonas BUTKEVIČIUS

           

„Kasdamas per žiemą susigulėjusią komposto krūvą, atradau didelį keistą vabalą, tikrą raganosį. Anksčiau tokių matyti nė neteko.“

Taip laiške redakcijai rašo J. Krupickas iš Joniškio.

Stebėtis nereikėtų, nes tai iš tikrųjų retoki vabalai. Jie masyvūs, tvirti, gali būti net keturių centimetrų ilgio, o ragas ant nosies – didžiulis ir labai primena savo bendravardžio žvėries ragą.

Gerai, kad Juozui Krupickui pasisekė rasti tą vabalą, dar geriau – kad apie jį parašė, nes turime progą pasižiūrėti, kaip kartais per trumpą laiką gamtos gyventojai prisitaiko prie naujų sąlygų. Mat seniau vabalai raganosiai būdavo būdingi miškų gyventojai, jų lervoms augti reikėjo išpuvusių ąžuolų. Tačiau tie ąžuolai ir šiaip nyko, ir buvo kertami, nes iš jų maža naudos, todėl raganosiai prarado daugybę gerų savo namų. Bet tuo metu vis labiau plito kailiadirbystės verslas, o tam darbui reikėjo ąžuolo pjuvenų ir kitų atliekų.

Raganosiai greit aptiko tas krūvas ir, šiek tiek patyrinėję, pabandę nustatė, jog gyventi kuo puikiausiai tinka. Žinia greit paplito ir kilo naujas nekilnojamojo turto burbulas.

Iš tikrųjų burbulas, nes kailiadirbystės pramonė tobulėjo, ąžuolų pjuvenų ir atliekų nebereikėjo, jos buvo pašalintos ar šiaip sunyko, ir raganosiai vėl atsidūrė ant gryno ledo – su vaikais ant rankų, bet be namų.

Atrodytų – pabaiga. Tačiau raganosiai visai atsitiktinai pastebėjo, kad žmonės prie savo daržų pradėjo krauti komposto krūvas ar kasti jo duobes. Apžiūrėjo, apuostinėjo ir nustatė – visai geros vietelės... Ir nuo karščių, ir nuo žiemos speigų pasislėpti, o vaikams tinkamo maisto – kiek tik nori, visokiausių apipuvusių, supuvusių augalų augalėlių daugybė.

Štai taip iš senųjų girių, iš senolių patręšusių ąžuolų per kailių fabrikus raganosiai atkeliavo iki mūsų daržų ir jau ne pirmą dešimtmetį turi gerus namus. Šį sykį, atrodo, nekilnojamojo turto burbulas jiems nebaisus, nes savo daržų darželių nė per didžiausią žemės drebėjimą nepaliktume. Ar ne taip?

Beje, mūsiškis raganosis turi giminaitį (Dynastes hercules), gyvenantį Pietų Amerikoje. Tai pats didžiausias pasaulio vabalas – jei matuosime sykiu su ragu, atsikišusiu į priekį, tai bus net penkiolikos centimetrų ilgio.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"