Paieška Iš kur atėjo vandeninis maras?

Iš kur atėjo vandeninis maras?

 

Vandeniniu maru neretai vadinama elodėja (Elodea) – augalas su plonomis grakščiomis šakelėmis, gyvenantis stovinčio arba labai silpnai tekančio vandens telkiniuose. Elodėjos tėvynė yra Pietų Amerika.

Apie tai, kaip šis augalas pateko į Senąjį Pasaulį, dabar belieka tik spėlioti. Tikriausiai kartu su Kanados upių vandenimis jis atsidūrė vienoje iš jūrinių įlankų, o iš čia, prisikabinęs prie kokio nors laivo dugno, atkeliavo į Europą. Kaip ten bebūtų, bet 1836 metais elodėja buvo pastebėta viename Airijos vandens telkinyje, kurį valant, jau po metų buvo ištraukta nemaža kilogramų šio augalo.

Po penkerių metų nuo panašios negandos pradėjo kentėti ir kiti Škotijos bei Anglijos vandens telkiniai. O 1854–ais elodėja taip išsikerojo po visas Anglijos upes ir kanalus, kad ėmė trukdyti laivininkystei. Dėl „vandeninio maro“ negalėjo ramiai veikti šliuzai. Trukdydami tekėti vandeniui, žalieji sąvašynai sukeldavo net potvynius. Tuo pat metu elodėja atsidūrė Vokietijoje – ją iš Anglijos išsirašė vienas botanikos mėgėjas.

Augalui užteko vos keleto metų, kad užkariautų Flandrijos kanalus, Šprė, Elbės, Oderio upių vandenis. Rusijoje elodėja paplito Karpovkos upelyje prie Peterburgo zoologijos sodo, kur buvo auginama akvariumams. 1890–aisiais augalas įsitvirtino Maskvos ir Okos upėse, o vėliau paplito netgi už Uralo.

Vargu ar dabar atsirastų bent vienas vandens telkinys, laisvas nuo šios piktžolės. Įdomiausia tai, kad savo „triumfo žygio“ po Euraziją metu elodėja niekuomet nežydėjo ir nebrandino sėklų, daugindamasi tik vegetatyviai. Mat į Senąjį Pasaulį pateko vien vyriškieji egzemplioriai, kurie ir gyvena dabar „viengungišką“ klajoklių gyvenimą.

 

Parengė Kostas JANKUS  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"