Paieška Pasaulinė pelkių diena paminėta ir Marcinkonyse

Kai Čepkeliuose dainos aidėjo...

Pasaulinė pelkių diena paminėta ir Marcinkonyse

Saulius TAMOŠIŪNAS

Varėnos „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos biologijos-chemijos mokytojas

 

Vasario 5-ąją Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centre Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pakvietė svečius, vietinius gyventojus, mokslinius bendradarbius ir darbuotojus paminėti Pasaulinę pelkių dieną.

Įžanginiu žodžiu susirinkusius sveikino Eimutis Gudelevičius, minėtųjų saugomų teritorijų direkcijos direktorius. Jis pakvietė visus pasidalinti prisiminimais apie „Gudo šalies“ vargus ir džiaugsmus, Čepkelių pelkės savitumus. Direktorius priminė, jog Jungtinės tautos 2010 metus paskelbė-biologinės įvairovės metais, taigi kiekvienam turi rūpėti gamtos išsaugojimo rūpesčiai.

Dr. Mindaugas Lapelė, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato gamtos paveldo skyriaus vedėjas, supažindino renginio dalyvius su tarptautiniu susitarimu - Ramsaro konvencija. 1971 m. vasario 2 dieną 18 šalių atstovai Ramsaro mieste (Iranas) sutarė dėl tarptautinės svarbos šlapžemių (ypač - vandens paukščių buveinėms) konvencijos teksto. (Ji įsigaliojo 1975 m. gruodžio 21 dieną, kai prisijungė septinta šalis - Graikija.) 1997 m. 50 šalių pirmą kartą paminėjo Pasaulinę (šlapžemių) pelkių dieną. Prie konvencijos prisijungė 159 šalys, tarptautinės svarbos pelkėmis paskelbtos 1886 teritorijos. (Lietuva prie konvencijos prisijungė 1993 metais.)

Ramsaro konvencijos veiklos kryptys: tarptautinės svarbos pelkių išskyrimas ir apsauga, protingas pelkių išteklių naudojimas, nekenkiant pelkių ekosistemoms, tarptautinis bendradarbiavimas saugant pelkes.

Ramsaro teritorijomis paskelbti Čepkelių, Kamanų, Viešvilės bei Žuvinto rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Pagal šią konvenciją Lietuva siūlo saugoti dar 16 šalies pelkių.

Vėliau pranešėjas supažindino su Čepkelių raisto istorinėmis datomis. Dar 1921 metais prof. Tadas Ivanauskas Gudo šalį paminėjo kaip vieną iš šešių vietų Lietuvoje, tinkamiausių rezervatui įsteigti.

1948 metais įsteigtas 10 000 ha ploto Gudų girios rezervatas, 1951 m. pervardintas medžioklės draustiniu. 1960 m. įsteigtas Čepkelių botaninis-zoologinis draustinis. 1975 metų rugsėjo 25 dieną buvo įsteigtas Čepkelių valstybinis gamtos rezervatas (8453 ha rezervatas ir 6368 ha jo apsaugos zona). 1999 m. patvirtinti nauji rezervato nuostatai, jo teritorija išplėsta iki 11212 ha, rezervato buferinis apsaugos zonos plotas - 1572 ha. 2004 m. rezervato teritorija patvirtinta kaip Paukščių apsaugai svarbi teritorija ir įtraukta į potencialių Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą (tapdama ES saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 dalimi). 2005 m. patvirtintas rezervato tvarkymo planas.

Didžiulis pavojus Čepkelių pelkynams iškilo 1955 m., kai detaliai buvo išžvalgytos durpių atsargos ir parengtas Čepkelių raisto eksploatavimo projektas. Tai, mūsų laimei, nebuvo įgyvendinta. Čepkelių raiste aptiktos net 28 samanų-kiminų rūšys, 7 jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Auga paprastosios ir smulkiauogės spanguolės. Čepkeliuose aptinkama net 14 spanguolių formų: ovalių, kriaušiškų, elipsiškų, tamsiai violetinių, šviesiai rožinių, suplotų, dėmėtų ir kt. Metinis uogų derlius - nuo 88 iki 808 kg iš 1 ha.

Pranešėjas pateikė gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšių skaičiaus palyginimo lenteles pasaulyje, Lietuvoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, Čepkelių gamtiniame rezervate. Skaidrių pagalba renginio dalyvius supažindino su retaisiais Čepkelių rezervato augalais, pabrėždamas didžiausią Čepkelių paslaptį - augalą belapę antbarzdę.

Vėliau dr. Eugenijus Drobelis, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus pavaduotojas, pakvietė pasidalinti vietinius gyventojus, svečius prisiminimais apie Čepkelių raistą - Gudo šalį.

Su įdomumu buvo išklausytas marcinkoniškio Juozo Korsako (buvusio miškininko) pasakojimas apie Čepkelių raisto vertybes, nuotaikingus nutikimus jame, nelengvą dzūkų gyvenimą. Garsus miškininkas į renginį atsinešė seną raisto žemėlapį, kuriame parodė ir salą, kurią pats suradęs bei pavadinęs savo vardu. Prisiminė ir šienavimo darbus raiste, ir garsųjį „prancūzkelį“.

Sunku ir perteikti visa tai, apie ką savitai pasakojo marcinkoniškis.

Rožė Pačkauskienė iš Marcinkonių pasidalijo jaunystės prisiminimais, kai dainuodamos rinkdavo spanguoles raiste, kai krankliai popieriuje suvyniotu maistu „vaišindavosi“, kai stebėjo dideles gyvates, porino kitas nuotaikingas ir smagias istorijas.

Antanas Zavaliauskas iš Musteikos kaimo prisiminė nutikimą, kai berenkant raiste spanguoles su dviem vilkais akis į akį teko susitikt...

Zita Kibirkštienė (marcinkoniškė) pasakojo apie spanguoliavimo ypatumus, priminė nelengvą darbą - uogavimą, - kai raiste suskamba uogautuojų dainos, tai ir tie darbai neatrodo tokie sunkūs.

Kazimieras Gricko (iš Katros kaimo) priminė mums apie Čepkelių raiste seniau buvusią gausesnę gyvūnų ir augalų įvairovę, anot jo, neseniai su meškere apėjęs raisto ežerus - nei vieno ešeriuko nesugavęs.

Marcinkoniškiai Vytautas Kašėta ir Petras Tamulevičius taip pat noriai pasidalijo prisiminimais su visais iš gyvenimo šalia Čepkelių pelkės, kaip jie seniau stebėdavo gausias briedžių vadas ir kt. Beje, Petras Tamulevičius ilgą laiką dirbo Pogarendos girininkijos girininku, dabar šio kaimo nėra išlikusio, lieka tik atmintis apie tą kaimą ir jo žmones.

Pranas Celevičius, Varėnos miškų urėdijos urėdas, priminė mums visiems: 1964 metais, jis, dvidešimties metų jaunuolis, gesino didžiulį gaisrą; ištroškęs vandens, jo pasisemdavo rankomis iš suplaktos kojomis pelkėje duobutės - turbūt darbai gelbstint nuo gaisro miškus, meilė gamtai buvo geriausias stimulas jam tapti miškininku. Pranas Celevičius buvo vienas iš pirmųjų Čepkelių rezervato direktorių. Tad nuoširdžiai padėkojo ilgamečiams šio rezervato darbuotojams, gamtos mokslų daktarams Eugenijui Drobeliui ir Mindaugui Lapelei už pasišventimą pažįstant ir išsaugant pelkės.

Po to visi renginio dalyviai buvo pavaišinti iš grikių keptais blynais, užkandant kumpiu, bandelėmis su grybais, užgeriant spanguolių kisieliumi, vaistinių augalų arbata. Zitos Kibirkštienės atliekama daina mus nukėlė į tuos laikus, kai Gudo šalies uogautojos ir šieno grėbėjėlės raisto salose laužus kūreno ir prie jų vakarojo...

Susitikimą užbaigė Eugenijus Drobelis, pakviesdamas dar kartą pasigrožėti Čepkelių raisto, retųjų augalų ir gyvūnų vaizdais, kuriuose įamžinta nuostabi gamtos grožybė, ilgos valandos, praleistos Čepkelių raiste, stebint ir fiksuojant kurtinių, gervių, jūrinių erelių, erelių žuvininkų, kitų retųjų Lietuvos paukščių elgseną... Su įdomumu peržiūrėjome gamtos mokslų daktaro Eugenijaus Drobelio sukurtą filmą „Kai teksi kurtiniai“.

Norisi padėkoti renginio organizatoriams už pakvietimą dalyvauti Pasaulinės pelkių dienos minėjime.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"