Paieška Naminiams gyvūnams – genų kortelės

Naminiams gyvūnams – genų kortelės

 

Pietų Korėjoje gyvenantys čindo veislės šunys – stiprūs žydraakiai gražuoliai – su nepažįstamaisiais nesisveikina. Mat jie nepripažįsta nieko, išskyrus šeimininką, ir nenoriai užmezga kontaktą. Dėl šios priežasties kai kas netgi vadina jų elgesį „antisocialiniu“.

Čia ir slypi viena iš priežasčių, kodėl čindo veislės šunys pasaulyje ne itin paplitę. Užtat tėvynėje jie nuo 1962 metų vadinami nacionaliniu turtu ir yra pelnę didžiulę gyventojų meilę. Išvesta ši veislė buvo vietos sąlygomis – specialiame centre, esančiame pietvakarinėje Čindo salos dalyje. Iš čia ir kilęs čindo veislės pavadinimas.

Selekcinio darbo rezultatas pranoko visus lūkesčius. Eksterjeru primenantys laikas, šie vidutinio dydžio šunys pasižymi ištikimybe, sumanumu ir drąsa. Jų charakteris nepriklausomas, jie itin mėgsta medžioti ir saugoti kokius nors objektus. Būtent čindo veislės šunys tarnauja Pietų Korėjos pasienyje ir, sprendžiant iš visko, tą daro puikiai. Patikimai saugo jie ir savo šeimininkus bei jų asmeninį turtą.

Visiems žinoma, jog kai kuriems korėjiečiams šuniena – gastronominis skanėstas. O apie tai, kokiu rūpesčiu apgaubia savo keturkojus draugus likusi vietos gyventojų dalis, žinoma mažiau. Pasak statistikos, viena iš penkių Pietų Korėjos šeimų turi naminį gyvūnėlį, o turtingesni – išsyk kelis. Kai kurių korėjiečių troškimas lepinti savo numylėtinius išties beribis. Tuo lengva įsitikinti, susipažįstant su šunims skirtos drabužių parduotuvės vitrinomis. Ko ten tik nesama – ir oficialių dryžuotų kostiumėlių „berniukams“ ir rankomis megztų suknelių iš grynos vilnos „mergaitėms“. Asortimentas stulbina, kainos – dar labiau. Ir nevalingai galvoji – atsirastų nemaža norinčių iškeisti savo, žmogišką, gyvenimą į štai tokį šunišką...

Gyvūnai, tapę šeimos nariais, griežtai mediciniškai kontroliuojami. Daugelis naminių augintinių turi asmenines „DNR korteles“, o taip pat kapsules su kristalais, kuriose saugomi genų pavyzdžiai. Išlaidos gyvūnų medikamentams ir jų medicininiam aptarnavimui nuolat auga, lygiai taip pat, kaip ir bendros išlaidos „mažųjų brolių“ mitybai, ekipiruotei, kirpimo paslaugoms.

Naminiams gyvūnams teikiamų paslaugų industrija tapo klestinčia nacionalinės ekonomikos šaka. Pastaruoju metu čia atsirado tokia serviso rūšis, kaip gyvūnų draudimas nuo visų galimų nelaimių. Trukmė – nuo šešių mėnesių iki aštuonių metų. Maksimali išmoka siekia 20 tūkst. dolerių. Kainuoja toks draudimas nepigiai, bet jo paklausa nuolat auga. O apie Pietų Korėjos veterinarines klinikas – atskira kalba. Tarp jų netgi esama rytietiškos medicinos centrų, teikiančių adatų terapijos paslaugas. Yra spa salonų, kuriuose katės gali atsipalaiduoti voniose su 15 vaistinių žolelių nuovirais. Po to jų laukia specialus masažas su gydomojo geltonojo molio panaudojimu.

Neliko nuošaly ir naminiams numylėtiniams skirtos programos. Kojango mieste, pavyzdžiui, neseniai atsidarė elitinis vaikų darželis šuniukams. Šėrimas, dresavimas, žaidimai, dienos miegas – viskas pagal valandas. Dabar tenai  - 400 auklėtinių, kuriuos kasdien atveža ir į namus nuveža specialus autobusas. „Atsiliekantiems moksle“ organizuojami papildomi užsiėmimai, o tie, kurie neklauso šeimininkų, nukreipiami pas šunų psichologus.

Vienu žodžiu, ištisa idilija gyvūnams. Tiesa, esama ir atvirkštinės pusės. Apie ją primena šeimininkų į gatvę išmesti buvę numylėtiniai, kurių skaičius nuolat auga. Likimo valiai pasmerktiems šuniukams ir kačiukams, žinoma, ne pensionai galvoje. Apskritai, vadovaujantis žinomu ideologiniu štampu, galima pasakyti: du pasauliai – dvi vaikystės. Socialinė nelygybė egzistuoja ir gyvūnijos pasaulyje.

 

Parengė Kostas JANKUS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"