Paieška Vitaminas C. Kaip jį vartoti?

Vitaminas C. Kaip jį vartoti?

 

Kaip savarankiškas, masinis ir mirtinas susirgimas, skorbutas buvo nuodugniai aprašytas jau viduramžiais. Jis užgriūdavo žmones kaip Dievo bausmė ilgų jūrinių plaukiojimų, karo žygių metu, taip pat nederliaus laikais. Vėliau jis grėsė mirtimi poliarininkų ekspedicijoms bei aukso ieškotojams šiaurinės žemėse. Dabar skorbutas pavasarį aplanko šiaurės kraštus hipovitaminozės pavidalu. Be bendrojo išsekimo, kraujagyslių sienelių stangrumo pažeidimo (o drauge su tuo – ir kraujavimo bei mažakraujystės), be odos pasidengimo žaizdomis, dantų iškritimo, sąnarių skausmų ir kitų nemalonumų, sergant skorbutu, labai nusilpsta imunitetas ir kyla karštligė. Kadangi ši liga visada buvo židininio pobūdžio, daugelis ją laikė užkrečiama. Dar skorbutas būdavo siejamas su prasta mityba, psichikos prislėgtumu. Iš dalies badaujant, visa skorbuto simptomų puokštė išsivysto per keletą mėnesių. O sergant infekcinėmis ligomis, ypač gripu, pirmieji avitaminozės požymiai kyla jau po savaitės.

Greitai paaiškėjo įdomi ypatybė – pasirodo, skorbutu serga tik jūros kiaulytės, žmogbeždžionės ir žmonės. 1922 m. rusų mokslininkas N.Besonovas pirmasis sukūrė aktyvų priešskorbutinį preparatą iš baltagūžių kopūstų sulčių. Vėliau preparatas buvo tobulinamas, ir tik 1933 metais išvesta antiskorbutinio vitamino, išskirto iš citrinų, formulė. Preparatas buvo pavadintas askorbino rūgštimi ir pelnė Nobelio premiją.

 

Svarbiausias askorbino rūgšties rūpestis

 

Atrodytų, pagrindinė vitamino C paskirtis – užkirsti kelią skorbutui. Tai tiesa, bet ne galutinė. Šis vitaminas yra ir galingas antioksidantas, apsaugantis mūsų organizmą nuo pavojingo oksidacijos proceso. Taip pat jis skatina aktyvumą fermentų, padedančių perdavinėti nervinius impulsus į smegenis. Stingant vitamino C, susilpnėja protinė veikla, vystosi depresija.

Jeigu šis vitaminas pakankamai nesuaktyvina kolageno (pagrindinio jungiamojo audinio baltymo) sintezės, prasideda tikras organizmo irimas: dantys silpnai laikosi ant dantenų, minkštėja sąnarių kremzlės, kraujagyslės prastai sulaiko kraują, lūžta ir ilgai negyja kaulai.

Askorbinas palengvina geležies įsisavinimą, pagreitina hemoglobino susidarymą. Mažai geležies kraujyje – anemija garantuota!

Iš plačiai paplitusių ligų, dėl kurių kilimo kaltas vitamino C trūkumas, galima išvardinti aterosklerozę, kataraktą ir netgi vėžį.

Stebint tūkstančių žmonių sveikatą, paaiškėjo, jog reguliarus polivitaminų, tarp jų ir askorbino rūgšties, vartojimas nuo rudens vidurio iki pavasario tiesiog privalomas. Klausimas tik vienas – kaip taisyklingai jį vartoti?

 

Tai žinotina...

 

Jeigu askorbino rūgšties poreikis yra padidintas (na, tarkim, dėl amžiaus), ji didesniais negu įprasta kiekiais ir oksiduojasi, o oksiduodamasi pati tampa oksidatoriumi, tegu ir itin aktyviu, bet vis dėlto žalingu. Tokiose situacijose drauge reikia vartoti ir kitą vitaminą – vitaminą E. Geriau vartoti jo aliejinį tirpalą – po vieną lašą per dieną.

Labai naudinga yra vitamino C ir vitamino P kombinacija (išleidžiama “Askorutino” ar “Rutinoskorbino” tablečių pavidalu).

 

Ar visada vitaminas C saugus?

 

Dėl gydytojo rekomenduojamų (ir netgi kiek didesnių) dozių... Jos  ne tik naudingos, bet tiesiog būtinos, kadangi askorbino rūgšties poreikis padidėja ištikus bet kokiems stresams, fizinei ir psichinei įtampai, sergant beveik visomis ligomis.

Tačiau, be avitaminozės, egzistuoja dar ir hipervitaminozė (vitamino perteklius). Padidinus askorbino rūgšties kiekį, ji pati tampa oksidantu. Dėl to sutrinka gliukozės įsisavinimas, gali prasidėti kraujavimai, inkstuose ir šlapimo pūslėje susidaryti akmenys.

Taigi, vis dėlto reikia laikytis auksinio vidurio taisyklės ir prisiminti išmintingų gydytojų patarimą, jog persistengus galima sau dar labiau pakenkti.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"