Paieška Pagerbti iškiliausieji aplinkosaugininkai

Pagerbti iškiliausieji aplinkosaugininkai

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Birželio 5-oji - Pasauline aplinkos diena (ankstesniais metais ji buvo Lietuvoje minima kaip Pasaulinė aplinkos apsaugos diena). Aplinkos ministerija šią įžymią datą iškilmingai paminėjo Vilniaus miesto kino teatro „Forum cinemas“ („Vingis“) didžiojoje salėje. Šiame plataus masto renginyje buvo pagerbti labiausiai nusipelnę aplinkosaugininkai. Dviems iš jų įteikta Viktoro Bergo premija.

„Mūsų planetai reikia tavęs“

 

Pasaulinės aplinkos dienos proga 2009 m. birželio 5 d. daugiau kaip 80 pasaulio šalių buvo surengta garsaus prancūzų fotografo ir dokumentinių filmų kūrėjo Jano Artuso Bertrano filmo „Namai“ premjera. Jungtinių Tautų iniciatyva jau beveik keturis  dešimtmečius birželio 5 d. minimos Pasaulinės aplinkos dienos tikslas – atkreipti žmonijos dėmesį į didžiausias aplinkosaugos problemas, skatinti jas šalinti. Šiemet pažymimos Pasaulinės aplinkos dienos šūkis – „Mūsų planetai reikia tavęs!“. Juk kiekvienas žmogus veikia aplinką, tad ir kiekvienas turi prisidėti ją keičiant gerąja linkme. Filme „Namai“ siekiama parodyti, kad nors žmonija padarė Žemei milžiniškos žalos, bet ryžtingomis pastangomis daugumos padarytų klaidų skaudžiausių padarinių dar galima išvengti. Ši idėja išreiškiama ir 54 šalyse 217 dienų iš sraigtasparnio filmuotame dokumentiniame filme „Namai“. Jame atskleidžiamas ir mūsų planetos žavesys, ir jos nelaimės: visuotinis klimato atšilimas, miškų plotų naikinimas, mažėjanti biologinė įvairovė ir t.t.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nuoširdžiai sveikino susirinkusiuosius į Pasaulinės aplinkos dienos proga surengtą aplinkosaugininkų šventę.

„Žmonija kiekvieną dieną, kiekvieną minutę veikia aplinką, tad žmonės Žemei jau pridarė milžiniškos žalos, - kalbėjo ministras. – Laukti nieko neveikiant būtų pražūtinga. Reikia pasikeisti pirmiausia mums patiems. Ir jungtinėmis pajėgomis turime keisti, gerinti aplinką. Kaip tik tokia ir puikaus filmo „Namai“ idėja. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje sunkmetis, regis, turėjo priversti susikoncentruoti finansus, ekonomiką, nustumdamas aplinkosaugą kažkur toli, dar kartą atidėdamas gerus norus, viltis ir pažadus keisti bei keistis. Tačiau taip nenutiko. Priešingai, kaip tik dabar pasaulis vis garsiau kalba apie tai, jog krizės sąlygomis atsiveria naujos galimybės ir perspektyvos kurti žaliąsias darbo vietas, plėtoti žaliąją ekonomiką. Dabar palankiausias metas taikyti aplinkai draugiškas, naujausias ir moderniausias technologijas. Turime eiti šiuo keliu, nes kito paprasčiausiai nėra. Mūsų užduotis – šviesti visuomenę, rodyti jai šį kelią, tapti jos vedliais. Tai visų pasaulio aplinkosaugininkų misija. Turime ją atlikti taip gerai, kaip tik galime. O galime išties daug. Ir darome daug. Kalbu apie žmones, kurie, kaip sakoma, stovi pirmose barikadų eilėse. Ten stokite ir jūs – atsidavę ilgamečiai sistemos darbuotojai. Jūs, kuriems svarbu ne postai, ne titulai, o darbas, kurį dirbate, dažnai nematomas, ne visada tinkamai įvertinamas, tačiau labai svarbus. V. Bergo premiją gaunantys žmonės jos neabejotinai nusipelnė. Tačiau lygiai taip pat šią premiją, jei tik būtų įmanoma, galėtume teikti kur kas didesniam būriui nusipelniusių žmonių.“

 

Dar nesame pasiekę lemtingos ribos

 

Iš kino ekrano prasmingai nuskambėjo Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus žodžiai:

„Jei kalbėsime apie Lietuvos aplinkosaugą, apie Lietuvos gamtos turtų tausojimą, su gailesčiu turiu pasakyti, kad bent šiuo metu tikrai nematau nieko, kas būtų daroma šia linkme labai kryptingai ir kad būtų pasiekta rezultatų. Esame tokia konservatyvi tauta, kad mus išjudinti priimti naujoves sunku... Ar rasime Lietuvoje leidinį, išskyrus jau seniai leidžiamą laikraštį  „Žaliasis pasaulis“, kuriame būtų nors skyrelis, ar bent kartą per savaitę spausdinamas straipsnis apie aplinkosaugą, apie gamtos turtų tausojimą, apie atmosferos, vandens taršą? Su žiburiu nerasime. Tad iš kur žmonės įgis tą supratimą, kad reikia eiti vienu, o ne kitu keliu, kai apskritai niekas apie tai nekalba, niekam tai neįdomu?“

Prezidento nuomone, dar nesame pasiekę ribos, nuo kurios nėra sugrįžimo. Visuomenės, o ypač jaunosios kartos auklėjimas, labai aiškiai pripažįstant tai, kas yra saugotina, kas vertintina, gali padėti daug ką nuveikti ir gerinant aplinkosaugą.

 

Lietuvos aplinkosaugos pirmeivis

 

Rykantų ąžuolas, išdidžiai stovintis magistralės Kaunas – Vilnius skiriamojoje juostoje, dar vadinamas Bergo ąžuolu. Mat kai buvo tiesiama naujoji autostrada, šį galiūną norėta nukirsti. Tačiau tą gražų ąžuolą, lietuviškos savasties simbolį, išgelbėjo kaip tik Viktoras Bergas, pirmasis Lietuvos gamtosaugos įstaigos vadovas. Tarpukario Lietuvoje gamtosauginę veiklą aktyviai plėtojo Tadas Ivanauskas, bet tada gamtos ginti nuo atsirandančių pramonės monstrų nereikėjo, nes tų monstrų dar nebuvo. Tačiau to labai prireikė po karo. 1947 metais įkuriama Medžioklės ūkio valdyba, kuri vėliau perorganizuojama į Gamtos apsaugos komitetą. Išleidžiamas pirmasis gamtos apsaugos įstatymas, įkuriama Lietuvos gamtos apsaugos draugija. Visiems šiems darbams vadovavo Viktoras Bergas. Su mokslo organizacijų pagalba jis įvedė tvarką gamtos apsaugos srityje. 1983 m. V. Bergui buvo skirta prof. Tado Ivanausko gamtosauginė premija. „Reikia greičiau sodinti medžius. Reikia žemei ir žmonėms palikti dovaną. Tai kiekvieno šventa pareiga. Mūsų šventa pareiga – žemei grąžinti skolą. Skola žmonėms turi būti atlyginama, o žemei – dvigubai“, - rašė V. Bergas savo dienoraštyje.

Aplinkos ministerijos V. Bergo premija įsteigta 1995 m. Ji skiriama Aplinkos  ministerijos darbuotojams už reikšmingus darbus ar ilgametę sėkmingą veiklą aplinkos formavimo bei apsaugos srityje. Premija teikiama kas dveji metai, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną.

 

Apdovanojimų „lietus“

Šiemet V. Bergo premiją pelnė Telšių miškų urėdijos Ubiškės girininkijos eigulys Petras Dabrišius ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės meteorologijos stoties vyresnysis stebėtojas Bronislovas Kaselis. 
Be to, šiemet pirmą kartą labiausiai nusipelniusiems darbuotojams buvo įteiktas Aplinkos ministerijos įsteigtas Garbės ženklas. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas šiuo ženklu apdovanojo Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoją Ireną Čeponienę, Panevėžio miškų urėdijos Anciškių girininką Antaną Kizį ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Valstybinės priežiūros normų skyriaus vyriausiąjį specialistą Vytautą Sūdžių.

Buvo įteikti apdovanojimai ir tradicinio kasmetinio verslo įmonių konkurso „Laimėjimai aplinkosaugoje“ laureatams. Šį konkursą rengia Aplinkos ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Aplinkos vadybos ir audito institutas bei Inžinerinės ekologijos asociacija. Šiemet jį laimėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“, „Traidenis“ ir „Simple Green Baltic“.
Žinoma, kad ir kaip darniai veiktų valstybinė aplinkosaugos sistema, kad ir kaip mažai aplinką terštų pramonė, labai svarbu, kad aplinkos apsauga rūpėtų visuomenei. Tad jau kelintus metus Pasaulinės aplinkos dienos proga Aplinkos ministerija pažymi visuomeninių akcijų iniciatorius, aktyvius gamtosaugininkus, ekologiško gyvenimo būdo propaguotojus. Štai ir šių metų aplinkosaugininkų šventėje už pilietinį aktyvumą saugant aplinką, ją tausojant buvo apdovanoti visuotinės švaros akcijos „Darom!“ organizatoriai; Marius Jovaiša – už „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyną, kino teatras „Skalvija“ – už vadinamuosius žaliuosius seansus, kai atnešusiems perdirbti tinkamų atliekų žiūrovams filmas rodytas nemokamai, Viktorijos ir Jono Kačerauskų šeima – už ekologiško gyvenimo būdo propagavimą, kurjerių tarnyba „Messenger LT“ – už dviračių populiarinimą Vilniuje, akcinė bendrovė VST– už 555 gandralizdžius, iškeltus ant metalinių stovų, Jurgita ir Vytautas Liansbergiai – už didžiausios Lietuvoje šikšnosparnių kolonijos globą Grigiškėse ir Lietuvos ornitologų draugija – už paukščių stebėtojų ralių organizavimą.
Aplinkos ministerijos ženklu „Už visuomeninę veiklą“ apdovanotas bendrijos „Atgaja“ projektų vadybininkas Linas Vainius.

 

Iškilmingai padėkota darbščiausiems

 

Aplinkos ministro padėkos buvo pareikštos nemažam būriui ministerijos darbuotojų: Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkijos girininkui Sauliui Adomavičiui, Telšių miškų urėdui Bronislovui Baniui, Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus vedėjui Albertui Bitinui, Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Drobeliui, Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų tvarkymo skyriaus vedėjai Reginai Veteikienei, kitems darbštuoliams.                      
Po apdovanojimų ceremonijos kino teatre „Forum cinemas“ buvo surengta garsaus prancūzų fotografo ir dokumentininko Jano Artuso Bertrano (Yann Arthus-Bertrand) filmo „Namai“ premjera. Šį filmą Lietuvoje pristatė Aplinkos ministerija ir Prancūzų kultūros centras. Prieš seansą su „Namais“ šventės dalyvius supažindino Prancūzijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Fransua Lomonje (Francois Laumonier). Birželio 5-ąją ši kino juosta pirmą kartą buvo demonstruojama įvairiose pasaulio šalyse. Taigi siekta, kad ilgametražį filmą apie Žemės grožį, apie žmonių daromą žalą gamtai ir būtinybę išsaugoti tuos jos turtus, kurie dar liko, pamatytų kuo daugiau žiūrovų visame pasaulyje.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"