Paieška Paukštis mėgdžiojo žmogų

Paukštis mėgdžiojo žmogų

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Garso režisierius Vidmantas BLAŽYS – gerai žinomas Lietuvos gamtos garsų „medžiotojas“, išleidęs keletą autorinių kompaktinių plokštelių su unikaliais paukščių ir kitų gyvūnų balsų įrašais. Šis hobis lydi jį jau daugelį metų. Prieš imdamasis šios veiklos V. Blažys labai domėjosi kitų gamtos balsų įrašinėtojų veikla, nes, pasak jo, būtina lygiuotis į geriausius. Tai padėjo pasiekti tokią įrašų kokybę, kurią drąsiai galima lyginti su žymiausių pasaulio garsų įrašinėtojų laimėjimais.

 

Įgarsino daug filmų

 

„Gimęs, augęs Vilniuje, esu kaip ir miesto vaikas, bet mano tėvai, buvę profesionalūs dainininkai, ilgam išvykdavo, gastroliuodavo po tų laikų Sovietų Sąjungą, tad visos mano anų metų vasaros praleistos pas giminaičius kaime, Žemaitijoje, - prisiminė V. Blažys. –  Gal mano hobis, dabartinis užsiėmimas – gamtos garsų įrašymas – yra kažkokia asociacija su tų laikų aplinkos pažinimu ir meile gamtai. Labai anksti pradėjau dirbti, dar nebaigęs nė vidurinės. Mokydamasis vakarinėje mokykloje, sulaukęs penkiolikos metų, įsidarbinau vienoje gamykloje fotografu ir dirbau šį darbą bene dešimt metų. Paskui vienuolika metų triūsiau kino mėgėjų klube, veikusiame prie profesinių sąjungų tarybos. Klube užsiėmimas buvo įdomus –  parinkdavau muziką, įrašydavau efektus, diktorių, taip įgarsindavau mėgėjiškus filmus. Ten dirbdamas susipažinau su kino mėgėju Vytu Jankevičiumi, kuris dabar yra gerai žinomas gamtos filmų kūrėjas. Tuo metu įgarsinau jo pirmuosius mėgėjiškus filmus. Vėliau V. Jankevičius įsidarbino Lietuvos televizijoje, tapo profesionalu, tad mūsų keliai kaip ir išsiskyrė. Bet 2000-aisiais pasiūlė įgarsinti jo naujai sukurtą filmą apie Čepkelių raistą. Nuo tada vėl pradėjome bendradarbiauti ir filmuoti mūsų krašto gyvūniją. Šiuo metu esu laisvai samdomas garso operatorius – režisierius, dirbu filmavimo aikštelėse bei darant filmų garso takelio montažą. Atnaujinus bendradarbiavimą su V. Jankevičiumi esu daugelio jo filmų garso takelių autorius. Keliaujant po Lietuvą pamažu kaupėsi gamtos garsų įrašų fonoteka. Kilo mintis: kodėl neišleidus įrašų su Lietuvos paukščių balsais? Juk tai daroma visuose pasaulio civilizuotuose kraštuose, kiekvienoje save gerbiančioje šalyje leidžiami įrašai su to krašto paukščių balsais. Lietuvoje iki to meto buvo žinoma tik pora vinilo plokštelių su paukščių ir kitais gamtos garsų įrašais, bet jie, deja, nelabai kokybiški. Kai susikaupė daugiau įrašų, parėmus Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, išleidau pirmą kompaktinę plokštelę „Kretuono balsai“. Kretuono ežeras yra Švenčionių rajone, jame – didelė sala, kurioje peri įdomių ir retų rūšių paukščiai. Be to, labai įdomi vietovė yra prie Kretuono – Žemaitiškės pievos. Tai lyg ir raistelis, pelkė. Tose pievose taip pat yra labai įvairių rūšių paukščių. Taigi ši teritorija itin turtinga paukščių balsais, bet įrašinėjimui aplinka nėra dėkinga, nes visai šalia kaimas, vieškelis. Laikausi taisyklės: arba labai geras įrašas, arba jokio. Tačiau sunku pasiekti, kad nebūtų girdėti lėktuvų, mašinų, traukinių ar kitų urbanistinių triukšmų, visokiais būdais įrašuose to vengiu. Apskritai mūsų Žemėje, tiek sausumoje, tiek vandenynuose labai didelė triukšmo problema. Vien dėl to kai kurie gyvūnai keičia savo gyvenseną ir elgseną, o paukščiai - netgi savo giesmių niuansus.“

 

Pelnė penkias Petro Abukevičiaus premijas

 

Antra kompaktinė plokštelė „Novaraisčio balsai“ atsirado iš Novaraistyje įrašytų sparnuočių giesmių. Novaraistis – tai buvęs durpynas Šakių rajone, beje, gamtininkui labai įdomi vietovė. Tad bendradarbiaudami V. Jankevičius ir V. Blažys apie Novaraistį sukūrė filmą, už kurį abu gavo Petro Abukevičiaus premiją. Už filmus apie gamtą Vidmantas yra pelnęs penkias P. Abukevičiaus premijas.

„Taigi realizuoju sumanymą leisti plokšteles bendru pavadinimu „Lietuvos gamtos garsai“. Man įdomios tos vietos, kurios kuo nors ypatingos, gausios paukščių ir kitų gyvių. Labai svarbu, kad vietovės aplinka būtų kuo mažiau paliesta urbanistikos, kad būtų galima įrašyti... net ir tylą. Ypač įdomūs gamtos kampeliai, kurie ypatingi sava akustika. Slėnis, skardingas upės vingis ar miško laukymė – kiekviena vieta turi savo nepakartojamą skambesį. Klausant įrašus kiekvienas žmogus girdimą aplinką įsivaizduoja savaip. Žymus gamtos garsų rašytojas Bernie Krause yra pasakęs: „Paveikslas yra nupasakojamas tūkstančiais žodžių, o garsus nupasakoja tūkstančiai paveikslų“. Įrašinėjant gamtos garsus, viskas labai priklauso nuo oro sąlygų – vėjo krypties ir stiprumo, nuo kritulių, kitų veiksnių. Man svarbu ne tik įrašyti kokios nors rūšies paukščio balsą, bet ir atkurti aplinkos, kurioje tą paukštį pavyksta „pagauti“, foną. Todėl kompaktinės plokštelės ir orientuotos pagal tam tikras vietoves... Ateityje planuoju išleisti Biržų girios balsų kompaktinę plokštelę, nes įrašai jau padaryti. Tik dabar sunku rasti rėmėjų, kurie padėtų išleisti vieną ar kitą naują diską, nes tai nėra populiarūs įrašai. Bet žmonėms, kurie domisi gamta, jie įdomūs. Manau kiekvienas galėtų pažinti ir atskirti bent kelių paukščių balsus, kaip skiriame augalus, medžius. Vaikams įdomu ir žaisminga pažinti paukščių balsus, ypač lankantiems ikimokyklines įstaigas, besimokantiems pradinėse klasėse ar net vidurinių klasių mokiniams. Kelis kartus kreipiausi į Švietimo ir mokslo ministeriją, bet jokio susidomėjimo nesulaukiau, nors žinau, kad pedagogai tokius įrašais mielai naudotų. Aišku, žemoji pedagogų grandis geriausiai žino, ko reikia vaikams. Ateityje esu numatęs išleisti vaikams ir jauniesiems ornitologams paukščių balsų pažinimui trumpų giesmių fragmentų įrašus.

Lietuvoje lankosi maždaug 300-350 paukščių rūšių. Jau turiu arti dviejų šimtų rūšių balsų įrašus. Bet dar daugelio trūksta. Tad savo fonoteką pastoviai papildau naujais įrašais“, - dėstė apie artimiausius veiklos planus garso režisierius.

 

Kartais tylą pertraukia šūviai

 

Kartais Vidmantas Blažys lankosi netoli Vilniaus esančioje Rūdninkų girioje, kuri stebina kraštovaizdžio įvairove. Siekiant įrašyti toje vietoje neretą pelėdą lututę, teko keturis kartus atvažiuoti, kol sulaukė jos naktinės giesmės. Rūdninkų girioje esančiame poligone dažnai vyksta šaudymo pratybos. Be to, įrašinėjant ramiose vietose kartais pasigirsta šūvių – brakonieriai po mišką bastosi. Pavyzdžiui, „Novaraisčio balsuose“ viename nakties įraše girdėti šūviai. Tuos šūvius autorius paliko ir kompaktinėje plokštelėje, nes jie bendrame fone labai savotiškai nuskamba – aidu nuvilnija per raistą, tarsi paliudydami, kad mūsų gamta yra labai trapi: gyvūnus galima iššaudyti, ar kitaip išnaikinti.

„Iš pradžių įrašinėjau tai, kas man atrodė gražu, vos ne viską iš eilės. Paskui jau važiuodavau gaudyti konkrečios rūšies paukščio balso. Mane konsultuoja ornitologai, visada sulaukiu jų pagalbos. Daug padeda gamtininkai Vytautas Jusys, Eugenijus Drobelis, Selemonas Paltanavičius, profesorius Petras Kurlavičius ir kiti. Pernai pavasarį prie Neries norėjau įrašyti naminę pelėdą. Tai nelabai retas paukštis, bet jos paslaptingas ūbavimas. Kai kuriuos paukščius prisišaukiu pats. Taigi nuvykęs prie Neries, švilpaudamas vilioju pelėdą, o tai vyko labai ankstų rytą, brėkštant, ir, matau, atskrenda paukštis – neaišku koks, nes regėti tik siluetas, atsitūpia ant šakos ir tokiu pačiu balsu man atsiliepia. Aiškiai matau, kad ne pelėda, mažesnis paukštis. Pasirodo, atskrido kėkštas, kuris labai geras mėgdžiotojas – gali kniaukti kaip katinas, įvairiausių kitų gyvūnų balsus sugeba pakartoti. Taigi jis mane ir mėgdžiojo“, - pasakojo V. Blažys.

 

Tenka praleisti naktį palapinėje

 

Norint įrašyti paukščių balsus, tenka griebtis įvairių gudrybių. Garsą įrašyti geriau iš arčiau, bet prie paukščio prisėlinti yra sudėtinga, pajutęs žmogų jis nuskrenda. Pavyzdžiui, įrašinėjant paukščių giesmes „Novaraisčio balsuose“, teko iš anksto statytis palapinę, kad gervės prie jos priprastų. Gervės, kaip žinoma, atskrenda prieš pat saulėlydį. Tad į palapinę patekti reikia gerokai anksčiau. Sulaukęs vakarinio atskridimo, toje palapinėje „nakvoja“, tūno ligi ryto. Kai saulė kyla, paukščiai vėl išskrenda maitintis į laukus. Tik tada galima išlįsti. Taigi palapinėje tenka išbūti po keliolika valandų. Dabar gervių gausa didelė, pavyzdžiui, į Novaraistį rudenį jų atskrenda po 2-3 tūkstančius. Panašus laukimo metodas naudojamas norint įrašyti kurtinių tuoktavietės balsus.

Kokybiškiems įrašams daryti V. Blažys naudoja skaitmeninę įrašymo techniką, įvairaus kryptingumo jautrius mikrofonus, parabolinį mikrofoną, kuriuo paukščio balsą galima įrašyti iš toli. Ne visada geriausias rezultatas pasiekiamas įrašant iš arti, nes visą foną nustelbia to paukščio balsas, taigi išnyksta aplinkos natūralumo efektas. Įrašinėjant vieną paukštį, dažnai girdėti ir kitų paukščių balsai, bet dėl to įrašas būna dar spalvingesnis. Prie paukščių choro kartais prisijungia nesparnuotieji padarai: varlės, rupūžės, vilkai, elniai, stirnos, kiti gyviai.  

„Ventės rago ornitologui Vytautui Jusiui padedant, planuojame išleisti Nemuno deltos paukščių iliustruotą knygelę su balsų įrašais. Tai labai gausiai besibūriuojančių paukščių vieta. Tik šiek tiek nepalanki aplinka, nes daug pašalinių garsų: motorinių valčių, traktorių burzgimo ir kt. Jau šiemet pavasarį kai ką pradėjau įrašinėti – visą pavasarinį paukščių (žąsų ir kitų) balsų įvairumą. Labai norėčiau išleisti ir, ko gera, taip bus, Žuvinto vietovės bei Dainavos – Dzūkijos nacionalinio parko – gyvūnijos balsų plokštelę. Jau nemažai įrašų iš ten turiu, ypač iš Čepkelių apylinkių. Šiemet tose vietose įrašiau kurtinį, taip pat kitą retą paukštį – žalvarnį. Dabar intensyviai įrašinėju Viešvilės rezervate, diskas bus pavadintas „Karšuvos girios balsai“. Jau antri metai rezervato direktorius Algis Butleris talkina ir konsultuoja darant įrašus. Rezervate įrašiau dirvinį sėjiką. Šių sparnuočių visoje Lietuvoje suskaičiuojama tik keliasdešimt perinčių porų.

Gamtos įrašais iliustruota Veronikos Povilionienės ir Dainiaus Pulausko plokštelė „Vakaro dainos, lopšinės“ (lopšinėje skamba nuostabi lakštingalos giesmė). Ne taip seniai Gediminas Storpirštis išleido kompaktinę plokštelę „Pranciškaus sodas“, kur tarp dainų panaudoti įvairių paukščių balsai. Naujausias darbas - išleista plokštelė „Lietuvos paukščių balsai“ prie poeto Mykolo Karčiausko eilėraščių rinkinio vaikams „Jojam varnų kaustyt“. Taigi fonotekos ištekliai neretai naudojami praktiniais tikslais, pavyzdžiui, kaip aplinkos garsai kino filmuose, ar ornitologų interneto svetainių paukščių apibudintojui. Neseniai savo lėšomis pirmąsias kompaktines plokšteles išleidau pakartotinai. Šių plokštelių galima įsigyti „Muzikos bombos“ parduotuvėse“, - informavo Vidmantas Blažys.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"