Paieška Aukšlė – mėgėjų ir profesionalų žuvis

Aukšlė – mėgėjų ir profesionalų žuvis

Vacys PAULAUSKAS

Garbės žvejys

 

Einu kartą Neries link, o priešais garbaus amžiaus žmogus pėdina ir niekaip negali akių atitraukti nuo mano dėklo su meškerėmis. Palabinu sutiktąjį, o šiam to tik ir reikia šnektai pradėti: „Tai matau meškerioti susiruošei. Pavydžiu tiems, kurie moka žuveles vilioti. Aš visą amžių sunkiai ir daug dirbau, žvejoti nebuvo kada, o ir noro tam nejaučiau. Dabar bedarbis pensininkas – laiko per akis. Galėčiau su meškere prie vandens pasėdėti, vieną kitą žuveliuką nors savo rainiui pagauti, tačiau žuvauti nemoku.“ Nuraminau aną, kad mokytis niekada ne vėlu. Patariau meškerėlę įsitaisyti ir savo mokslus nuo aukšlių pradėti. Daugelyje vandenų jų gausūs tuntai plaukioja ir neblogai kimba. Galima ne tik katiną pamaloninti, bet ir sau skanų valgį prasimanyti.

 

Sidabrašonės vikruolės

 

Lietuvoje aptinkamos dvi aukšlių rūšys: paprastoji ir srovinė. Mėgėjų ir verslinei žūklei reikšmingos tik paprastosios aukšlės. Jų gausu Kuršių mariose, ežeruose, upėse, tvenkiniuose ir kanaluose. Srovinės aukšlės aptinkamos tik upėse. Jos panašios į paprastąsias, tačiau dažnai esti smulkesnės. Jų šoninė linija išlinkusi į apačią yra apsupta dviem eilėmis juodų taškelių, todėl atrodo dviguba ir labai ryški. Tikslingai meškeriotojai šių žuvų negaudo. Jomis minta plėšrios žuvys, todėl gali būti naudojamos kaip masalas. Srovinės aukšlės saugomos Berno konvencijos.

Visiškai kitokio statuso nusipelnė paprastosios aukšlės. Už srovines šios sidabrašonės ne ką didesnės. Smagu, kai kimba apie 13 cm ilgio žuvelės, tačiau pasitaiko ir 15 cm perkopusių 50 g viršijančių gražuolių. Kadangi meškeriotojų vertinamos ir tikslingai gaudomos tik paprastosios aukšlės, dažniausiai šios žuvų rūšies pavadinimas meškeriotojams skirtoje literatūroje trumpinamas paliekant tik žodį aukšlė.

 

Skirtingi vertinimai

 

Dauguma meškeriotojų mėgėjų įsitikinę, kad aukšles gaudyti didelio mokslo nereikia. Kelios dešimtys aukšlių per pusdienį – neblogas rezultatas.

Visiškai kitaip apie šias žuveles kalba meškeriojimo meistrai profesionalai: „Gaudyti aukšles – didelis menas ir pati geriausia mokykla jaunam žvejui, – savo knygoje „Mėgėjiška ir sportinė žūklė“ rašo Steponas Pučinskas. – Ją išėjusiam ir kitų žuvų, net tų didžiųjų, gaudymas neatrodo toks sudėtingas. Ne veltui sakoma: kas moka gaudyti aukšles, moka gaudyti ir visas kitas žuvis.“ Šių žodžių teisingumą patvirtina toks pavyzdys: 1995 m. gegužės 27 d. Elektrėnų vandens saugyklos šiltajame kanale vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus skyriaus jaunimo meškeriojimo varžybos. Jas laimėjo S. Pučinsko mokinys, tuometis abiturientas Algirdas Kuzas. Per tris valandas jis sugavo 540 aukšlių, kurių masė buvo 7,2 kg. Vidutinis gaudymo greitis – 3 žuvytės per minutę. 2001 ir 2002 m. A. Kuzas tapo Lietuvos sportinės žūklės čempionu. Šiuo metu jis gyvena ir meškeriodamas varžybose laurus skina Jungtinėje Karalystėje. Dabar garsus Lietuvoje sportinės žūklės meistras Marius Baranauskas aukšlių meškeriojimą įvardija kaip sportą bei meną kartu ir pastebi, kad šios žuvys gaudomos po 4-6 per minutę.

Palikę profesionalus galynėtis tarpusavyje, aptarkime, ko galime iš jų pasimokyti, kad ir aukšlių mėgėjų žvejyba (čia labai norėčiau parašyti aiškiau: aukšlių mėgėjiška žvejyba, tačiau likčiau nesuprastas kalbininkų) taptų patrauklesnė bei rezultatyvi.

 

Mėgėjų žvejybos įrankiai

 

Aukšlių žūklei tiks teleskopinis meškerykotis be žiedų ir ritės. Pageidautina su linkstančia tik viršūne. Sportininkai juos vadina kotais su greita linkimo akcija. Tačiau už tą akciją, ko gera, daug svarbiau meškerykočio ilgis ir jo lengvumas. Kita vertus, būtina žinoti: kuo kotukas lengvesnis, tuo jis brangesnis. Taigi, tokio pat ilgio viena meškerėlė gali vos porą dešimčių litų kainuoti, o kitos be poros šimtų nenupirksi. Na, o sportininkai įsigyja reikalingą meškerę negailėdami tūkstančio litų ir daugiau. Mėgėjų žūklei universaliausias 4 m ilgio meškerykotis. Tinkamai jaukinant ir žemai sėdint aukšles galima suburti arčiau kranto. Tada tiks 3-3,5 m kotukas – ranka  mažiau pavargs, o žvejyba taps spartesnė.

Įsigijus meškerykotį be specialaus segtuko plongalyje valui pritvirtinti, jį galima nusipirkti ir priklijuoti arba iš 0,3 mm vielos susimeistrauti pačiam. Ant plongalio patartina užverti guminį ar plastikinį vamzdelį. Prisegus prie koto valą ir vamzdeliu paslėpus segtuką, valas mažiau painiojasi, o įrangai pakeisti taupomas laikas. Ant meškerykočio storgalio tinka užmauti silikoninį arba guminį žiedelį kabliukui tvirtinti, kai žvejybai paruošta meškerė laikinai nenaudojama. Į silikoninį žiedelį kabliuką galima įsmeigti, o su guminiu žiedeliu – jį prie storgalio prispausti.

Plūdinės meškerės įrangą arba sistemą sudaro pagrindinis valas, plūdė, svareliai, pavadėlis ir kabliukas. Aukšlių meškeriojimui naudojamas plonas 0,12-0,10 mm pagrindinis valas ir 0,10-0,08 mm 10-15 cm ilgio pavadėlis. Stovinčiame vandenyje adatos formos plūdė su aiškiai matoma ryškia antena imama kuo mažesnė (iki 1 g), tekančiame, priklausomai nuo  srovės greičio – didesnė ir storesnė. Pagal plūdelių keliamąją galią parenkami ir svareliai. Geriau vienas šalia kito užspaustų kelių apvalių šratukų grupė. Paruoštos įrangos suvyniojamos ant specialių arba savadarbių lanktelių. Ant jų nurodomas įrangos ilgis, valo bei pavadėlio storis ir kita meškeriotojui reikalinga informacija. Vienam meškerykočiui geriau turėti kelias paruoštas įrangas. Susipainiojus ar nutrūkus jas lengva pakeisti ir taip taupyti laiką. Patogiau, kai visi lankteliai yra vienodo dydžio. Taip taupoma vieta juos transportuojant.

 

Masalai

 

Aukšlių valgiaraštis gana įvairus. Plaukiodamos netoli vandens paviršiaus jos medžioja vabzdžius, neatsisako kitų vandenyje pasitaikančių skanėstų. Aukšlių galima pasigauti ant kabliuko užvėrus musę, pašutintą perlinę kruopą, tešlos, blyno ar duonos gabaliuką, sliekutį, apsiuvos ar uodo trūklio lervą. Visi šie masalai žuvelėms skanūs, tačiau nė vienas iš jų neprilygsta dažniausiai naudojamam masalui – musės lervai. Kartais ant kabliuko lieka tik jos odelė, o aukšlės griebia ją kaip pašėlusios. Neturint musės lervų, kartais gelbsti smulkiai supjaustyti švieži arba rūkyti lašinukai. Ant jų dažnai meškeriojamos aukšlės žiemą Elektrėnų marių šiltajame kanale.

 

Jaukinimas

 

Sėkminga aukšlių žūklė be jauko sunkiai įmanoma. Gaudant be konkurentų nebūtinai jis turi būti firminis ir brangus. Kartais užtenka į vandenį įmesti saują smėlio. Tuomet jos puikiai reaguoja į sudrumstą vandenį bei triukšmą ir daug greičiau susigundo masalu. Teko girdėti, jog vienas garbaus amžiaus meškeriotojas gaudo aukšles jaukindamas jas saulėgrąžų aliejuje pakepintu smėliu.

Paruoštą jauką nusipirkus parduotuvėje vargo mažiau, tačiau yra meškeriotojų, kurie mėgsta eksperimentuoti ir jauką gaminasi patys. Visų jaukų pagrindą sudaro džiūvėsiai. Jų galima nusipirkti arba pasiruošti namuose iš duoninių ir konditerinių produktų. Kad vandenyje sklistų viliojantis aukšles jauko debesėlis, galima šiek tiek pridėti pieno ir kiaušinių miltų. Jauką pagerins vienas kitas šaukštelis kakavos, žiupsnelis vanilinio cukraus. Kokybė pagerės dar pridėjus kvietinių sėlenų. Jos beveik neprisigeria vandens, padaro jauką purų, lėtai skęsdamos iš toli vilioja žuvis. Savos gamybos jaukas geras tuo, kad keičiant sudėtines dalis galima eksperimentuoti, prisitaikyti prie vandens telkinio ir žūklės sąlygų. Turint patirties, galima maišyti su pirktiniais jaukais ir jų priedais.

Ruošiant jauką prie vandens galimi du jo drėkinimo būdai. Pirmasis – kai jaukas atsargiai sudrėkinamas tiek, kad būtų galima suformuoti rutuliuką. Antrasis – tai perdrėkintas, košės konsistencijos jaukas. Teisingai paruoštas jaukas, tekštelėjęs į vandenį, tuojau pat suyra ir pasklinda aukšles viliojančiu debesėliu. Jaukinant mažais kiekiais, bet nuolat, į vandenį krentantis jaukas sudaro stulpą, apie kurį nuolat būriuojasi žuvys. Meškeriojant stovinčiame vandenyje, jauko rutuliukas arba košės gumulėlis visą laiką metamas į tą pačią vietą, kur meškeriojama. Tekančiame vandenyje, priklausomai nuo srovės stiprumo, jaukas į vandenį turi kristi nuo meškeriojimo vietos porą metrų prieš srovę.

 

Žūklė

 

Gaudant aukšles svarbu pastebėti net patį menkiausią plūdės padėties pasikeitimą ir suspėti pakirsti. Kol viena ranka traukiama žuvis, kita būtina suspėti įmesti į tą pačią vietą truputį jauko. Žuvis, kad neatsidurtų už žvejo nugaros, pasitinkama išskėstais rankos pirštais. Tarp jų pakliuvus valui, žuvis greičiau pačiumpama ir atkabinama. Kartais masalas įrijamas giliau, tada kabliukui išimti naudojamas specialus atkabeklis.

Paprastai aukšlės gaudomos nedideliame iki 70 cm gylyje. Pasitaiko, skęstant jaukui, aukšlės leidžiasi iš paskos ir kimba giliau. Didinti ar mažinti gaudymo gylį parodo plūdė. Jeigu žuvys pradėjo rečiau kibti, o plūdelė vis neria gilyn, verta pabandyti meškerioti didesniame gylyje. Plūdei šoktelint aukštyn, slystant vandens paviršiumi ar bandant atsigulti, meškerioti galima truputį aukštesniame vandens sluoksnyje.

Aukšlių meškeriojimas tikrai smagus, rezultatyvus ir užkrečiantis. Jis įkandamas ne tik profesionalams, bet ir pradedančiajam arba tik per atostogas paimančiam meškerę žmogui. Aukšlių žvejyba patinka vaikams ir yra gera meškeriojimo mokykla.

Sulaukėme vasaros, todėl atostogaudami kur nors prie vandens telkinio nepamirškime, jog jame galima ne tik maudytis. Paimta į rankas meškerėlė leidžia arčiau prisišlieti prie gamtos ir geriau pažinti nuostabų žuvų pasaulį.

 

Verta pamatyti

 

Daugelyje šalių meškeriojimas labai populiarus, o šios šakos sporto varžybos sutraukia minias žiūrovų. Ypač smagu stebėti plūdinės meškerės meistrų rungtynes.

Pamatyti šį gražų reginį galima š. m. birželio 27 d. Vilniuje. Čia, prie Baltojo tilto, 11 val. įvyks VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Meškeriojimo varžybų atidarymas.

Nuo 12 val. Lietuvoje ir kitose šalyse gyvenantys sportininkai Neries pakrantėje ruošis startui. 14 val. prasidės keturias valandas trunkanti atkakli kova daugiausiai žuvų Neries upėje sugavusiems meistrams išaiškinti.

Tikimasi gerų laimikių, kuriuose aukšlės užims deramą vietą.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"