Paieška Mažareikšmė žala gamtai

Mažareikšmė žala gamtai

Antanas PETRAUSKAS

Socialinių mokslų daktaras

 

Gyventojų bei juridinių asmenų teises ir pareigas, užtikrinančias sveiką ir saugią aplinką, harmoningą visuomenės ir gamtos sąveikos raidą, organizmų įvairovės ir jiems būtinos gyvenamosios aplinkos išsaugojimą, nustato Aplinkos apsaugos įstatymas.

Pareikšti ieškinius dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo turi asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žala, o kai padaryta žala valstybės interesams – Aplinkos ministerijos bei kiti įstatymų įgalioti pareigūnai. Pastarieji ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pateikti juridiniam arba kitam asminiui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę. Ieškinys gali būti pareikštas per 5 metus nuo tos dienos, kada prevencinės aplinkos atkūrimo priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas aplinkai žalą padaręs juridinis ar fizinis asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš šių dviejų aplinkybių atsirado vėliau. 

Visais atvejais žala aplinkai ir kiti nuostoliai gali būti pripažinti kaip mažareikšmė žala ir neišieškomi iš kaltųjų, jeigu žala (nuostoliai) yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos viršytų aplinkai padarytą žalą, t.y. iš juridinio ar fizinio asmens išieškomą sumą.

Žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme žala tvarkos aprašo nustatytos sąlygos, kurioms esant žala aplinkai ir kiti nuostoliai gali būti pripažinti mažareikšme žala bei aplinkos apsaugos valstybinės kotrolės, valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų veiksmai dėl mažareikšmės žalos nustatymo ir jų atlikimo tvarka. Bet šis aprašas negali būti taikomas nustatant žalą ir kitus nuostolius dėl kurių negali būti pateikti ieškiniai teismui, kai suėjęs senaties terminas.

Pagal Mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką, šias išlaidas sudaro ieškinio teismui dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo parengimo ir išsiuntimo išlaidos. Šiemet taikoma 54 litų dydžio mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų reikšmė. Jau minėto aprašo nustatyta, kad tuomet, kai pažeidėjo – juridinio ar fizinio asmens – padaryta žala aplinkai ir kiti nuostoliai yra mažesnė už jos išieškojimo išlaidas, paskaičiuotas pagal nurodytą metodiką, žala aplinkai ir kiti jai padaryti nuostoliai yra pripažįstami mažareikšme žala, kurios iš pažeidėjo išieškoti priverstine tvarka ekonomiškai nenaudinga. Tam, kad  būtų vykdomas toks išieškojimas, žalos aplinkai ir kitų nuostolių dydis turi viršyti tais metais taikomą mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų dydį.  Jį kasmet tvirtina aplinkos ministras.

Pareigūnas išaiškinęs pažeidėją, dėl kurio kaltės aplinkai padaryta žala, apskaičiuoja jos dydį ir pasiūlo ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą. Jos neatlyginus, o pareigūnui nustačius, kad pažeidėjo žalos aplinkai ir kitų nuostolių piniginė išraiška yra mažesnė už mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidas, per 10 darbo dienų parengiamas įsakymas dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme žala gamtai. Priešingu atveju, pradedamas teisminis aplinkai padarytos žalos ir kitų nuostolių išieškojimas.

Visais atvejais sprendimas pažeidėjo aplinkai padarytą žalą ir kitus nuostolius pripažinti mažareikšme žala neatleidžia jo nuo pareigos geranoriškai atlyginti tokią žalą ir nuostolius.    

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"