Paieška Gamtininkai – skurdo vaikai?

Gamtininkai – skurdo vaikai?

Jonas GEDMINTAS

 

Lietuvoje ir jauniesiems gamtininkams nūnai – ne pyragai. Mat daugelyje mokyklų lėšų bent kiek apmokėti jaunųjų gamtininkų vedliams nebelieka. Tačiau esama kai kur dar užsilikusių entuziastų, kuriems ir smūgiai finansine lazda per pirštus – ne bėda. Tokia, regis, ar nebūsianti ir Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos vyr. biologijos mokytoja Rasa Vaišvilienė. Ji šioje mokykloje jau dirba dvi dešimtis metų.

„Šešerius metus dėsčiau dailę. Pradžioje, kai pradėjau dirbti, biologijos mokytojos (pagal išsilavinimą esu biologė) valandų negavau, tad, būdama artima dailei, ir ėmiausi vaikus mokyti piešimo“, - pasakojo Rasa Vaišvilienė.

„Su dailės dalykais, ko gero, nesusipykote ir dabar?“, - drįsau pasiteirauti.

„Jokiu būdu... Kai su vaikais pristatome kokius projektus, tai man, o ir auklėtiniams, labai praverčia. Darome daug bendrų projektų ir su dailę dėstančiais pedagogais. Ypač mėgstu grafiką“, - sakė vaikus į gamtos pasaulį vedanti pedagogė.  

Paprašius kiek išsamiau papasakoti apie darbus Raseinių „Kalno“ vidurinėje mokykloje, mokytoja Rasa Vaišvilienė sakė, jog gražiai dirba su gamtą pamėgusiais moksleiviais, kuriuos jungia būrelis „Biofanai“. Gaila, jog tokiai veiklai būrelis „Biofanai“ šiemet vadinamųjų apmokamų valandų „nenusipelnė“, tačiau vis tiek dirbama.

„Išeitų taip: būrelio kaip ir nėra, tačiau mokiniai į užsiėmimus renkasi. Susirenka apie 20 moksleivių (nuo 6 iki 12 klasės). Dirbu su jais nemokamai. Nes mažinamos neformaliam ugdymui skiriamos lėšos“, - sakė pedagogė Rasa Vaišvilienė

Na, teko tikslintis: kuo gi konkrečiai užsiima tie „Biofanų“ būrelio nariai, jei jokiu krepšeliu neskatinami?

Išgirdau, jog veikla ganėtinai plati. Sėdima ir prie mikroskopo, aiškinamasi apie mikroorganizmus... Susiruošiama ir į žygius pėsčiomis. Stebi vaikai paukščius (ir žiemą, nepamirštant ir lesinimo, lesyklėlių priežiūros). Dalyvaujama internetiniame projekte „Lesyklos“...

„Kaupiame duomenis, gal vėl dalyvausime jaunųjų mokslininkų konferencijoje. (Anksčiau Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre respublikiniame renginyje skaitėme pranešimą „Žiemojančių paukščių apsauga“.) Galėsime pagretinti ankstesnius ir dabartinius stebėjimus. Stebime Raseinių apylinkėse įsikūrusį jūrinį erelį. Kartu su suaugėliais dalyvavome ir paukščių stebėjimo ralyje. Aštuntokas mano sūnus Andrius tame ralyje kartu važiavo – jis buvo jauniausias dalyvis. (Aš pati labai domiuosi paukščiais, diplominis darbas buvo skirtas zylėms.) Ir Raseiniuose buvo surengtas paukščių stebėjimo maratonas, praėjusį rudenį surengėme ir Paukščių palydas“, - pasakojo Rasa Vaišvilienė.

Neatsitiktinai tiek ši pedagogė, tiek ir jos auklėtiniai bendrauja su šalyje žinomais ornitologais, Dubysos regioninio parko direkcijos specialistais (ypač su ekologu Vaidu Greičiumi). Beje, į regioninį parką dažnai išvykstama, surenkamos prie Dubysos ir niekdarių išmėtomos šiukšles. „Biofanų“ būrelio nariams rūpi ir kiti su ekologija susietieji dalykai, iš jų – ir gamtotvarka. Nepamiršta, suprantama, kelti ir inkilus, ir Pasaulinės Žemės dienos renginių. Žodžiu, auga ir naujieji mūsų šalies piliečiai, t.y. vyksta ir pilietinis ugdymas, kuris, ko gero, Lietuvoje, minint įvairiausias valstybines datas ir sukaktis, atsiduria nuošalėje.

Kiek nuliūdus, laikas vėl  būtų gręžtis prie kokių skrajūnų, t.y. paukščių. Tad ir teiravausi garbios pedagogės: kuo galėtų būti savitas „Biofanų“ būrelio atliekamas paukščių stebėjimas dabar, žiemos metu?

„Fiksuojame įvairius dalykus (ir prie mokyklos, ir prie namų – tai darau ir aš pati): ir paukščių skaičių, ir įvairovę, ir vėjo kryptį, ir temperatūrų svyravimus, ir... Tarp tų įvairių parametrų sieksime įžvelgti tam tikras tendencijas“, - sakė Rasa Vaišvilienė.

Vaikai, žinoma, labiau pažįsta žvirblį, zylę ir kokią varną. Pedagogė sakė, jog būna smagiau, kai aprašomas į lesyklą atskrendantis bukutis, genys, kokia šiaurinė zylė. Kai kurie vaikai gyvena kaimuose, tad stebėjimas mieste ir kaime – vis kitoks būnąs. Kaimuose, soduose, žiūrėk, atskrenda svirbeliai, lesantys obuolius, erškėčius... Vaikai tada yra susižavėję svirbeliais ar kitais retesniais sparnuočiais.

Beje, po Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos (neseniai minėjusios šimtmetį!) langais, teisingiau - ties biologijos kabineto langu, auga liepa. Joje tris metus paeiliui perėjo balandis keršulis.

„Tarsi koks eksponatas. Pavasarį (gegužės pabaigoje – birželio pradžioje) pamokas tame kabinete vedėme kone šnibždėdami – saugojome savo kaimyną. O kartu ir matėme ir kaip suka lizdą, kaip valgydina vaikelius ir t.t.“, - pasakojo už dyką didelį būrį savo auklėtinių į gamtos pasaulį vedanti Rasa Vaišvilienė.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"