Paieška Geležinkelius modernizuos, o pervažas...

Geležinkelius modernizuos, o pervažas...

Kęstutis TURONIS

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos Aplinkos apsaugos visuomeninės komisijos pirmininko pavaduotojas

 

Į mūsų šalies sostinę kasdien atvyksta 150-160 tūkst. žmonių - į darbą, spręsti įvairius reikalus, į svečius ar susipažinti su didžiausiu Lietuvos miestu. Neatsitiktinai tiek kalbama apie Vilniaus ir Kauno dipolį. Labai svarbu, kad iš Kauno sostinė būtų pasiekiama greitai, patogiai. Kol kas tik vaizduotės pagalba siekiame įveikti tą kelią mažiau nei per valandą ar net pusvalandį.

Vaizduotę skatintų ir UAB „Vilnius Consult“ parengta planuojamos ūkinės veiklos ataskaita „Techninė pagalba (projektavimas) linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui iki 160 km/val.“. Šį darbą užsakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracija. Projektui įgyvendinti žadama gauti ES Sanglaudos fondo lėšas.  

 

Svarbiausi darbai

 

Modernizuojamos trasos ilgis 101,17 km. Šiame ruože numatoma atstatyti irstančias sankasas, drenažą. Bus sutvirtinti arba naujai perdaryti penki nesaugūs tiltai, 81 pralaida. Kai kuriose vietose bus tiesinamas kelias, keičiamos sankasos. Nes dabar greitis negali viršyti 120 km/val. Kaišiadorių miesto ribose kelią teks gerokai patiesinti, jis netilps esamose geležinkelio žemės ribose. Bus keičiama skalda, valomi naftos produktai, kurių per daugelį metų iš netobulų lokomotyvų nemažai prilaistyta. Ypač patamsėjusi skalda yra geležinkelio stotyse, kur traukiniai stoviniuoja. Naujieji lokomotyvai jau kitokie, važiuoja greičiau, iš jų naftos produktai jau nebelaistomi, o ir degalų sąnaudos kur kas mažesnės.

Daugelyje ES šalių traukiniai rieda bėgiais daug greičiau. Netgi Rusijoje iš Maskvos į Peterburgą važiuoja 200 km/val. greičiu. UAB „Vilnius Consult“ parengtuose dokumentuose apie tokius greičius tarp Vilniaus ir Kauno neužsimenama. Negi prabėgus dar kokiam dešimtmečiui vėl reikės tiesinti kelio vingius?

 

Pralaidos varliagyviams, ropliams

 

Prieš daugelį metų įrengtosios pralaidos vandens nutekėjimui jau, galima sakyti, suvis susidėvėjusios. Tad projektuojama statyti naujas. Kai kurios bus žymiai padidintos (net iki 5 metrų pločio ir 4 metrų aukščio). Greta geležinkelio sankasos bus įrengtos nukreipiamosios tvorelės, pralaidos grunto užpildas bus toks pats, kaip ir aplinkui esančiose teritorijose. Visa tai skirta tam, kad varliagyviai, ropliai ir žvėreliai be vargo galėtų laisvai vaikščioti abiejose geležinkelio pusėse. Puiku, jei šitaip bus pasirūpinta bioįvairove.

 

O kas – žmogui?

 

Numatoma deramai atsižvelgti į triukšmą greta geležinkelio, bus keičiami langai greta jo esančiuose namuose (dėl akustinės izoliacijos), bus statomos triukšmą mažinančios sienutės, kai kuriose vietose atsiras ir antivibracinės priemonės. Tačiau...

Štai Lentvario gyventojai dar nuo sovietmečio (jau 23 metelius) prašo, reikalauja: valstybinės reikšmės automobilių kelio Grigiškės-Lentvaris-Dobrovolė pervažą pertvarkyti į dviejų lygių statinį. 2009 m. rugsėjo 28 d. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos pristatymo metu gyventojai vėl atkreipė dėmesį, jog projekte nenumatyta šią problemą išspręsti! Po to Lentvario seniūnas Jonas Kietavičius ir Lentvario daugiabučių namų atstovų tarybos pirmininkė Ona Staniulionienė PAV rengėjams pateikė motyvuotą siūlymą (su nuotraukomis), nurodant, jog prie pervažos nuolat rikiuojasi kilometrinės eilės automobilių. Prastovos... Traukinių eismui suintensyvėjus pusantro karto, tos prastovos ar netaps kokiomis „pragulomis“?.. Į gyventojų siūlymus geležinkelio modernizavimo projekto rengėjai  neatsižvelgė, o prastovos ties geležinkelio pervaža – ne vien sugaištamas laikas, o ir papildomas triukšmas, papildomi degalai, papildoma atmosferos oro tarša.

Dar blogesnė situacija – Amalių pervažoje (prie Kauno). Ją kasdien kerta daugiau nei 11 tūkst. automobilių. Numatoma, jog šiame ruože traukinių eismas padvigubės jau 2015 metais, tačiau ir čia sąlygos autotransportui nebus gerinamos...

Dar viena pervaža – prie Vievio. Vilniaus vakarinės ir šiaurinės dalies (Pilaitės, Viršuliškių, Karoliniškių, Justiniškių) gyventojai, važiuojantys į Kauną, Klaipėdą ar Palangą, suka per Sudervę, Dūkštas, kad prie Vievio šmurkšteltų į automagistralę. Nevažiuojant pro Gariūnus, šitaip „sutaupoma“ apie 15 km. Žinant, kad nereikia stoviniuoti ir miesto sankryžose, dar daugiau optimizmo atsiranda. Tačiau esančios ties Vievio pervaža spūstys kiek gadina nuotaiką. Ateityje tos spūstys, be abejo, tik didės. Įrengus čia dviejų lygių pervažą reikalai, važiuojantiems automobiliais,  tikrai pagerėtų. Juk pernai gal neatsitiktinai rekonstruota automobilinio kelio atkarpa nuo Čekoniškių iki Sudervės, kiek anksčiau – nuo Dūkšto Vievio link. Liko tik nedidelė senojo kelio atkarpa prie Vievio pervažos.

 

Kas privers tikslinti projektą?

 

Vyksta paskutiniosios parengtojo projekto derinimų procedūros. Lentvario seniūnui ir gyventojams PAV rengėjai pareiškė, jog bus sudaryta komisija problemai gvildenti. Susidaro įspūdis: PAV rengėjams buvo naujiena - ties pervaža esama galingų automobilių „kamščių“!?.

Norisi tikėti, jog Aplinkos ministerija tokio „žalio“ PAV projekto nepalaimins, priešingu atveju - laimins ir aplinkos taršą.  Teko girdėti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB „Vilnius Consult“ parengtą ataskaitą jau suderino (be pastabų). Susisiekimo ministerijai turėtų rūpėti ne vien greitas važiavimas traukiniu, bet ir automobilių bei geležinkelio susikirtimo vietos.    

Beje, projekto įgyvendinimą (ruože nuo Kaišiadorių iki Kauno) planuojama pradėti dar šiais metais, o baigti iki 2013-ųjų. Vilniaus-Kaišiadorių atkarpa bus tvarkoma po 2013 metų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"