Paieška Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose

Gamtos paviliota...

Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose

Marijona VARNECKIENĖ

 

„Jaučiu teigiamą grįžtamąjį ryšį, kai mokausi pažinti ir suprasti gamtą, kai studijuoju parkų teritorijos istoriją bei bendrauju su lankytojais, - sako Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyriausioji specialistė – kultūrologė Rasa MORKŪNAITĖ. - Tai skatina mane naujiems darbams, ragina eiti toliau į priekį“.

 

Rasa Morkūnaitė yra baigusi Vilniaus kolegijos Menų fakulteto kultūrinės veiklos vadybos specialybę. Šiuo metu mokosi Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Kaip teigia Rasa, mokslai įkvepia, nes jų pagalba gauta daugybė ne tik teorinių, o ir daugybė praktinių žinių, jų metu prisidėta prie daugelių įvairiapusiškų socialinių, kultūrinių bei meninių projektų įgyvendinimo.

Nesunku pastebėti, jog per metus, praleistus regioninių parkų direkcijoje, Rasa Morkūnaitė tiesiog „pasinėrė“ į veiklą.

Rasa ilgai pasakojo, jog Lietuvos regioniniai parkai yra turtingi, pasižymintys ypatingomis gamtos bei kultūros paveldo vertybėmis. Konkrečiai kalbant apie Pavilnių regioninį parką jis išsiskiria savo reljefu bei kalvomis, ir daugeliui gerai žinoma, bet kiekvieną kartą žavinčia iš naujo – Pūčkorių atodanga. Nuo jos atsiveriantis nuostabus vaizdas žavi kiekvieną atvykusį, nes čia gausu tiek kultūros, tiek ir gamtos vertybių.

Atodangos apačioje stūkso Pūčkorių palivarko sodybos pastatai, patrankų liejyklos liekanos, restauruoti senojo prancūziškojo malūno pastatai, lankytojus žavi Pūčkorių piliakalnis su akmens amžiaus stovyklos liekanomis. O kur dar - Rokantiškių piliakalnis ir pilies kalnas, pilkapynai, Markučių dvaro sodyba, Kučkuriškių popieriaus fabrikas. Šioje saugomoje teritorijoje gausu XX amžiaus pirmoje pusėje statytų gynybinių įtvirtinimų.

Vardinu, regis, svarbiausius, lankomiausius kultūrinio paveldo objektus, tačiau kiekvienas žygeivis, keliaudamas po parkų teritoriją pėstute, dviračiais ar automobiliu, aptinka tik sau mielas vietas, erdves, kurios susijungia gamtos, kultūros ir istorijos alsavimas.

„Regioninių parkų direkcija ir yra įkurta saugoti ir atkurti čia esančias gamtos ir kultūros paveldo vertybes, - sakė Rasa Morkūnaitė. - Siekiame sudaryti sąlygas poilsiui, pirmiausia pažintiniam turizmui, skleisti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos idėjas, propaguoti materialinį ir dvasinį kultūros palikimą.“

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos iniciatyva vykdoma informacinė, švietėjiška bei kultūrinė veikla parkuose, parkų teritorijose rengiamos įvairios ekskursijos. Lankytojai vaikšto pėsčiomis, važiuoja dviračiais. Švietėjiški renginiai susiję su gamtos, kultūros paveldu. Didelį įspūdį visiems palieka koncertai netikėtose parko erdvėse. Įvairiais būdais stengiamasi patraukti lankytojų dėmesį, suteikti kuo įvairesnės informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo objektus.

Supažindinti bei aprodyti gamtos ir kultūros paveldo objektus - pagrindinė Rasos Morkūnaitės veiklos kryptis. Tačiau specialistė taip pat akcentavo ir aplinkosauginio švietimo svarbą, rūpinasi, kad žmonės mokėtų saugoti ir tausoti šias vertybes. Rasa Morkūnaitė kartu su parkų direkcijos ekologe Daiva Letukaite vykdo ekologinio švietimo programas, atskirus renginius.

Kai Rasos klausiau apie pernykščius veiklos bruožus, ji neieškojo ataskaitų. Iš karto su įkvėpimu pradėjo dėstyti: pernai pavykę suplanuoti ir įgyvendinti temines ekskursijas, į kurias buvo kviečiami skirtingų sričių specialistai, galintys apie tas pačias parkų teritorijas pasakoti skirtingomis temomis ir skirtingais matymo laukais. Pasakojo Rasa ir apie praėjusį rudenį vykdytas gamtos filmų popietės, į kurias parkų lankytojai, svečiai rinkdavosi kiekvieną sekmadienį Verkiuose. Gamtos filmų popiečių metu buvo susipažįstama su skirtingais Lietuvos režisierių gamtos filmais bei jų kūrybiniais produktais.

... Į kai kuriuos parkų objektus siekiama pažvelgta netradiciškai. Štai pernai, birželio mėnesį Pūčkorių buvusioje patrankų liejykloje pristatyti įvairūs meniniai projektai, koncertai, parodos. O daugelis kitų tradicinių, kalendorinių švenčių vyko kaip ir kiekvienais metais, tęsiant tradicijas.

Apie ateities planus Rasa kalbėjo taip pat neabejingai. Tikimasi, kad bus daug dėmesio skiriama pažintinio ir kultūrinio turizmo plėtrai, lankytojai galės dalyvauti įvairiuose projektuose. Jau dabar galvojama, ką reikia padaryti, kad turistiniai ir pažintiniai maršrutai būtų daugiau pritaikyti žmonėms su negalia.

Didžiausios problemos, kurias paminėjo Rasa, kaip ir daugelyje biudžetinių įstaigų, - finansai... Reikalingų lėšų stoka riboja veiklą bei jos mastus. Rasa džiaugėsi, kad dirba tikrai draugiškame kolektyve. Čia kiekvienas dalinasi savo patirtimi, svarbiausius sprendimus stengiamasi priimti kolektyviai, atsižvelgiant į kiekvieno nuomonę, ieškant geriausių sprendimo būdų. Kultūrologo darbas neatsiejamas nuo bendrųjų parko veiklos planų, tačiau Rasa džiaugėsi, kad čia užtenka vietos jos kūrybai, veiklai ir asmeninei iniciatyvai.

... Rasos užrašuose dėmesį atkreipiau į užsirašytas didžiųjų žmonių mintis apie gamtą.

„Gamta juokauti nemėgsta, jis visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas“ (Johanas Vofgangas Gėtė). O štai ir Aristotelis: „Gamta davė žmogui į rankas ginklą - intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų“. Iš Žako Yvo  Kusto pasižymėjo citatą:  „Žmonija turbūt padarė daugiau žalos žemei 20-ąjį šimtmetį negu visoje ankstesnėje žmogaus istorijoje“. Tas pats prancūzas yra pasakęs, kad „anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą“. Kurtas Vanegutas rašė: „Kiekvienas, studijavęs gamtos ar tiksliuosius mokslus ir pasikalbantis su mokslininkais, žino, kad šiuo metu mums gresia siaubingas pavojus. Žmonės, gyvenę anksčiau ir gyvenantys dabar, subjaurojo visą Žemę“.

*  *  *

Regioninių parkų direkcijos kultūrologė sakė, jog didžiųjų žmonių mintys jai padeda susikaupti, net ir smulkūs kasdieniniai darbeliai tada įgauna didesnę prasmę. Daug kuo besidomėdama kultūrologė kaupia informaciją, ją apibendrina ir stengiasi kūrybiškai pateikti visuomenei. Tai, pasak Rasos Morkūnaitės, nėra sunku, nes dirbti skatina ir jėgų suteikia kilnūs siekiai. Tiek kultūrologė, tiek visi kiti direkcijos specialistai siekia saugoti ir tausoti parkų teritorijoje esantį gamtos ir kultūros paveldą, sudaryti kuo geresnes sąlygas pažintiniam turizmui, skatinti žmonių sąmoningumą, be kurio būtų neįmanoma išsaugoti gražiausių gamtos kampelių bei nykstančio kultūrinio paveldo.

 

Apie Pavilnių ir Verkių regioninius parkus, jų direkcijos veiklą išsami informacija pateikiama ir tinklapyje: www.pavilniai-verkiai.lt

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"