Gyvenkime be raminam�j�...

�urnalisto Augusto UKTVERIO pasikalb�jimas su Valstybin�s saugom� teritorij� tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktore R�ta BAŠKYTE.

Šiemet nuo sausio 29-osios iki vasario 12-osios dvi dienas per savait� VSTT specialistai pos�d�iavo – svarst� šalies saugom� teritorij� direkcij� 2009 met� veiklos ataskaitas bei 2010 met� veiksm� planus. Pos�d�iauta Vilniuje, Anykš�iuose, Tytuv�nuose, Krekenavoje, Dusetose. Kiekvienoje iš pamin�t�j� vietovi� rinkosi septyni�-aštuoni� saugom� teritorij� direkcij� vadovai. Tartasi, diskutuota, klausta, kartais net raudonuota... Ir tarsi paneigta taisykl�, jog „viš�iukus skai�iuojame ruden�“. Juk pos�d�iauta vidur�iemyje, kai laiko tokiems pasis�d�jimams esama lyg ir daugiau...

Ta�iau prad�ioje teiravausi R�tos Baškyt�s glaustai: d�l ko tartasi, d�l ko bartasi?..

Ankstesniais metais ataskait� klausymus rengdavome kart� per savait�, tad procesas kiek prailgdavo. Jei jau imiesi kokio darbo, j� ir baigti norisi kiek �manoma grei�iau... Labai nor�t�si, kad ataskait� metas dar trumpesnis nei šiemet b�t� (po du klausymus per savait�), ta�iau... Esama tuo metu juk ir kit� darb�, kitokios veiklos...

... �ia tur��iau net nutraukti Jus kiek nevykusiu pasiteiravimu: ar reikalingi tie savotiškai ir aikštingi ataskaitiniai pos�d�iavimai, gal reik�t� tik išsamios ataskaitos raštu (tarkime, elektroniniu paštu atsiun�iant iš koki� Varni�, niekur per p�gas negainiojant automobilio)? Ir ant kilimo (prieš R�t� Baškyt� ir Co) visiems gal nereik�t� eiti...

O gal viso to, kaip sykis, ir reikia, nes kai kas, girdi, ima ir „apšerkšnija“ kokioje atokioje saugomoje teritorijoje?

Tur��iau pripa�inti, jog „apšerkšnijusi�j�“ (gal ir egzotiškai atrodan�i�) teritorij� (su tokia pat direkcija) suvis nemiela reg�ti. Paaiškinsiu: kai kas geba dirbti labai sumaniai, ta�iau rezultat� pateikti neitin geba. Jei taip atsitinka, tai ir su vietos �mon�mis bendraujant atsiranda tas minimas „šerkšnas“, t.y. nepatraukliomis tampa saugomos teritorijos bei j� direkcijos. Kita vertus, ataskait� metu visi mokom�s bendrauti. Tai gera praktika, patirtis. B�na juk ir taip: moka parašyti, bet nesugeba kalb�ti. Jei nemoki kalb�ti savoje draugijoje, tai tikrai �od�io neišlemensi priešiškai nusiteikusioje. O ir mes patys (VSTT specialistai) neretai išgirstame tai, ko anks�iau lyg ir ne�inojome esant vienoje ar kitoje saugomoje teritorijoje. N�nai vis labiau �sitikiname, jog nepakanka vien gerai dirbti, visuomenei turime geb�ti savo veiklos rezultatus pateikti. Juk saugomos teritorijos skirtos visuomenei, tad j� vertyb�mis ir sudominti reikia, reikia pateikti informacij� apie naujas galimybes.

2009-ieji visiems buvo išbandym� metai. Pasikeit� daug aplinkybi�, ryškiai suma��jo finansiniai ištekliai... B�ta daug išš�ki�, kuriuos visus priimu teigiamai. Jie parodo, ar gebi greitai orientuotis, prisitaikyti. Svarbiausia, kad jie akivaizd�iai padeda atskleisti tikr�sias vertybes, pasitikrinti, ar teisingai m�stai, ar tinkamai gyveni. M�s� sistemos darbuotojai ne tik neapleido joki� veiklos sri�i�, bet dirbo gan�tinai išradingai, k�rybiškai.

Kokie �ia b�t� pavyzd�iai, o ne vien lozungai?

Na, tarkime, turi suorganizuoti rengin�, o tam suvis n�ra joki� l�š�. Pasirodo, kartais to ir nereikia, reikia tik „atitirpdyti“ save. Štai prieš 2009 met� Kal�das b�ta nuostabaus renginio Kurtuv�n� regioniniame parke. Ilgai vaikš�iojome po miškus, laukus pagal senobines lietuvi� tradicijas, ieškojome saul�s, nuo mus nusigr��usios. Tamp�me bluk�, m�s� vis� nuod�mi� simbol�. Steb�jome teatralizuotas scenas atvirose erdv�se – laukuose, miške... Kurtuv�n� regioninio parko direkcija � pagalb� buvo pasitelkusi Kelm�s kult�ros centr�. Renginys �prasmino gili�sias tradicijas, nustebino visus. Ir visa tai vyko nat�ralioje scenoje, po atviru dangumi be joki� ypating� išlaid�. Visi buvome šio renginio ir reginio dalyviai.

Ir mes patys pernai ruden� organizavome t�kstantme�io keliautojo konkurso baigiam�j� rengin� (kartu su �urnalu „Kelion�s ir pramogos“). Met� pabaigoje l�š� ypa� tr�ko, tad rengin� (Asvejos regioniniame parke, Dubingiuose) teko vesti patiems. Buvome ir aktoriais, ir dainininkais, ir šok�jais. �sitikinome, jog visada galima „išbristi iš pelk�s“...

... gerai, jei R�ta Baškyt� yra ir �odinga, ir balsinga...

(Pašnekov� smagiai juokiasi ir sk�s�ioja rankomis, o aš net apsid�iaugiau, jog visk� nusp�jau to renginio n� nemat�s!..) ... kai pasakiau savo mamai, jog dainavau scenoje, ji buvo nuošird�iai nustebusi: k� �mon�s pasakys?..

Ta�iau visa tai juk dar ir gra�iau, nei protokol� skaitymai iš popieriaus, �enklinto herbais, logotipais...

Prad�ioje publikai ir prisista�iau tik kaip R�ta, o po to kai kas net g��tel�jo pe�iais – toji šmaikštautoja dar ir Valstybin�s saugom� teritorij� tarnybos direktore prisistato. To negana, dar Baškyt�s vardu pad�kas teikia!

�inoma, reikia visur ir išradingumo, �taigos, patirties ar kitoki� dalyk�.

Štai Veisiej� regioninio parko direkcija pernai išleido labai visiems reikaling� knyg� – Veisiej� krašto tradicin�s architekt�ros katalog�. Tada, kai l�š� tam stokojama. Sugeb�ta pasitelkti kit�, anks�iau nenaudot� fond� param�.

Neretai reikia kai ko ir atsisakyti, jei jau l�š� iš tikro n�ra. Tokia mintis smelk�si klausantis saugom� teritorij� direkcij� ataskait�. Kai ko vien gerais norais nepasieksi, tad reikia tik prioritetinius dalykus rinktis.

Visuomet stebiu direkcij�, VSTT darbuotoj� nor� kuo daugiau nuveikti per trump� laik�. Tai gerai, bet juk negali praryti k�snio didesnio nei gali ap�ioti. Tad, nori nenori, reikia �vertinti galimybes, visus darbus tinkamai sud�lioti.

Tada imsiu teirautis lyg ir reklaminiu rakursu: kas yra tie geriausieji, „�vaig�d�nai“, o kas yra vidutiniokai ar net kokie nesektini?..

Saky�iau taip: tie, kurie visada gerai dirbo, toje vagoje ir toliau... D�iaugiam�s Dz�kijos nacionalinio parko direkcijos (ir jos naujojo direktoriaus) veikla. �ia tarsi atgimimas jau�iamas. Gra�iai, kaip visuomet, dirbama �emaitijos nacionaliniame parke. Tai nereiškia, kad Aukštaitijos nacionaliniame parke nekrutama. Juos yra u�griuv� labai laukti, bet sunkiai �gyvendinami darbai. Jiems reikia daug kantryb�s ir laiko. Siekiama iš esm�s pagerinti lankytoj� aptarnavim� Pal�š�je, visame nacionaliniame parke.

Iš regionini� park�? Visi d�iaugiam�s Kurtuv�n�, Varni�, Ventos, �agar�s regionini� park� direkcij� (ir ne tik j�) darbais. Štai pastarieji jau sp�jo pagars�ti „�agar�s vyšni� festivaliu“, tampan�iu tradiciniu. Originaliai �agariškiai dirba, gra�iai sutaria su Joniškio rajono savivaldyb�s administracija. Visiems tai geras pavyzdys.

Labai norisi pagirti Neries ir Gra�ut�s regionini� park� direkcijas, kuri� darbuotojai vasaros metu sugeb�jo lankytoj� centruose dirbti ir savaitgaliais, kad kuo daugiau �moni� gal�t� aplankyt� vidaus ekspozicijas jiems priimtinu laiku. Beje, visi lankytoj� centrai (net dar ir ne�rengus profesionalios vidaus ekspozicijos) tur�t� b�ti atverti lankytojams ir savaitgaliais. Tai m�s� siekiamyb�.

Kiek rezervuotai vertinu Nemuno deltos regioninio parko direkcijos veikl�. B�ta problem� ir �epkeli� valstybinio rezervato direkcijoje. O Panemuni� regioninio parko direkcija per ma�ai d�mesio skyr� ataskaitos parengimui bei pristatymui.

Po vis� aptarim� išaišk�ja ir bendr� problem�. Vis dar negalime suskai�iuoti lankytoj�. Tai n�ra lengva, reikia rengti metodik�.

Gerokai daugiau d�mesio turime skirti bendravimui su �mon�mis, institucij� atstovais. Šiai veiklai skyr�me gerokai daugiau d�mesio nei anks�iau. Problemos Krekenavos regioniniame parke privert� pasitempti visus. Meteli� regioninio parko direkcija kelias savaites paskyr� vietos gyventoj� lankymui. Ir kitiems si�lome sekti j� pavyzd�iu. Mes patys pra�jus� pavasar� organizavome susitikimus su gyventojais vietose. Jie buvo labai reikalingi ir naudingi visiems.

Reikia iš esm�s pereiti prie prevencin�s veiklos, leid�ian�ios išvengti pa�eidim�, o ne vis paskui juos b�gti. Šia linkme darbuosim�s ir šiais metais. Praeitais metais atvirai prakalbome apie inspekcin�s veiklos pakeitim� prevencine – remdamiesi kit� Europos šali� patirtimi direkcijose pasi�l�me �vesti vadinamus „reind�eri�“ etatus. Vis dar neturime tinkamo šios pareigyb�s lietuviško atitikmens.

Reikia kalb�ti ir apie ekskursij� vadov� saugomose teritorijose darbo kokyb�.

Kurši� nerijos nacionalinio parko direkcijai �m� vadovauti buv�s Labanoro regioninio parko direktorius Tomas Tuka�iauskas. Kaip jam sekasi?

Many�iau, jog gerai prad�jo... Tikiuosi, jog s�kmingai vykdys ir vadinamuosius vidinius pertvarkymus, nes esama tame kolektyve ligos po�ymi�... Pra�jus 100 dien� nuo darbo kolektyve prad�ios pats atliko darbuotoj� apklaus�, kurios rezultatai tokie: 50 proc. vertino, jog dirba gerai, 25 proc. – blogai, 25 proc. – ne�inioje. Toks pasitikrinimas – pozityvus veiksmas.

Tarkime, jog R�ta Baškyt� yra U�gav�ni� vyriausioji gydytoja, kurios niekas ir nepa��sta. Koki� vaist� skirtum�te Kurši� nerijos nacionalinio parko direkcijos (o gal ir kitiems) kolektyvui?

Raminam�j�. Nuo �vairiausi� paranoj�, kai jau �mon�s be diktofono kalb�tis nebemoka...

Pamin�jote Krekenavos regionin� park�, kursai n�nai - tarsi koks �vaizdis, kai kalbama apie �vairiausi� sukil�li� prieš saugomas teritorijas buveines. Kokie poky�iai šioje saugomoje teritorijoje?

Šiuo metu didel�s konfrontacijos nejau�iama. Bet nemanau, kad viskas �ia puiku. Vis dar tr�ksta norimo sutarimo tarp regioninio parko direkcijos ir �moni�, ir tarp j� pa�i�. Vis dar skund�ia vieni kitus... Vis dar tr�ksta bendros veiklos, sutarimo, kaip, tarkime, �agar�je.

Idealaus vienyb�s varianto gal n�ra jokioje saugomoje teritorijoje?..

Ko gero... Negali neb�ti problem� saugomose teritorijose, kai visose srityse j� apstu... Ta�iau nuolat siekiame rasti bendr� keli�. Pernai prieš Kal�das Krekenavos regioniniame parke naujajame lankytoj� centre buvo organizuotas renginys bendruomenei. Gra�aus renginio b�ta, ta�iau vietos gyventoj� laukta kur kas didesnio b�relio.

Sieksime, kad kuo daugiau rengini� �ia b�t� organizuojama, kad sušilt� visa aplinka. Na ir mes šiais metais esame suman� rengin� Krekenavoje. Organizuosime renginius (pamok�-viktorin�) mokyklose. Jei t�vai kur nesutaria, gal vaikai gal�s jiems patalkinti.

Pernai Krekenavoje pasiklaus�s topini� kalb� iš samb�rio prieš saugomas teritorijas nari�, dabar ir galvoju: pastatytas toje sukil�li� �em�je gra�us lankytoj� centras, ta�iau tatai tik dar didesn� r�st�, nukreipt� prieš saugomas teritorijas, ar nesukels?..

Lankytoj� centras �ia niekuo d�tas. Ne nuo jo viskas prasid�jo. Pats lankytoj� centras - tai gerokai didesn�s galimyb�s veiklai ir sutarimui.

Da�niausia vis� problem� prie�astimi nurodoma informacijos stokos. O lankytoj� centrai ir skirti informacijai skleisti, pad�ti �mon�ms išsiaiškinti, suvokti, bendrauti.

Informacijos m�s� laikais gausu, tad net ir norint ne�manoma joje lengvai susigaudyti. Informacijos sraute da�nai sudomina tik tai, kas yra ar�iausia vieno ar kito �mogaus m�stymui. Reklamos specialistai teigia, jog �mogus susidomi tik ta informacija, kuri tiesiogiai saisto j� pat� ar jo artimuosius. �mon�ms reikia parodyti, jog saugomos teritorijos direkcija �steigta specialiai misijai. Dauguma direkcij� jau yra tap� savotiškais kult�ros �idiniais vietose. Jos turi atskleisti esminius krašto gamtinio, istorinio, kult�rinio ar kitokio paveldo bruo�us, sudaryti prielaidas juos išsaugoti ir tinkamai naudoti.

Beje, dar d�l Krekenavos. Pernai Panev��io rajono savivaldyb� suderino ir regioninio parko apsaugos reglament�, ir specialiuosius planus. Beliko patvirtinti tvarkymo plan�. Tuomet ir bus daugiau galimybi� gyvenantiems šioje teritorijoje.

Gaila, jog �mon�s skund�ia vieni kitus, pl�sdami neapykantos rat�. Vietoje siekio – sutarti.

Problemos sprend�iamos bendraujant, tariantis, diskutuojant. Blogiausia, kai nesikalbama...

Minite savivaldybi� administracijas. J� atstov� aptariant direkcij� veikl� šiemet neteko matyti. Ta�iau gal b�ta tuose pos�d�iuose ir ne vien tik saugom� teritorij� direkcij� atstov�?..

Savivaldybi� administracij� atstov� ataskait� klausymuose niekuomet neteko matyti.

Visada kvie�iame region� aplinkos apsaugos departament� vadovus, ur�dus, kitus vadovaujan�ius vienos ar kitos teritorijos specialistus. Ta�iau šiemet toki� atstov� sulaukta kur kas ma�iau, nei ankstesniais metais. D�iaugiuosi, kad aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos Saugom� teritorij� ir kraštovaizd�io departamento specialistai. Kai kuriuose aptarimuose dalyvavo ir ur�dai, regionini� aplinkos apsaugos departament� vadovai. Jie girdi m�s� problemas, pataria, pasi�lo. Bendradarbiavimo labui – naudinga. Akibrokšt� nebuvo.

Na, jei jau �ia neb�ta kokio akibrokšto, ar tok� �sp�d� Lietuvai nepadarys Europos S�jungos institucijos, kurios ketina m�s� šal� gan�tinai „apd�ti baudomis“ u� tai, jog nesilaikoma �sipareigojim� d�l saugom� teritorij� pl�tros. �od�iu, kai šalel� ruoš�si � ES, sak� europie�iams m�s� derybininkai, jog tas teritorijas išpl�s, o dabar to n�ra?

Šios b�dos - d�l paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij�. Mokslininkai si�l� �steigti dar šešias paukš�i� apsaugai svarbias teritorijas, kurios liko ne�steigtos. Ta�iau �ia viskas ne taip jau vienareikšmiška. Štai Kurši� mari� ir Kalvarij� biosferos poligon� planavimo darbai baigti, saugomos teritorijos �steigtos. Kitose vietose reikia ieškoti kitoki� sprendim�. Atskirais atvejais Lietuva si�lo ES steigti paukš�i� apsaugai svarbias saugomas teritorijas kitose vietose nei buvo �ad�ta.

Ta�iau �ia neturite omenyje Višty�io regioninio parko pl�timo (jam patampant Suvalkijos nacionaliniu parku), ar Daug� regioninio parko �steigimo?

Ne apie tai kalbama šiuo atveju. ES reikalauja laikytis Paukš�i� ir buveini� apsaugos direktyv�, bet nereglamentuoja nacionalini� saugom� teritorij� steigimo.

D�koju u� pokalb�.