Paieška Gintauta DAUNECKYTĖ

Gintauta DAUNECKYTĖ

Radviliškis

 

Pabirios mintys apie medžius

 

Stelmužės ąžuole, stiprybės medi, tvirtai įsikibęs į gimtąją žemę, kiek daug žmonių matei pro šalį skubančių ar atėjusių tavimi pasigrožėti. Kas pavasarį, susprogus tavo pumpurams, mes neatsistebime, iš kur gyvybės ir stiprybės tu semiesi...

*  *  *

Lieknų pušų apsupty pajunti erdvės ir laiko ryšį...

*  *  *

Lieknosios pušys, ar kuris nors dar medis už jus aukščiau iškelia savo šakas į dangų?..

*  *  *

Pakelk akis į savo sodo medį. Į pasipuošusį baltais žiedais. Rytoj gal jo žiedlapiai jau bus nukritę. Žmogaus žydėjimas – taip pat labai neilgas. Tačiau šypsokimės...

*  *  *

Vėl obelys rausvais žiedais moja giedrioj dangaus mėlynėj. Ak, šitos obelys - lyg baltos nuotakos palaukėj...

*  *  *

Kas tu, medis ar gėlė? Savo aštriais spygliais apsiginklavęs neleidi arčiau prisiliesti ir abejingai žiūri į nustebusius turistus...

*  *  *

Klevai apsisiautė savo geltonąjį apsiaustą. Vadinasi, į žemę ruduo atkeliavo...

*  *  *

Kartais reikia prie medžio prisiglaust, kad pajustum, jog gyvenimas bėga....

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"