Paieška Kanalas ties Nida gelbės mus?..

Kanalas ties Nida gelbės mus?..

„Pamaryje, Kuršių nerijos regione permainos neišvengiamos“, - mano profesorius iš Vokietijos

 

Gamta šiemet tarsi raiškiai pasakė, jog Lietuvoje grįžta tikrosios žiemos. Kurios prasideda lapkričio pabaigoje, o baigiasi kovo gale. Beje, kiekvienas keturiasdešimtmetis galėtų pasakyti, jog jo vaikystės metais pusnys būdavo sulig langais, jog į tvartus eita per kiemą tarsi sniego tuneliais. Ir kai šitie sniego bei ledo šarvai kovo pabaigoje imdavo tirpti – lauk tik didžiulio potvynio. Todėl žmonės buvo įpratę prie didesnių upeliukų (neminint jau tokias upes, kaip Nemunas, Neris, Minija...) arti (slėniuose) neįsikurti, nes pavasariop bėdos neišvengsi.

Darosi aišku, jog gamtos ciklas sugrįžta (panašiai kaip kas 13 metų sugrįžta tos pačios mados) kas 50 metų. Na, tas skaičius gali ir kisti, tačiau periodiškumas yra aiškus.

Periodiškumas pastebimas ir mūsų planetos Žemės įvairiuose pokyčiuose. Neminint jau vulkanų, žemės drebėjimo sukeliamų tragedijų. Juk keičiasi net ir atskirų žemynų nuotoliai vienas nuo kito.

„Žaliasis pasaulis“ šį kartą pakvietė žinomus mokslininkus bei specialistus padiskutuoti tema „Globalieji gamtos pokyčiai Lietuvoje: pasekmės ir mūsų veiklos gairės“.

Diskusijoje sutiko dalyvauti (dalyviai – abėcėlės tvarka): prof. Narsutis DIRMEIKIS (Kauno technologijos universitetas), Auksuolė ENGELHARDT (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija), Gedvydas GRAŽULEVIČIUS (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija), prof. Diteris KLIOZĖ (Europos geopokyčių instituto direktorius, Vokietija), Toma PILINKUTĖ (LR Seimas).

*  *  *

Diskusiją sutikęs pradėti svečias iš Vokietijos pabrėžė temos aktualumą, išskirtinumą.

„Problematika aktuali ne vien Lietuvai, o ir visai Europai, neišskirtinė čia ir Vokietija, dažnai kenčianti nuo poplūdžių, - pradžioje sakė Diteris KLIOZĖ. – Ir turiu įtikinamai sakyti, jog pokyčiai Žemėje yra neišvengiami, tad neišvengiama yra ir žmogaus atsakomoji reakcija. Gaila, jog dažnai ji nėra adekvati. Štai mano šalyje kai kurių upių krantai buvo taip sutvirtinti bei pakeisti, jog būtent dėl to ir atsiranda poplūdžiai. Paprasčiausiai nebesuteikėme galimybės vandeniui tarsi išsilaisvinti, prarasti griaunamąją jėgą, kai poplūdis išsipleikia didesnėje teritorijoje, tačiau praranda griaunamąją galią.“

 

Narsutis DIRMEIKIS : „Manyčiau, jog mūsų svečias aiškiai fokusuoja: kodėl mes vis dažniau nukenčiame nuo Nemuno ištvinimo...“

 

Gedvydas GRAŽULEVIČIUS : „Ką tuo norėjoje pasakyti?..“

 

Narsutis DIRMEIKIS : „Norėjau pasakyti, jog gamta kartais taipogi padaro kai kurių klaidų, kurias, laikui bėgant, ji pati ir ištaiso. Tokia klaida vadinčiau Kuršių neriją, tą Baltijos jūros suformuotą smėlio juostą, atskiriančią Kuršių marias nuo Baltijos. Vėliau ar anksčiau tos smėlio juostos nebeliks – didėjantys pavasariniai poplūdžiai Nemuną tiesiog pavers grėsminga jėga, kurios vandenys su ledais veržiasi dabartinės Nidos link. Tad vėliau ar anksčiau reikia laukti, jog ledai pasidarys kelią per neriją į Baltiją patys.“

 

Diteris KLIOZĖ: „Tokios ekspansijos gamtoje suvis nėra jokia naujovė. Kaip ir vulkano išsiveržimas. Žmogus tatai turi numatyti ir imtis adekvačių priemonių.“

 

Gedvydas GRAŽULEVIČIUS : „Jūs norite pasakyti, jog žmogui pačiam reikia suardyti UNESCO pripažintą pasaulio gamtinio paveldo objektu Kuršių neriją?..“

 

Diteris KLIOZĖ: „Kažko konkretaus nesiūlau imtis dabar, tačiau, kita vertus, kitais metais Nemuno ledų ir vandens jėga gali būti kur kas didesnė, tad pats Nemunas skubiau prasibraus Nidos link. Tada jau sulauksite ir itin ekstremalios situacijos. Beje, kiek gyventojų yra Nidoje?“

 

Gediminas GRAŽULEVIČIUS: „Žiemą – visai nedaug, o vasarą...“

 

Narsutis DIRMEIKIS : „Profesoriaus Diterio Kliozės teiginiu nė kiek neabejoju. Štai ant stalo patiestame žemėlapyje matome upinių laivų kelią (forvaterį), vedantį iš Nemuno žiočių Kuršių mariomis Klaipėdos link. Aiškiai pastebime, jog Nemuno vandenys kelią sau skinasi Nidos link. Prieš ją, sutikus kliūtį, vandenys srūva palei Kuršių neriją Klaipėdos link. Jei jau tai kas yra pamiršęs, sėskite vasarą į keleivinį laivą, kuris iš Kauno nuplukdo į Klaipėdą. Tuo ir įsitikinsite.“

 

Auksuolė ENGELHARDT : „Klaipėdiškiams tai nėra jokia naujiena. Turiu omenyje tą forvaterį. Naujiena būtų tai, jog darosi aišku: vėliau ar anksčiau atsiras ne tik tiltas per uostą į Smiltynę, o ir reikės antrojo tilto, kuris sujungtų Neringą su Rusijai priklausančia Kuršių nerijos dalimi. Kiek susivokiu, ties Nida atsiras tarsi „Panamos kanalas“, per kurį į Kuršių marias patektų sūrus jūros vanduo, neleidžiantis užšalti Kuršių marioms (bent daliai jų). Žodžiu, Nemuno ledai plauktų tiesiai į Baltiją pro platų (bent 100 metrų) kanalą, sujungiantį Baltiją ir Kuršių marias?..“

 

Diteris KLIOZĖ: „Visiškai teisinga pastaba. Turėčiau pridurti, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, europinės institucijos, tad ir mūsų institutas, atkreipė ypatingą dėmesį ir į Lietuvai esančias realias grėsmes, ieškant būdų išvengti nemalonių padarinių, o kartu siekti ir kai kurios naudos. Tad glaustai apžvelgsiu, kas numatoma mūsų perspektyviniuose planuose.

Pradėsiu iš toliau.

Teko girdėti, jog Lietuvos pamaryje gyvenantys žmonės nesusitaiksto su vėjo jėgainių būtinybe. Matau čia aiškią išeitį: vėjo jėgainių parką išdėstyti palei Kuršių neriją. Kas protestuos, juk žuvelės mariose tyli... (Profesorius nusijuokia, - red. pastaba.) Tokias jėgaines būtų galima išdėstyti ir Rusijai priklausančių Kuršių marių dalyje (Kenisbergo sritis juk yra Europoje, tad – ir mūsų dėmesio centre.) Aptarnaujant vėjo jėgaines reikės rūpintis ir forvateriu, tad išsprendžiama dar viena problema – laivybai.

Kitas (ir labai svarbus) aspektas: kanalas per Kuršių neriją, sujungiantis Baltiją ir marias. Šis kanalas suteiks galimybę Lietuvai turėti antrąjį uostą, tokį patį, koks yra Klaipėdoje. (Kaip statyti uostą esant kanalui – tai jau detalės...)

Kita vertus, turint kanalą ir jūrinį uostą ties Nida, darosi aišku, jog nėra sunku ir gilinti pačias marias bei Nemuno vagą...“

 

Narsutis DIRMEIKIS : „... norėčiau atsiprašyti kolegą Diterį, tačiau lietuviai jau nuo seno galvojo, kad Ustadvaryje, Nemuno deltoje, galėtų prisišvartuoti ir jūrinės baržos – lichteriai. Ekonominiu požiūriu – puiku.

Vėjo jėgainės? Irgi – puiku. Manau, jog jos galėtų įsikurti ne vien Kuršių mariose, o ir Baltijoje. Esant kanalui, vėjo jėgainių du parkai tarsi ir susijungtu...

Kita vertus, visiems specialistams (ir ne tik jiems) jau tampa aišku, jog Nemuno deltoje – tiesiog krizė. Nemunas vis neša ir neša įvairiausius nešmenis ne tik poplūdžių metu, o ir vasarą. Tad visi nešmenys sėda Kuršių mariose. Kiek tai tęsis, kas ir kada jas teiksis tinkamai gilinti? Jei negilins, kur tada pavasarį ir ledams dėtis, kai marių gylis siekia tik metrą, pusantro...“

 

Diteris KLIOZĖ: „Marių gylis ir su tuo susietinos problemos man yra žinomos. Jos aktualios, tačiau dabar iki galo norėčiau atskleisti savo koncepciją, t.y. 1) susieti kanalo būtinybę Kuršių nerijoje ties Rusijos pasieniu su Nemuno poplūdžių sudaromais nuostoliais; 2) susieti kanalo būtinybę Kuršių nerijoje ties Rusijos pasieniu su vėjo jėgainių parku; 3) susieti kanalo būtinybę Kuršių nerijoje ties Rusijos pasieniu su laivų kelio pokyčiais (Mėmelio link arba – į Baltiją); 4) susieti kanalo būtinybę Kuršių nerijoje ties Rusijos pasieniu su nauju Lietuvos uostu, galinčiu „pasislėpti“ Kuršių mariose; 5) susieti kanalo būtinybę Kuršių nerijoje ties Rusijos pasieniu su (tai itin svarbus aspektas) atsirandančiais jūrinio smėlio tūriais, kurie galėtų papildyti Mėmelio bei nuostabiosios Palangos paplūdimius; 6) susieti kanalo būtinybę Kuršių nerijoje ties Rusijos pasieniu su ilgu molu į jūrą ties Nida, kas apsaugotų smėlio išplovimą iš Kuršių nerijos.

Šios koncepcijos punktų būtų galima išvardinti ir daugiau...

 

Gedvydas GRAŽULEVIČIUS : „... mano atrodo, jog ir to užtenka, kad UNESCO išbrauktų Kuršių neriją, kaip gamtos perlą, iš Pasaulio gamtinio paveldo objektų sąrašo... Galiu tik protestuoti!..“

 

Auksuolė ENGELHARDT : „Protestai tegu lieka protestais, liudijančiais, jog gyvename demokratinėje visuomenėje. Tačiau toks gamtinis, socialinis, urbanistinis esamos problemos sprendimas atrodo labai žavus. Manau, jog mūsų šalies Aplinkos ministerijoje abejingųjų darniam vystymuisi irgi neliks. Kreipsimės į šalies politikus, juk čia reikia tik politinės valios.“

 

Toma PILINKUTĖ: „Klausimas reikalauja svarstymo...“

 

Gaila, jog Seimo narys visos diskusijos metu pasakė tik tris žodžius, tad apie Seimo poziciją spręskite patys... 

„Žaliasis pasaulis“ dėkoja diskusijos dalyviams už aptartas aktualias problemas (gaila, jog laikraštyje neturime galimybės išspausdinti visą pokalbį, vykusį bent penkias valandas – skaitytojams pageidaujant, pratęsime).   

 

Diskusiją specialiai savaitraščiui „Žaliasis pasaulis“ parengė Aleksas VOVERAITIS (Vilnius-Berlynas).

 

Dėkojame, kad perskaitėte publikaciją, skirtą 2010 m. balandžio 1 dienai.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"